- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- N1-701-409/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07463-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- R. O.
- Nukentėjusysis
- M. V. S.
- Kategorijos
- 1.1.11.2Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (BK 82 str.)
- 1.1.11.3Įspėjimas (BK 83 str.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
nukentėjusiojo M. V. S. atstovei pagal įstatymą A. V., įgaliotam atstovui advokatui M. Š.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. O. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą M. V. S., o būtent: 2025 m. vasario 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, būnant pirmame aukšte, prie rūbinės, žodinio konflikto metu, tyčia ranka trenkė M. V. S. du kartus į veido sritį, suimdamas rankomis už kaklo nuvertė ant grindų, tokiu būdu sutrenkė M. V. S. nugarą ir kairę koją, sulenkta ranka suėmęs už kaklo smaugė, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą M. V. S.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. O. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2025 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas su nukentėjusiuoju M. V. S. To konflikto metu ranka trenkė nukentėjusiajam du kartus į veidą, pargriovė ant žemės, suėmęs už kaklo smaugė. Gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. O. kaltė be jo visiško prisipažinimo teisme įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis R. O. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, padaręs nusikalstamą veiką pripažįsta. Su M. V. S. yra pažįstami, asmeniškai M. V. S. nepažįsta, tačiau M. V. S. yra draugo K. draugas. 2025-02-25 (tiksliai laiko negali nurodyti, kadangi nepamena), pamena, kad buvo dienos metas. Tuo metu buvo prie rūbinės ir matė, kad prie teniso stalo žaidė M. ir jo draugas B. T. Prie jų priėjo ir žiūrėjo, kaip jie žaidžia. Kažkurio metu M. atmušdamas stalo teniso kamuoliuką, kamuoliuku pataikė jam į kairę veido sritį - akiduobę. Tuo metu atrodė, kad M. tyčia taip padarė ir, atmušdamas kamuoliuką, taikėsi į jį. Tada iš kojos spyrė M. į petį, ar, spirdamas M. į petį, jam pataikė, nepamena. Po to, jį pastūmė, po pastūmimo M. nenukrito. Po pastūmimo M. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, taip bandydamas jį įžeisti (kokius tiksliai necenzūrinius žodžius M. vartojo, negali nurodyti, kadangi nepamena). Tuo metu jam atrodė, kad M. jam trenks už tai, kad jį pastūmė, ir tuo metu, bijodamas gauti smūgį atgal, trenkė M. iš delno į kaklo sritį. Po smūgio M. jam spyrė iš dešinės kojos ir pataikė jam į kairę koją, labai skaudėjo, po spyrio kraujosruvų nebuvo, tačiau atsirado patinimas, kuris laikėsi kelias dienas. Po spyrio pribėgo prie M. ir, jį nustūmęs prie sienos, kairės rankos dilbiu suėmė už kaklo, po to su kita savo ranka prisilaikė savo kairę ranką tam, kad M. neišlįstų iš jo rankų. Pamena, kad jiems besigrumiant, abu nugriuvo ant gėlių vazono, kuris stovėjo ant grindų. Jiems nukritus ant grindų ir gulint ant grindų, toliau laikė savo rankomis suėmęs M. už kaklo ir jo klausė: „Ar baigiam?“ M. nieko neatsakė. Kažkurio metu prie jų priėjo klasiokė G. P. ir pasakė, kad baigtų. Po klasiokės žodžių paleido M. ir pats atsistojo, M. taip pat atsistojo ir nuėjo kažkur. Atsistojęs nuėjo prie išėjimo, kur buvo sofa ir atsisėdo. Prie nurodytos sofos jo laukė klasiokas K. Klasiokui K. papasakojo, kas nutiko, ir bendraujant su K. kažkurio metu atėjo M. su savo draugu B. M. pradėjo jį provokuoti, įžeidinėjo vartodamas tokius žodžius, kaip „triohala, duhas“ ir kt. žodžius. Taip pat M. siūlė eiti už mokyklos ribų, kad galėtų „persimesti“. Jiems būnant visiems kartu prie sofos, prie jų priėjo socialinis darbuotojas A., kitų anketinių duomenų nežino, ir nurodė, kad nueitų sutvarkyti išverstą gėlių vazoną. Tada M. tyliai pasakė, kad netvarkys, ir išėjo, o jis nuėjo vienas pats tvarkyti nuverstą vazoną su gėlėmis. Tuo metu jam padėjo tvarkytis atėjusi rūbinės darbuotoja ir valytoja, kurių anketinių duomenų nežino. Minėtas socialinis darbuotojas A. jo laukė, kol sutvarkys išverstą gėlių vazoną ir kai sutvarkė jis pasakė, kad eis pas (duomenys neskelbtini) socialinį darbuotoją. Jie nuėjo pas (duomenys neskelbtini) klasės socialinį darbuotoją. Nuėjus pas (duomenys neskelbtini) klasės socialinį darbuotoją, kabinete jau buvo atėjęs M. Kabinete pradėjo kalbėtis apie įvykusį įvykį, socialinis darbuotojas jų klausė, ar nereikia greitosios medicinos ekipažo iškviesti, taip pat jį ir M. apžiūrėjo, savo mobilaus ryšio telefonu nufotografavo jį, veido sritį, kadangi prie dešinio antakio buvo įbrėžimas, taip pat ant barzdos buvo įbrėžimas. Dėl įbrėžimo į medikus nesikreipė, kuriuo metu susižalojo, tiksliai nepamena, bet gali būti, kad grumtynių metu su M. prie sienos. Kol buvo pas socialinį darbuotoją kabinete, tuo metu į socialinio darbuotojo kabinetą ateidinėjo kiti darbuotojai, tačiau (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja bendravo su jais, kiti asmenys į pokalbį nesikišo. Po pokalbio (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja paskambino jo ir M. tėvams ir juos informavo apie įvykį. Socialinė darbuotoja paprašė tėvų atvykti į gimnaziją. Su atvykusiais tėvais socialinis darbuotojas pabendravo, parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas įvykęs jo ir M. konfliktas. Dėl sukelto fizinio skausmo M. labai gailisi, M. asmeniškai atsiprašyti neturėjo galimybės, kadangi M. mama paprašė, kad prie jo nelįstų, tačiau M. nori atsiprašyti ir tikisi, kad jis atleis. Dėl savo elgesio labai gailisi ir žino, kad daugiau tai nepasikartos. Pats į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Įvykio metu, kai M. jam įspyrė į koją, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 130-134).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. S. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). 2025-02-25, tikslaus laiko nepamena, bet pamena, kad tai buvo antradienis, apie 14.00 val., buvo dienos metas, kai su draugu B. T. žaidė stalo tenisą pirmame aukšte. Stalo tenisą žaidė dviese, pertraukos metu, kitų asmenų žaisdamas nepastebėjo. Pirmame aukšte taip pat yra kiti kabinetai ir rūbinė. Pamena, kad rūbinėje buvo rūbininkė. Jiems žaidžiant stalo tenisą, prie jų priėjo R. (anketinių duomenų nežino, asmeniškai jo nepažįsta) pasisveikinti su jais. R. yra kito draugo pažįstamas. Su atėjusiu R. pasisveikino ir toliau žaidė stalo tenisą, R. tuo metu stovėjo prie pat teniso stalo ir stebėjo jo su B. žaidimą. Bandydamas atmušti teniso kamuoliuką, netyčia atmuštu teniso kamuoliuku pataikė R. į veido sritį. R. tuo metu stovėjo prie pat teniso stalo iš jo dešinės pusės. Kai pataikė R. kamuoliuku į veido sritį, R. nuo žemės pasiėmė savo padėtą kuprinę ir priėjęs prie jo, tuo metu stovėjusio teniso stalo gale, jį pastūmė abejomis rankomis, atsirėmęs į jo pečius. Stūmimas buvo stiprus, nuo smūgio žengė du žingsnius atgal, neparkrito. Po stūmimo R. dar bandė atlikti suktuką, tai yra sukdamasis bandė koja jam įspirti, tačiau nepataikė. Kuria koja R. bandė jam įspirti, nepamena. Po šio R. veiksmo, atsitraukė apie 4 žingsnius ir, pasižiūrėjęs į R., pamatė, kad R. atrodė kaip supykęs, nenuspėjamas. Tuo metu nieko nedarė, prie R. pats nesiartino, tačiau R., priėjęs prie jo, du kartus trenkė į veido sritį (į kurią vietą trenkė, gerai nepamena). Pamena, kad kai atėjo pas socialinę darbuotoją, tai buvo paraudę nuo smūgio abu skruostai. R. jam į veido sritį trenkė du kartus rankomis, nepilnai suspaustais kumščiais. Smūgio stiprumą vertina 4 balais pagal 10 balų vertinimo sistemą. Po suduotų dviejų smūgių, skausmas nebuvo sukeltas, buvo tik išsigandęs, tuo metu išgąstį vertina 6 balais pagal 10 balų vertinimo sistemą. Taip vertina todėl, kad žino, jog R. yra agresyvus. Apie R. agresyvumą yra girdėjęs iš kalbų mokykloje. Po suduotų smūgių gynėsi ir kaire koja spyrė R. į dešinį šoną, įspyręs pamena, kad atsitraukė (tarp jo ir R. buvo apie 40 ar 50 cm atstumas). Spyrė nestipriai, tada po spyrio, prie jo pripuolė R. ir abejomis rankomis sudavė jam į veido sritį, kur tiksliai pataikė, nepamena, bet atrodo, kad į abi veido puses. Po šių smūgių R. dar arčiau priėjo prie jo, suėmė jį abejomis rankomis už liemens ir jie abu griuvo ant gėlių vazono koridoriuje, gėlių vazonas buvo pastatytas ant grindų. Pamena, kad krito ant kairiojo šono, o R. krito ant jo. Viso konflikto metu draugas B. tiesiog stovėjo teniso stalo gale ir nieko nedarė. Taip pat dar pamena, kad nukritus ant grindų ir R. užkritus ant jo, R. rankos linkiu smaugė jį. Detaliau smaugimo apibūdinti negali, nepamena, kadangi to nematė ir tik juto smaugimą. Pamena, kad smaugimo metu negalėjo atsistoti, kadangi buvo suimtas už kaklo. Taip pat pamena, kad gulint ant grindų, kai R. jį smaugė, nejudėjo. Taip pat pamena, kad smaugimo metu R. jam kartojo tokius žodžius, kaip raminkis, kodėl jis taip sakė, nežino. R. sudėjimas yra toks pat, kaip ir jo. Taip pat pamena, kad jiems būnant ant grindų, prie jų pribėgo nepažįstama mergaitė ir pradėjo garsiai šaukti: „baikit“ ir tai kartojo kelis kartus. Po šių mergaitės žodžių R. nuo jo kaklo patraukė rankas ir atsikėlęs nuėjo. Pats taip pat atsikėlė ir nuėjo atsisėsti ant sofos, kuri yra pirmame aukšte prie išėjimo. Ant sofos sėdėjo apie 1 min., prie jo priėjo mokytojas, kurio anketinių duomenų nežino, labiau pavaduojantis. Mokytojas, priėjęs prie jo, buvo kartu su R., mokytojas pakvietė eiti išvalyti žemių, kurios atsirado jam ir R. krentant ant grindų ir gėlių vazono. Mokytojui atsakė, kad nebejuokautų, ir atsistojęs nuėjo link mokyklos išėjimo. Po tų žodžių mokytojas pakvietė eiti kartu su juo pas mokyklos socialinį darbuotoją. Kartu su minėtu mokytoju nuėjo pas socialinę pedagogę. Kurį laiką buvo kabinete tik jis ir (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė, po kiek laiko į socialinės pedagogės kabinetą įėjo R. su savo ((duomenys neskelbtini)) socialine pedagoge ir klasės auklėtoja. Jo ((duomenys neskelbtini)) socialinė pedagogė paklausė: „Kas nutiko?“ Jai papasakojo, kas įvyko. Pamena, kad R. atėjo su (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge ir savo klasės auklėtoja bei gimnazijos direktoriaus pavaduotoju M. Po kurio laiko pas (duomenys neskelbtini) socialinę pedagogę atėjo minėtas pavaduojantis mokytojas ir su savimi atsinešė įrašytą gimnazijos kamerų vaizdo įrašą su fiksuotu konfliktu, kurį parodė kitiems kabinete esantiems asmenims. Pamačius gimnazijos vaizdo įrašą, socialinė pedagogė norėjo paskambinti jo mamai, bet ją įspėjo, kad paskambins mamai pats. Mama mobilaus ryšio telefonu neatsiliepė, parašė žinutę, kad yra susitikime, tai tada parašė mamai žinutę per „messenger“ programėlę. Žinutėje nurodė, kad įvyko muštynės, kai tik galėsianti atskambintų. Po 5 min. mama paskambino. Mobilaus ryšio telefoną perdavė socialinei pedagogei, kuri viską paaiškino mamai. Socialinė pedagogė paprašė, kad mama atvyktų į mokyklą. Po įvykusio įvykio ant veido srities matėsi paraudimai, apie paraudimus sužinojo iš socialinės pedagogės, kuri pasakė, kad jo veide yra paraudimai nuo suduotų