Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-05-12 · Administracinė byla Nr. eA-2841-525/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
eA-2841-525/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03311-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
"MINGEDA"
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
D. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2841-525/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03311-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 17.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir D. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. A.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mingeda“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas) 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, atsakovas) 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. 1SS-1764-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Tarnybos Raštas); 3) įpareigoti atsakovą vertinti matininkės D. A. (buvusi B.) (toliau – ir Matininkė) veiklą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Matininkės dėl jos veiksmų teisėtumo, nurodydamas, kad nuosavybės teise valdo ir naudojasi požemine aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia N. T. K. požeminės aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini).

2.2. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra baigtas statyti. Namo projekte buvo nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis techninio projekto architektūrinės dalies planavimai ir pakeitimai, nuo statybos pradžios iki statinio pridavimo eksploatuoti, privalomai rengiami tik projekto autoriaus. Be jo raštiško leidimo ar suderinimo draudžiama keisti statinio planinę-erdvinę struktūrą, konstrukciją, patalpų funkciją, vidaus bei išorės apdailą, inžinerinę įrangą, fasadus, angų vietas ir dydį. Automobilių stovėjimo vietos šiame name nėra identifikuotos ir nėra nustatytos konkrečios jų vietos. Tačiau N. T. K. nusistatė konkrečią vietą automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobiliui ir pasistatė metalinius kuoliukus, taip visiškai atimdama galimybę pareiškėjui naudotis savo nuosavybe. Pareiškėja išsiaiškino, kad 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas leido N. T. K. atlikti statybos projekto korektūrą, tačiau tokio dokumento nėra.

2.3. Nekilnojamojo turto registro išraše minima kaip duomenų įregistravimo pagrindas Gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – ir GNSB) 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negalėjo būti pagrindu daryti pakeitimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš pridėtų dokumentų neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais norminiais aktais vadovaudamasi Matininkė 2013 m. kovo 28 d. 2-ajame rūsyje be projekto autoriaus sutikimo ir projekto korektūros atžymėjo automobilių stovėjimo vietą.

2.4. Buvo šiurkščiai pažeisti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimai. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla netiksli ir klaidinga, todėl pareiškėjas prašė Tarnybos įvertinti Matininkės veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre.

2.5. Pareiškėjas iš atsakovo beveik metus laukė atsakymo, tačiau nuolat buvo klaidinamas, todėl buvo priverstas rašyti skundą Komisijai, kadangi atsakovas taip ir neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus. Tik pateikus skundą Komisijai, atsakovas buvo įpareigotas iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą ir pateikti atsakymą (Tarnybos Raštą).

Šalies argumentai

2.6. Tarnybos Raštas yra neteisingas, prieštaringas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Dėl Tarnybos Rašto pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas, įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Šie dokumentai būtini, nes iš jų galima nustatyti, koks susitarimas buvo sudarytas tarp Matininkės ir N. T. K.. Tačiau Komisija šį skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad toks reikalavimas nebuvo keliamas Tarnybai teiktame skunde.

2.7. Tarnybos Rašte konstatuota, jog matininko kvalifikacijos pažymėjimas fiziniam asmeniui suteikia teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, o ne atlikti statybos projektų korektūras ir pan. Pareiškėjui taip ir nebuvo atsakyta, ar turėjo Matininkė teisę be projekto korektūros atlikinėti aptartus veiksmus.

2.8. Nesuprantamas Tarnybos teiginys, jog šiuo konkrečiu atveju automobilių stovėjimo vieta nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nors faktiškai ji buvo įregistruota. Be to, atsakovas pripažino, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja konkrečių veiksmų ir (ar) procedūrų, kuriomis vadovaujantis būtų atliekami buto priklausinio – automobilio stovėjimo vietos, esančios bendro naudojimo patalpose, kadastriniai matavimai. Nėra reglamentuota tvarka, kuria vadovaujantis buto priklausinys – automobilių stovėjimo vieta, būtų identifikuojama bendro naudojimo patalpų dokumentuose. Nepaisant to, vis tiek buvo konstatuota, kad Matininkės veiksmai teisėti. Matininkė negalėjo atlikti veiksmų, kurie nėra reglamentuoti, o pareiškėjui nebuvo pateikta tinkama informacija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Tarnybos kompetencijai nepriskirta vertinti statinių statybos procedūros teisėtumo. Tarnyba yra įgaliota vertinti tik atliktų statinių kadastro duomenų teisėtumą. Atsakyti į pareiškėjo klausimą, ar prieš atliekant matininkei kadastrinius matavimus reikėjo parengti gyvenamojo namo statybos projekto korektūrą ar ne, gali atsakyti tik kita kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kurios kompetencijai priskirta atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Tarnyba, įvertinusi buto kadastrinius matavimus, nustatė, kad atlikti Matininkės veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

