Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui G. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad Vaiko teisų apsaugos skyrius nėra gavęs informacijos dėl netinkamai vykdomų tėvų pareigų Evos ir V. V. atžvilgiu. K. J. šeima nėra įrašyta į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Raseinių miesto seniūnas A. M. telefonu informavo, kad seniūnija nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros, netinkamo K. J. šeimos gyvenimo būdo nėra gavusi.

Ieškovė K. J. su nepilnametėmis dukromis E. ir V. gyvena name su

daliniais patogumais. Namas kūrenamas kieto kuro katilu, nuosavybės teise priklauso ieškovės

seseriai A. K.. Šeima naudojasi dviem namo kambariais ir virtuve. Namuose yra visi

būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. E. ir V. yra skirtas atskiras kambarys antrame

namo aukšte. Mergaičių kambaryje yra visi būtiniausi baldai. Vaikų kambarys šviesus, šiltas,

tvarkingas. E. ir V. namuose yra sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, pamokų

ruošai. E. ir V. V. yra registruotos VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre pas šeimos gydytoją A. A.. Motina nurodė, kad dukterys sveikos, retai serga.

E. V. mokosi Raseinių V. Petkaus pagrindinėje mokykloje, V. V. lanko l/d (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad į gydymo įstaigas vaikus veda ji. Taip pat ji dalyvauja vaikų susirinkimuose, šventėse. K. J. paaiškino, kad su atsakovu G. V. negyvena nuo spalio mėnesio, tėvas su dukterimis bendrauja, kelis kartus dukros svečiavosi pas tėvą, tačiau tėvas neteikia materialinio išlaikymo vaikams. Skyriaus specialistė nekliudomai bendravo su E. V.. Mergaitė paaiškino, kad su tėčiu bendrauja, tačiau norėtų gyventi su mama, nes ji jai artimesnė, geriau su ja sutaria, ji ja tinkamai rūpinasi, padeda ruošti pamokas.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė Rima Bardauskienė paaiškino, kad įvertinę surinktą informaciją apie gyvenimo ir buities sąlygas, vaikų priežiūrą, vadovaudamasis tuo, jog nėra ginčo tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, palaiko ieškovės K. J. prašymą vaikų E. ir V. V. gyvenamąją vieta nustatyti su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsakovas su dukromis bendrauja telefonu, su jomis aptaria susitikimo vietą ir laiką, apie tai informuoja ieškovę. Šalis tokia tvarka tenkina, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų norus, nustatytina šalių prašoma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Ieškovė prašė teismo, nustatyti dukterų E. V. ir V. V. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo G. V. bendravimo su dukromis tvarką, nustatant kad tėvas G. V. su dukromis E. V. ir V. V. gali bendrauti tėvui ir dukroms patogiu metu ir jiems patogioje vietoje, apie numatomą susitikimą, jo vietą, laiką ir trukmę informuojant K. J. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2017 m. spalio vidurio nebegyvena kartu, visą šį laiką šalių nepilnametės dukros gyveno ir šiuo metu gyvena su savo motina (ieškove). Per šį laikotarpį atsakovo (tėvo) ir vaikų ryšys yra silpnesnis. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovė K. J. su nepilnametėmis dukromis E. ir V. gyvena name su daliniais patogumais. Namas kūrenamas kieto kuro katilu, nuosavybės teise priklauso ieškovės seseriai A. K.. Šeima naudojasi dviem namo kambariais ir virtuve. Namuose yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. E. ir V. yra skirtas atskiras kambarys antrame namo aukšte. Mergaičių kambaryje yra visi būtiniausi baldai. Vaikų kambarys šviesus, šiltas, tvarkingas. E. ir V. namuose yra sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, pamokų ruošai. Šalia namo yra sklypas, kuriame yra sodas, daržas. Kiemas tvarkingas, nėra vandens telkinių. Šeima laiko šunį ir katę. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas dukroms augti ir vystytis. Be to, Vaiko teisių specialistė bendravo su E. V.. Mergaitė paaiškino, kad su tėčiu bendrauja, tačiau norėtų gyventi su mama, nes ji jai artimesnė, geriau su ja sutaria, ji ja tinkamai rūpinasi, padeda ruošti pamokas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas G. V. su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, nes mano kad dukroms gyventi kartu su jų motina (ieškove) bus geriau, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų E. V. ir V. V. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaikų interesus. Taip pat nustatytina tėvo atsakovo G. V. bendravimo su dukromis tvarką, nustatant kad tėvas G. V. su dukromis E. V. ir V. V. gali bendrauti tėvui ir dukroms patogiu metu ir jiems patogioje vietoje, apie numatomą susitikimą, jo vietą, laiką ir trukmę informuojant K. J. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui.

Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d., 2d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašomą priteisti po 150,00 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo sumažino iki 100,00 Eur. nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnamečių vaikų poreikius bei bus užtikrintos būtinosios sąlygos vaikui vystytis. Atsakovas yra neįgalus, jo mėnesio pajamos yra 285,48 Eur. Atsakovas kas mėnesį turi pirkti vaistus, jam turi likti lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo G. V. nepilnamečiams vaikams E. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. V. gim. (duomenys neskelbtini) priteistinas 75,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-01-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius.

Ieškovė K. J. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji prašo iš atsakovo G. V. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017-10-01 iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi ieškovas vaikams išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumokėjo 100,00 eurų išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo spalio 20 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei K. J. ir G. V. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti skyrium gyvenančio G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. V. ir V. V. tvarką sekančiai: G. V. su nepilnametėmis dukromis E. V. ir V. V. gali bendrauti tėvui ir dukroms patogiu metu ir jiems patogioje vietoje, apie numatomą susitikimą, jo vietą, laiką ir trukmę informuojant K. J. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

Priteisti iš G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, gyvenančio Akacijų g.30, Norgėlų k., Raseinių r.sav. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms E. V., gim. 2006-09-14, a.k.(duomenys neskelbtini) ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 75,00 Eurų dydžio išmokomis kiekvienai dukrai nuo 2018 m. sausio 1 d. ir tęsti iki dukrų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. V. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų E. V. a,k(duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2017-10-20 iki 2017-12-31.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaikų, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė K. J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.