smūgių. Taip pat, laukdamas mamos, socialinei darbuotojai pasakė, kad skauda nugarą ir kairę koją (blauzdą). Patirtą fizinį skausmą vertina 6 balais pagal 10 balų vertinimo sistemą. Nurodytas skausmas atsirado nuo kritimo, kai kartu su R. krito. Krisdamas užsigavo nugarą ir koją. Taip pat apie skausmą pasisakė ir atvykusiai mamai. Po visko, po mokyklos kartu su mama kreipėsi pas šeimos gydytoją (pavardės nežino), šeimos gydytoja jiems nurodė nuvykti į VšĮ (duomenys neskelbtini) kliniką. Priėmimo skyriuje jam buvo diagnozuotas sumušimas kairės mentės, kitų paraudimų ar įbrėžimų, kraujosruvų ant kūno nebuvo. Patirtą skausmą mentės srityje jaučia iki šiol, ypač kai sportuoja. Medicininių vaistų po įvykio negėrė, nesigydė. Ankščiau su R. konfliktą yra turėjęs, tai įvyko maždaug prieš pusę metų, kuomet žodinio konflikto metu R. jį įžeidinėjo ir mojavo kumščiais prie veido, tai tuo metu R., priėjus prie jo, sudavė alkūne netyčia į veido sritį, tiesiog instinktyviai, nes priėjo per arti jo. Po įvykio R. jo neatsiprašė. Po įvykio jaučiasi gerai, miega ramiai, tas išsigandimas buvo trumpalaikis. Jei R. atsiprašys, tai jam neatleis, kadangi konflikto ir muštynių vengė, o R. tyčia ėjo link jo ir kėlė konfliktą. (b. l. 75-79).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2025-02-25, apie 14.08 val., gavo žinutę iš sūnaus M. V. S., kurioje jis parašė, kad apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) pertraukos metu pirmame aukšte, prie rūbinės, įvyko muštynės. Sūnų sumušė (duomenys neskelbtini) klasės mokinys R. O. ((duomenys neskelbtini) m.). Vėliau tęsė pokalbį ir toliau aiškinosi aplinkybes su mokyklos socialine darbuotoja J., kuri lakoniškai papasakojo, jog mokykloje įvyko muštynės, bei, kad M. įvykio metu nukentėjo ir buvo sužalotas. Taip pat paklausė, ar galinti atvažiuoti į ugdymo įstaigą. Iš karto atvyko į mokyklą aiškintis aplinkybių, kur jau laukė socialinė darbuotoja, mokyklos direktorė J. R., budintis mokytojas bei R. klasės auklėtoja. Vyko situacijos aptarimas, jiems buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matėsi, kad prie stato teniso stalo R., apimtas įsiūčio, užpuola jos sūnų, smūgiuoja kumščiais bei spiria iš kojos. Po smūgių sūnus nukrito ant šalia buvusios gėlių vazos ir susitrenkė nugarą. M. jai paaiškino, kad jam kumščiu buvo suduota iki 5 smūgių į veido sritį bei iš kojos spirta į kairįjį šoną. Sūnus patyrė fizinį skausmą, kurį bendrai dešimties balų skausmo skalėje įvertino 5 balais. Pasiaiškinę aplinkybes, su sūnumi išvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) kliniką, kur sūnui diagnozuotas nugaros, kairės viršutinės dalies sumušimas. Po apžiūros sūnus buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu sūnus vis dar jaučia nugaros skausmus. Turtinės žalos nepatyrė, tik moralinę. (b. l. 9-16).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. parodė, kad yra R. O. mama, sūnų augina kartu su sugyventiniu I. R. Su I. R. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, kartu augina jos sūnų R. O. Su sūnumi R. O. dėl įvykusio įvykio kalbėjo, sūnus labai gailisi, nori atsiprašyti M., tačiau M. mama sūnui uždraudė bendrauti, todėl sūnus M. iki šiol nėra atsiprašęs. R. O. yra geras, nuoširdus, visada klauso jos ir sugyventinio, padeda bendrame ūkyje. R. O. turi daug draugų ir su jais draugiškai bendrauja, nekonfliktuoja. Sūnus R. O. yra jautrus, nemėgsta provokacijų ir įžeidinėjimų, todėl išprovokuotas kartais nesusivaldo. R. O. į (duomenys neskelbtini) eina noriai, mėgsta vėluoti į pirmas pamokas, kadangi ilgai ruošiasi į pamokas (tvarkosi plaukus, renkasi rūbus ir t. t.). Po nurodyto įvykio sūnų yra užregistravusi pas psichologą. (b. l. 94-97).
2025-03-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. V. nurodė, jog 2025-02-25, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, pirmame aukšte, prie rūbinės, žodinio konflikto metu, sūnų M. V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčiniais veiksmais, sumušė (duomenys neskelbtini) klasės mokinys R. O. ((duomenys neskelbtini) m.), spirdamas vieną kartą iš kojos į kairįjį šoną ir kumščiu suduodamas iki 5 smūgių į veido sritį, dėl ko sūnus nukrito ant patalpoje buvusios vazos ir susižalojo nugarą. 2025-02-25 kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) kliniką, kur sūnui diagnozuotas nugaros, kairės viršutinės dalies sumušimas. Sūnus patyrė fizinį skausmą, kurį bendrai dešimties balų skausmo skalėje įvertino 5 balais. Turtinė žala nepadaryta. Prašo nubausti R. O. įstatymų numatyta tvarka. (b. l. 9-16).
2025-03-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (b. l. 20-29).
2025-03-01 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nepilnamečio M. V. S. kūnas; apžiūros metu akivaizdžių sužalojimų nestebima. (b. l. 31-38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. S. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota; (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytas nugaros sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.); nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. (b. l. 55).
2025-03-07 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad vaizdo įrašo pavadinimu „2025-02-27 grumtynes.mp4“ trukmė yra 02:10 min., vaizdo įraše garso nėra. Vaizdo įraše matomas koridorius, kuriame yra du teniso stalai ir prie vieno teniso stalo žaidžia du vaikinai. Šalia stalo iš krašto šono, viduryje, stovi kitas vaikinas, kuris dėvi juodos spalvos striukę, pilkas kelnes, yra juodų plaukų. Vienas iš žaidžiančių stalo tenisą vaikinų dėvi trumpomis rankovėmis palaidinę, kuri yra pilkai marga, juodas kelnes, kitas vaikinas dėvi tamsiai rausvos spalvos džemperį su gaubtuvu. Vaizdo įraše matoma, kaip žaidžiant stalo tenisą vienas iš vaikinų, kuris dėvi trumpomis rankovėmis palaidinę, atmuša kelis kartus stalo teniso kamuoliuką, ties vaizdo įrašo 00:20 s laiku, atmušdamas stalo teniso kamuoliuką, teniso kamuoliukas atsimuša į šalia stovėjusį vaikiną (vaikinas stovėjo teniso stalo krašto šone). Vaizdo įraše matoma, kaip stalo teniso atmuštas kamuoliukas nurodytam vaikinui, kuris stovėjo prie stalo teniso krašto šono – vidurio, trenkiasi į veido sritį, kur tiksliai atsitrenkia į veido sritį, vaizdo įraše nesimato. Vaikinas nusisuka, keletą žingsnių paeina atgal ir apsisukdamas pakelia koją, taip bandydamas įspirti vaikinui, kuris dėvi trumpomis rankovėmis pilkai margą palaidinę ir yra pasilenkęs link grindų. Ar vaikinas juoda striuke ir pilkomis kelnėmis įspiria koja kitam vaikinui, kuris tuo metu pasilenkęs ir greitu judesiu atsilenkia, vaizdo įraše nesimato. Vaikinas su trumpomis rankovėmis palaidine pasilenkia ir pakelia galimai nuo grindų stalo teniso kamuoliuką. Abu vaikinai grįžta link teniso stalo. Priekyje eina vaikinas, kuris dėvi trumpomis rankovėmis palaidinę, o iš paskos eina vaikinas, kuris dėvi juodą striukę ir pilkas kelnes. Ties 00:27 s, vaikinas juoda striuke, kuris ėjo už nugaros kito vaikino, abejomis rankomis pastumia tą vaikiną, kuris eina priekyje jo, ir dešine ranka trenkia vaikinui (kuris dėvi trumpomis rankovėmis pilkai margą palaidinę) į kairės pusės veido sritį ir atsitraukia. Vaikinas, kuris dėvi trumpomis rankovėmis palaidinę, priartėja prie vaikino, kuris yra su juoda striuke, ir spiria iš kairės kojos į jo kairę koją. Abu vaikinai pradeda mojuoti rankomis vienas šalia kito veido. Ar vaikinai vienas kitam rankomis (galimai kumščiais) trenkia į veido sritį, vaizdo įraše nesimato. Vaikinas su juoda striuke stumdamas rankomis vaikiną prispaudžia prie kairės pusės sienos, kur yra pastatytas ant grindų vazonas su gėlėmis. Vaikinai, suėmę rankomis (apglėbę rankos dilbiu) už kaklo, bando parversti vienas kitą ant grindų. Įvykio vietoje vaikšto kiti asmenys, rūbinėje stovi šviesiais plaukais moteris, kuri, pamačiusi vaikinų konfliktą, pradeda eiti link jų. Trečias vaikinas, kuris dėvi rausvos spalvos džemperį su gaubtuvu, stebi įvykusį konfliktą. 