4.2. Nagrinėjamoje situacijoje nenustatyta, kad Matininkė, atlikdama matavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytų matininko veiklos reikalavimų, jog ji būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Matininkė padarė šiurkštų pažeidimą, nes atliko veiksmus, kurių teisės aktai nereglamentuoja. Matininkei patikslinus buto kadastro duomenis, jų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre pakako tik buto kadastro duomenų bylos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Mingeda“ skundą atmetė.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė ir dėl Matininkės, kuri nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, teisių bei pareigų. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi į šios administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Matininkę.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo ir Tarnybos Rašto, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi leido N. T. K. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos i skyrius. susisiekimo sistemos planavimo reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo (toliau – ir STR 2.06.01:1999) reikalavimus, sudarant sąlygas jai tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m).

Šalies argumentai

10.2. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įvertinti Matininkės veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Prašyme buvo keliamas klausimas, ar Matininkė atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal STR 2.06.01:1999 reikalavimus.

10.3. Tarnyba 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) kreipėsi į Matininkę, prašydama pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjo prašyme nurodomų galimų teisės aktų pažeidimų, nustatant automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą. Kartu su paaiškinimu Tarnyba prašė pateikti jį pagrindžiančius dokumentus (buto kadastro duomenų bylos kopiją, 2012 m. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-18430-599/2012 kopiją, statybą leidžiančių ir pabaigimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kt.). Tarnyba taip pat prašė informuoti, kokio dokumento pagrindu buvo nustatytos automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vieta (ar N. T. K. užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūra pagal STR 2.06.01:1999 reikalavimus), bei pateikti įrodančių dokumentų kopijas.

10.4. Nesulaukusi Matininkės atsakymo, Tarnyba 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1SD-6164-(10.2.) pakartotinai kreipėsi į Matininkę dėl minėto paaiškinimo pateikimo.

10.5. Matininkė 2017 m. sausio 25 d. Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2013 m. kovo 28 d. buvo atlikti buto ir automobilių stovėjimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų byla suformuota ir atiduota užsakovei, dokumentų kopijų neturi, kadangi jie saugomi archyve. Matininkė paaiškino, kad dokumentų kopijos yra valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, be to, būtent ši įstaiga sprendžia pagal pateiktus dokumentus, ar galima įregistruoti kadastrinių matavimų bylą ir ar tam yra pagrindas, už tai matininkas nėra atsakingas.

10.6. Tarnyba 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 1SS-992-(10.5.) informavo pareiškėjo atstovę, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 nurodė, kad GNSB 2000 m. gruodžio 25 d. pažyma, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 28 d. parengta buto kadastro duomenų byla, yra tinkami dokumentai, norint pakeisti buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, vertinti Matininkės veiksmus dėl atliktų buto kadastrinių matavimų yra netikslinga.

Šalies argumentai

10.7. Tarnyba 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 1SS-1592-(10.5.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė pateikti buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, pakeisti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. VĮ Registrų centras 2017 m. birželio 23 d. pateikė Tarnybai patalpos–buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro dokumentų kopijas.

10.8. Tarnyba, gavusi kadastro dokumentų kopijas, Raštu atsakė į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymą. Tarnyba nurodė, kad Matininkė, tikslindama buto kadastro duomenis, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

10.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Raštu su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą vertinti Matininkės veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

10.10. Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad ginčas byloje iš esmės keliamas dėl to, kad pareiškėjo manymu, matininkė nagrinėjamu atveju negalėjo atlikti veiksmų, kurie nėra reglamentuojami teisės aktų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Kadastro taisyklės).

13. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (11 str. 8 d. 1–5 p.), Taisyklių nuostatas (14 p.), Nuostatų 18 punktą bei bylos medžiagą ir padarė išvadą, kad Matininkė atliko buto tikslinimo, bet ne automobilių stovėjimo vietos matavimus, todėl Tarnyba pagrįstai vertino Matininkės atliktus kadastrinius matavimus, o ne gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūros darbus.

14. Įvertinęs Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą (32.2.4 p., 61 p., 61.1–61.3 p.), teismas pažymėjo, kad tikslinant buto kadastro duomenis ir automobilių stovėjimo vietą, nebuvo nustatomi Nuostatų 32.2.6–32.2.10 punktuose nurodyti kadastro duomenys, todėl duomenys apie automobilių stovėjimo vietą, nurodant 25,12 kv. m plotą, pagrįstai buvo nurodyti buto kadastro duomenų byloje.

15. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažymą, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pripažino tinkamais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme ir konstatavo, jog šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negali būti pagrindu daryti pakeitimus.

16. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (3 str. 1 d., 8 str. 1 d.), taip pat susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Įvertinęs ginčijamus aktus, teismas padarė išvadą, kad jie atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Šie sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, nurodoma apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyti įgaliotų pareigūnų. Iš ginčijamų sprendimų turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais remiantis priimti būtent tokie administraciniai aktai. Priimti sprendimai nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjo galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų.

17. Atsižvelgęs į tai, kad priimti sprendimai atitinka VAĮ keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

18. Pareiškėjas UAB „Mingeda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus prašyme NŽT ir skunde Komisijai, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Byla buvo išnagrinėta taip ir neišreikalavus sutarties tarp Matininkės ir užsakovės N. T. K., nors pareiškėjas šį klausimą kėlė tiek ginčą nagrinėjant Komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme.

19.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, tuos pačius Matininkės veiksmus, nagrinėjo šią bylą du kartus ir skirtingos kolegijos, nors abu kartus pareiškėjo skundas buvo atmestas, vertino juos skirtingai.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė Matininkės, nors pareiškėjas tokį prašymą teikė.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, argumentuotas ir teisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliacinio skundo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

20.2. Tarnybos Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, o tai yra teisinis pagrindas apeliacinį skundą atmesti.

20.3. Iš Taisyklėse ir Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 10–12 dalyse numatyti veiksmai, kuriuos atlieka Tarnyba, gali lemti tik matininko, o ne kitų asmenų, tarp jų ir skundą padavusių, teises ar įstatymų saugomus interesus. Tarnybai priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl matininko galbūt padarytų veiklos pažeidimų (pvz., dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo) kitų asmenų, išskyrus matininko, teisėms ir pareigoms padariniai nekyla.

20.4. Tarnybos Raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog Nacionalinė žemės tarnyba nenustatė Matininkės veiklos pažeidimų, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, skundžiamame rašte nėra suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, todėl Tarnybos Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, dėl šių priežasčių nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017) panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 29 d. rašto Nr. 1SS-1764-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo vertinti matininkės D. A. (buvusi B.) veiklą.

22. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

23. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.

24. Atsakovas ginčijamu 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) informavo pareiškėją, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą nustatyta, kad matininkės D. A. veiksmai, remiantis GSNB 2000m. gruodžio 5d. pažyma, 2012m. gruodžio 4d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, tikslinant Nekilnojamojo turto registre įrašytus buto kadastro duomenis, bendro naudojimo (rūsio) patalpose), nurodant (identifikuojant) automobilių stovėjimo aikštelės Nr. 21 ir 25,15 kv.m. plotą, neprieštarauja LR Vyriausybės 2002m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 534 patvirtintiems Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatams ir LR žemės ūkio ministro 2002m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms. Matininkės patikslintoje buto kadastro duomenų byloje nurodyti automobilių stovėjimo aikštelę aprašantys (identifikuojantys) duomenys atitinka GNSB 2000m. gruodžio 5d. pažymoje ir 2012m. gruodžio 4d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartyje Nr. 2-18430-599/2012 nurodytą automobilio stovėjimo vietos Nr. 21 plotą. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo vertinti matininkės D. A. veiklą Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti.

25. Atsakovo kompetenciją vykdant matininkų veiklos administracinę priežiūrą reglamentuoja LR Vyriausybės 2002m. lapkričio 19d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintos Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklės bei LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis.

26. Įvertinus Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių II skyriaus, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8-17 dalių nuostatas, darytina išvada, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimas, kurį priima Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi matininko veiklos vertinimą, gali lemti tik matininko, o ne kitų asmenų, tarp jų ir skundą padavusių, teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti matininko paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, besinaudojančių matininkų paslaugomis, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Taigi Nacionalinei žemės tarnybai priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl matininko veiksmų (tiek skirti nuobaudą, tiek jos neskirti, pripažinti ar nepripažinti pažeidus matininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas) kitų asmenų, išskyrus patį matininką, teisėms ir pareigoms padariniai nekyla. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba Viešojo administravimo įstatymo pagrindu turi pareigą tik informuoti apie galimą matininko pažeidimą pranešusį asmenį (pareiškėją), kaip buvo reaguota į jo pranešimą.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo 2017 m. birželio 29 d. raštas Nr. 1SS-1764-(10.5.), kuriuo pareiškėjas informuotas jog matininkės D. A. veiksmuose nenustatyta LR Vyriausybės 2002m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir LR žemės ūkio ministro 2002m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimų ir dėl to nėra teisinio pagrindo vertinti matininkės D. A. veiklą Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, pareiškėjui jokių materialinių teisnių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).

29. Apeliacine tvarka patikrinusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė