- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 1-731-870/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00936-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kaltinamasis
- B. L.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą (paskirta šešerių mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. papunkčiu „b“ į B. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas jo išbūtas laikinąjame sulaikyme nuo 2012-02-05 19.30 val. iki 2012-02-06 15.55 val. (viena diena), kas atitinka dviems laisvės apribojimo dienoms ir šia dalimi sumažinta jam laisvės apribojimo bausmė), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos),
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamasis B. L. 2012-04-03 13.10 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo žmonai R. L. vieną kartą trenkė jai rankomis į krūtinę ir ji krisdama atsitrenkė į lovos gale esančią rankeną ir susitrenkė nugarą. Šiais smurtiniais veiksmais B. L. sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą.
jis 2012-04-28 apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo žmonai R. L. nemažiau kaip du kartus spyrė jai į kojas ir vieną kartą spyrė į dešinę ranką. Šiais smurtiniais veiksmais B. L. sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. L. iš pradžių kaltės nepripažino (teisiamasis posėdis 2012-09-02), paaiškino, kad viskas yra melas. Jie konfliktuodavo, tačiau jis jos nemušė. Gal koks necenzūrinis žodis ir buvo pasakytas, bet jai negrasino nužudyti, kažkokias Burbiškes sugalvojo. Kai ji blaivi policijos nekviečia. Žmona alkoholį vartoja, ji slapta namuose geria. Ji mėgsta alų, be alaus ji negali. Ji visuomet jį išprovokuoja, ieško priežasčių, kad policija jį išvežtų. B. L. 2012-11-29 teisiamajame posėdyje pripažino kaltę dėl suduotų smūgių žmonai pilnai, tačiau nepripažino, kad grasino žmoną nužudyti.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo B. L. žmona. 2012-04-03 jis su kojomis ir rankomis daužėsi, jis trenkė į krūtinę, ji krito ir su nugara atsitrenkė į lovos atlošą. Teismui pagarsinus R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-23 (t. 1, b. l. 9) ji paaiškino, kad parodymai teisingi. Tuomet ji parodė, kad 2012-04-03 atėjo vyras girtas, užėjo į kambarį ir pradėjo ją mušti vaiko akivaizdoje, ji nukrito ant lovos galo ir susimušė nugarą.
Dėl 2012-04-28 nukentėjusioji paaiškino, kad 2 mėnesius jam negalima buvo lankytis jų namuose, tačiau jis to nepaisė ir vis tiek ateidavo. Jis spyrė į kojas ir dešinę ranką. Kaip nurodyta kaltinamajame akte yra viskas teisinga. Jis sakė, kad greičiau kas nors užmuštų ją arba jis pats užmuš. Jos galva dėl jai suduotų smūgių buvo siūta. Mano, kad jo grasinimai yra realūs. Kai jis negeria būna normalus. Net vaikas sako, kad tėvelis geras, kai negeria. Jis sakė, kad ją nuveš į Burbiškių mišką ir ten patvarkys. Nežino kaip jis būtų ją išvežęs. Kai būna blaivus, jis negrasina. Teismui pagarsinus kaltinimą B. L. dėl veikos 2012-05-15 nukentėjusioji paaiškino, kad tai jau buvo po 12 val. nakties, ji su vaiku miegojo, o jis atėjęs pradėjo grasinti necenzūriniais žodžiais, sakė “kurva”, “pyderaska”. Teismui pagarsinus 2012-06-23 B. L. kaltinimą, nukentėjusioji paaiškino, kad grįžęs iš “Lukiškių” jis pasitaisė, kol kas jai negrasino. Nukentėjusioji paaiškino, kad jų santykiai su vyru pasitaisė ir ji vyrui atleido.
Apklausta nukentėjusioji R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena ir registruota (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte, iš 2-jų kambarių. Butas priklauso jos vyrui B. L.. Ji gyvena su vyru jau 26 m., o minėtame bute gyvena jau 15 m. ( gal ir daugiau). Jos vyras jau 15 metų girtuokliauja, t.y. kiekvieną dieną jis yra girtas. Kai jis girtas, tai pastoviai triukšmauja ir kabinasi prie jos, t.y. keikiasi necenzūriniais žodžiais, grasina ją išmesti iš buto, lenda muštis, žodžiu grasina ją užmušti, išvežti į mišką. 2012-04-03 apie 13.00 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su dukra D. L., gim. 2001 m., kai grįžo vyras B. L.. jis buvo girtas, vos stovėjo ant kojų. Jis pradėjo prie jos kabinėtis, keiktis, vadinti necenzūriniais, įžeidžiančiais rusų kalbos žodžiais, liepė nešdintis iš namų. Kai ji jam pasakė, kad yra čia priregistruota ir su vaiku niekur nesiruošia nešdintis, paprašė jo išeiti į kitą kambarį, tai jis trumpam išėjo, bet po kelių minučių vėl grįžo į kambarį, kuriame buvo ji su dukra., B. L., vėl pradėjo keiktis, atrodė dar agresyvesnis, buvo suspaudęs kumščius, bet jis dar kokiai sekundei išėjo iš kambario, o kai apsisukęs grįžo, abiejų rankų kumščiais jai trenkė į krūtinę ir ji nukrito atbula ant lovos rankų atramos medinio kampo. Smarkiai susitrenkė nugarą, krisdama dar išsinarino koją. Nukrito ant žemės. Pradėjo verkti, nuo skausmo. Tada B. L. pasakė jai rusų kalba, kad taip jai ir reikia, kad „nudvėstum“ greičiau, mažai dar gavai. Savo rankose ji turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino savo vyriausiajai dukrai D. L.. Papasakojo jai, kas atsitiko, paklausė, ką jai toliau daryti. O B. L., vis dar rėkė ir keikėsi. Jos dukra per telefoną viską girdėjo. Dukra Dovilė, jai patarė kviesti policiją. Tuo tarpu vyras išėjo į kitą kambary ir ten rėkė ir keikėsi toliau. Ji iškvietė policiją ir po kiek laiko atvažiavę pareigūnai jį išvežė. Kita dukra D. L., visą laiką buvo kambaryje ir viską matė. B. L., visada, kai išgeria būna labai agresyvus, smurtauja prieš ją, kelia skandalus, keikiasi, varo iš namų. Ji 2012-04-05 nors ir gavo iš tyrėjos M. L. užduotį atlikti med. apžiūrą, bet į apžiūrą nenuvyko ir abdukcijos nepadarė. Kodėl ji nenuvyko atlikti pagal užduotį abdukciją, paaiškinti negalėjo. Jai dėl šio įvykio buvo sukeltas fizinis skausmas. 2012-04-28 apie 19.10 val., kai ji buvo viena bute, tai į butą (duomenys neskelbtini), pateko vyras B. L., vėl girtas. Jis atidarė buto duris savo raktu ir užėjo į butą. Ji išėjo į koridorių ir pamatė, kad bute vėl pasirodė jos vyras. Tada ji jam pasakė, kad jis turi tuoj pat išeiti iš buto, nes jam teismas prieš tai paskyrė kardomąją priemonę gyventi skyrium ir jis neturėjo teisės užeiti į butą. Bet Borisas koridoriuje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu („bliat“, „kurva“, „pedaraska“, „suka“, „prostitutė“ ir panaš.), du kartus spyrė jai į kojas ir vieną kartą spyrė į dešinę ranką. Dar žodžiu pažadėjo užmušti. Ji jam pasakė, kad skambins policijai ir pradėjo skambinti į policiją. Borisas tą pamatė, greitai išbėgo iš buto. Po 5 min. atvyko policijos pareigūnai ir ji paaiškino, kas atsitiko. Apibūdino, kaip atrodo jos vyras ir pasakė, kad jis tik dabar pasišalino iš buto ir gali būti kažkur tai gatvėje netoli nuo namo. Ji dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą. Mėlynių nebuvo, todėl dėl kūno sužalojimą, ji į ligoninę nesikreipė. Ji irgi vartoja alkoholinius gėrimus, bet tik per šventės, o ne kaip vyras, t.y. ne kiekvieną dieną. Dėl šio įvykio civilinį ieškinį irgi nereiškė. 2012 m. gegužės mėn. pradžioje, t.y. gal po 3 dienų nuo 2012-04-28 įvykio, dienos metu, kai ėjo į parduotuvę, tai sutiko iš matymo pažįstamą ( jis kažkur tai gyvena netoli nuo jos namo, t.y. Statybininkų g., Vilniuje) vardu Gošą ( kur jis tiksliai gyvena nežino, jis kaip ir jos vyras yra alkoholikas ir atrodo kaip „pijokas“). Tai minėtas Goša jai pasakė, kad 2012-04-28, kai jis buvo kartu su mano vyru gatvėje, netoli nuo jos namo, tai privažiavo policijos pareigūnai ir jos vyrą sulaikė. Tai ji suprato, kad vyras buvo sulaikytas, kai išbėgo į lauką iš buto, t.y. tada kai ji iškvietė policiją dėl to, kad jis vėl užėjo į butą, nors jam buvo tą daryti draudžiamą. 2012-04-28, apie 19 val. su B. L. įvyko konfliktas dėl to, kad B. L. įėjo į butą, o jam tą daryti buvo draudžiama ir kai ji apie tai paminėjo Borisui ir pareikalavo kuo greičiau išeiti iš buto, tai tada Borisas ją sumušė, aprėkė necenzūriniais žodžiais ir pažadėjo dar užmušti. 2012-05-15, apie 00.05 val. B. L. eilinį kartą parėjo girtas, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir pasakė rusiškai:“ja tebia suka vsioravno pribju, sdelaju invalidkai ili tebia na svete nebudet“. Ji suprato minėtus žodžius kaip grasinimas užmušti. Bet jis grasino tik žodžiu, bet nesumušė. 2012-06-23 apie 23 val. B. L. savo raktu atidarė buto duris ir vėl girtas užėjo į butą. Tuo metu ji buvo bute kartu su maža dukra Diana. Dukrelė miegojo. Kai ji išgirdo, kad Borisas užėjo į butą, tai greitai iš kambario išėjo į koridorių ir pasakė jam, kad jam yra draudžiama būti bute. Tada jis pradėjo vėl keiktis necenzūriniais žodžiais, ir pažadėjo „atsiskaityti“ kai baigsis jo kardomąjį priemonę. Ji suprato tokia frazę, kaip grasinimas užmušti. Ji nuo civilinio ieškinio atsisako. (1-as t., b.l. 30-31, 32-33, 34-35, 36, 37-38).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. Kitaip jų nepažįsta. Prieš pusė metų jis dėl triukšmo kvietė policijos pareigūnus. Pas kaimynus vyko garsūs pokalbiai. Triukšmavo suaugę žmonės. To pokalbio turinio jis negirdėjo ir nieko pasakyti negali. Jis mano, kad vyko išgertuvės ir tas pasisėdėjimas išaugo į konfliktą. Jis girdėjo vyro ir moters barnius, kartais girdėdavo moters pagalbos šauksmus.
Teisiamajame posėdyje kviesta liudytoja D. L., išaiškinus jei teisę, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 82 straipsnio 2 dalyje, pareiškė, kad kaltinamasis B. L. yra jos tėvas bei, kad ji pasinaudoja teise neduoti parodymų.
Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tikslu patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, teismas perskaitė liudytojo J. C. apklausos protokolą, kuriame nurodyta, kad 2012-04-28 apie 19 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad į butą (duomenys neskelbtini)atėjo neblaivus vyras, kuriam nustatytas teismo apribojimas nesilankyti minėtame bute. Buto duris atidarė R. L., kuri buvo girta. Ji paaiškino, kad kai atėjo girtas vyras, tai įvyko žodinis konfliktas, Kurio metu B. L. pažadėjo jį užmušti, o prieš tai sugriebė rankomis už kairės rankos ir sužalojo jai pirštą.. Jis pastebėjo, kad minėtas pirštas yra ištinęs. Daugiau ant Rimos latyševos kūno sužalojimų nepastebėjo. Daugiaus R. L. nieko nepaaiškino (t. 1, b. l. 68-69).
B. L. ir R. L. pateikė teismui susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad jie susitaikė ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš tarnybinių pranešimų dėl smurto artimojoje aplinkoje (t. 1, b.l. 20-29) matyti, kad buvo 2012 m. balandžio 3 d. iškviesti policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini) pil. R. L. skundėsi, kad jos vyras ją pastūmė ir ji krisdama susimušė nugarą. 2012-04-28 taip pat buvo užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, nurodyta, kad R. L. paaiškino, jog atėjęs vyras sumušė ją (sumušta ranka, ištinęs pirštas).