00:39 s vaizdo įraše matoma, kaip du vaikinai konflikto metu rankomis (dilbiais) apglėbę vienas kitam kaklus krenta ant grindų, krisdami kliudo gėlių vazoną, kuris nukrenta. Vaikinas su juoda striuke krenta ant vaikino, kuris dėvi trumpomis rankovėmis pilkai margą palaidinę. Prie nukritusių ir konfliktuojančių dviejų vaikinų pribėga mergina (kurios tapatybė nėra žinoma) ir galimai kažką pasako, vaizdo įraše garso nėra, bando išskirti vaikinus. Mergina padeda atsikelti vaikinui (kuris dėvi juodos spalvos striukę) nuo grindų. Mergina atsikėlusį vaikiną (kuris dėvi juodą striukę) patraukia nuošaliau. Vaikinas, kuris dėvi trumpomis rankovėmis palaidinę, nueina atsisėsti, galimai ant sofos. Vaikinas juoda striuke išeina iš patalpos - koridoriaus. (b. l. 43-46).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. O. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis R. O. teisme kaltę pripažino, nurodydamas, jog konflikto metu nesusivaldęs sudavė smūgius nukentėjusiajam ir jį smaugė. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo M. V. S. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejonių dėl kaltinamojo R. O. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nekyla.
Kaltinamasis R. O., kilus konfliktui, tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusįjį M. V. S., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis R. O. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau neteistas (b. l. 101-102), administracine tvarka nebaustas (b. l. 103-104), mokosi gimnazijoje (b. l. 105), mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 109). Kaltinamasis R. O. nepilnametis, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies nuostatos ir kaltinamasis R. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, baudžiamoji byla nutrauktina.
Kardomoji priemonė kaltinamajam R. O. nepaskirta. Pagrindo skirti kardomąsias priemones kaltinamajam nėra.
Nukentėjusiojo M. V. S. atstovė pagal įstatymą A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam M. V. S. atlyginimo (b. l. 169). Ieškinys grindžiamas tuo, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stiprų emocinį sukrėtimą, baimę, nesaugumo jausmą, pablogėjo jo emocinė būsena, sutriko įprastas gyvenimo ritmas, teko riboti kasdienę veiklą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.
Nukentėjusysis M. V. S. dėl tyčinių kaltinamojo R. O. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, teko kreiptis į gydymo įstaigą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą nurodoma patirtos neturtinės žalos suma – 600 eurų nėra aiškiai per didelė. Todėl iš kaltinamojo R. O. nukentėjusiajam priteistina 600 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.
Daiktiniai įrodymai – du DVD-R diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
R. O., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 5 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, R. O. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Nukentėjusiojo M. V. S. atstovės pagal įstatymą A. V. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. O. nukentėjusiajam M. V. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui R. O. neturint lėšų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, žalą išieškoti iš jo motinos R. S.
Išaiškinti R. O., kad: 1) jeigu nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, galės pakeisti auklėjamojo poveikio priemones kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 3 dalis); 2) jeigu dėl pateisinamų priežasčių nevykdys paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės ar netinkamai ją vykdys, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, galės atleisti nuo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo arba pakeisti ją kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 4 dalis).
Daiktinius įrodymus: du DVD-R diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.