Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4867-570/2016 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos 10 600 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai, padarytai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nustatė ieškovei dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams ištaisyti - pateikti įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio bei detalius jos paskaičiavimus. Teismas sprendė, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovės pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta turtinė žala, t. y. patyrė 130 Eur kelionės išlaidų į apklausas ir pan., 470 Eur už sugadintą kompiuterį ASUS, prokurorės A. B. nutarimu buvo nusavinta ir negrąžinta daug vertingo turto, todėl iš viso prašo priteisti 10 600 Eur turtinės žalos, tačiau iš pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo patirtus nuostolius. Teismo vertinimu ieškovė turėtų pateikti detalesnius paaiškinimus dėl turtinės žalos dydžio ir tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (nusavinto turto įsigijimo (nuosavybės) dokumentai, duomenys, kad jie buvo perduoti valstybės nuosavybėn, kompiuterio ASUS įsigijimo dokumentai ir duomenys, kad jis pareigūnų buvo sugadintas, kelionės bilietai, kuro įsigijimo dokumentai ir kt., duomenys apie atstumą, kuro sąnaudas, jei vyko ne visuomeniniu, bet nuosavu transportu ir kt.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė R. V. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir išreikalauti iš Alytaus APK Lazdijų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Vadovaujantis LR CPK 137 straipsnio 3 dalimi teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Ieškinys teisme registruotas 2016 m. rugpjūčio 17 d. Skundžiama nutartis priimta praleidus LR CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą dešimties dienų terminą.Teismas neišreikalavo iš Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nors ieškovė, remdamasi LR CPK 199 straipsniu, ieškinyje prašė teismo ją išreikalauti. Ieškinys dėl patirtos turtinės žalos dydžio grindžiamas rašytiniais įrodymais iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kita vertus, trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš pateikto procesinio dokumento nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo patirtus nuostolius, todėl įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio bei detalius jos paskaičiavimus. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog teismas nepagrįstai įpareigojo ją pašalinti ieškinio trūkumus, nes ieškinys dėl patirtos turtinės žalos dydžio grindžiamas rašytiniais įrodymais, esančiais ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, kurią ieškovė teismo prašė išreikalauti iš Lazdijų rajono policijos komisariato.Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su šiais apeliantės argumentais, pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė turi pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti detalius paskaičiavimus, iš ko susideda prašoma priteisti 10600 Eur turtinė žala, taip pat pateikti tai patvirtinančius įrodymus dėl turtinės žalos dydžio. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad žalos atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ieškovė išdėstė, jos nuomone, neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą) bei ikiteisminio tyrimo metu taikytas procesines prievartos priemones, dėl ko ji patyrė neturtinę ir turtinę žalą, o patirtą 10600 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą grindė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eiga ir medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės įrodo, jog ieškovė nurodė jos nuomone reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, patirtos žalos dydį ir kas šią žalą turi atlyginti, o neturėdama galimybes pateikti turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, ieškinio pareiškime suformulavo teismui prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą iš Lazdijų rajono policijos komisariato (CPK 199 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantė nepateikė visų įrodymų, įvardytų skundžiamoje nutartyje ir pagrindžiančių ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nelaikytina esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti ieškinio, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.Atskirojo skundo argumentas dėl to, kad teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, neturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.