Iš Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 84) matyti, kad 2011-06-10 skundėsi R. L. galvos skausmu, jai buvo susiūta žaizda, sumušė vyras.
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis B. L. 2012-04-03 13.10 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo žmonai R. L. vieną kartą trenkė jai rankomis į krūtinę ir ji krisdama atsitrenkė į lovos gale esančią rankeną ir susitrenkė nugarą. Šiais smurtiniais veiksmais B. L. sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą.
Taip pat B. L. 2012-04-28 apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo žmonai R. L. nemažiau kaip du kartus spyrė jai į kojas ir vieną kartą spyrė į dešinę ranką. Šiais smurtiniais veiksmais B. L. sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą.
Tokią išvadą teismas daro remdamasis nukentėjusiosios R. L. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamojo parodymais (jis pripažino kaltę, kad sukėlė savo žmonai fizinį skausmą), tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje iš Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokolo.
Šie kaltinamojo B. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi atskiros nusikalstamos veikos).
B. L. buvo kaltinamas ir tuo, jog jis grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2012-04-28 apie 19.10 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, grasino savo žmonai R. L. užmušti, suduoti smūgius ir sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Taip pat B. L. buvo kaltinamas tuo, jog grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2012-05-15 apie 00.05 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, grasino savo žmonai R. L. užmušti, suduoti smūgius ir sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Taip pat B. L. buvo kaltinamas tuo, jog grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2012-06-23 apie 23.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, grasino savo žmonai R. L. užmušti, suduoti smūgius ir sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus dėl B. L. padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje (trys atskiros nusikalstamos veikos), teismas pažymi, jog LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus.
Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (nutartis Nr. 2K-639/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką pažymėjo, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pabrėžtina, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
BK 145 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, todėl veika yra baigta nuo jos padarymo momento, t. y. baigtumo momentas yra siejamas su grasinamo pobūdžio pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pažymėtina, jog grasinimo sudėčiai pakanka, jog kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Šioje byloje teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp B. L. ir R. L. vyksta nuolatiniai konfliktai, barniai, namuose neretai vyksta išgertuvės (tai patvirtino kaimynas A. Š.). Konfliktų metu būna ne tik B. L. neblaivus, bet ir R. L. (tai patvirtino J. C., kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad duris atidarė girta R. L.). Sutuoktinių B. L. ir R. L. gyvenimo būdas, tarpusavio bendravimas (dažni konfliktai, kurių metu išsakomi necenzūriniai žodžiai, grasinimai) neleidžia teismui padaryti išvados, kad tie grasinimai realūs, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šį manymą sustiprina ir ta aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu R. L. ir B. L. pateikė susitaikymo protokolą bei prokurorui paprašius B. L. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje (trys epizodai), ji pasakė, kad sutinka su prokuroru.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas mano, kad B. L. nepadarė jam inkriminuojamų veikų numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir jį dėl šių veikų išteisintinas. kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo B. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje) bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam B. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis B. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, ankščiau teistas už fizinio skausmo sukėlimą (nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdytinas), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nepaisant to, kad kaltinamasis su nukentėjusiu asmeniu teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jie susitaikė, jam už šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas taikytina baudžiamoji atsakomybė ir skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjos prašymą ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamąjį B. L. charakterizuojanti medžiaga rodo, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat pažymi, kad BK 38 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos pobūdis ir kaltės rūšis taip pat, teismo nuomone, neleidžia kaltinamajam taikyti BK 38 straipsnio nuostatų. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, vadovaudamasis BK 55 str. nuostata, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant B. L. laisvės apribojimo bausmes. Remiantis teismų informacine sistema Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį B. L. (pastarasis nuosprendis neįsiteisėjęs). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, todėl šiuo metu nuosprendžiai tarpusavyje nebendrinami.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
B. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-04-03 įvykdytos nusikalstamos veikos) ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
B. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-04-28 įvykdytos nusikalstamos veikos) ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) p.p., į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-03 iki 2012-04-05, bei laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-28 iki 2012-04-30, bei laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-15 00 val. 10 min. iki 2012-05-15 18 val. 30 min., o taip pat laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-06-23 23 val. 45 min. iki 2012-06-25 14. 00 val. iš viso 7 dienos, kas atitinka 14 laisvės apribojimo dienų.
B. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
B. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.