Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013 m. sausio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., 139 str. 1 d.- 10 mėn. laisvės apribojimu;

2. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.- 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant;

3. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 str. 2 d.- 6 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 m. laikui;

4. 2020 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 2022-02-28 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., 2023 m. balandžio 11 d., apie 13.55 val., UAB „(duomenys neskelbtini)filialui priklausančiame įrankių nuomos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu sudaręs įrankių nuomos sutartį- priėmimo- perdavimo aktą Nr. SUT-489213, pagal kurį gavo laikinam - iki 2023 m. balandžio 18 d., naudojimui jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 194,27 Eur vertės kirstuvą „Hilti TE 800-AVR 230V“, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. balandžio 12 d., apie 09.35 val., UAB „(duomenys neskelbtini) filialui priklausančiame įrankių nuomos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu sudaręs įrankių nuomos sutartį – priėmimo - perdavimo aktą Nr. SUT-489396, pagal kurį gavo laikinam - iki 2023 m. balandžio 13 d., naudojimui jam patikėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius įrankius: 1 288 Eur vertės akumuliatorinį vamzdžių presavimo įrankį „Milwaukee“, 62 Eur bendros vertės 2 vnt. akumuliatorių ir 35 Eur vertės presavimo galvą, kuriuos turėjo grąžinti, tačiau šių daiktų negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2 579,27 Eur bendros vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nors K. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nurodė, jog labai gailisi, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad K. B. nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką: pastarasis bandydamas švelninti savo padėtį keitė teisme parodymus, nebuvo nuoširdus, bandė klaidinti teismą, teistas ne vieną kartą, daro administracinius nusižengimus, jam skirtų baudų nemoka. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-495/2022, 2K-257-495/2023).

Atkreiptinas dėmesys, kad K. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė prisipažįstantis padaręs nusikaltimą bei gailisi, paaiškino, jog įrankius pardavė kitam žmogui, už juos gavo 1 000 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Teisme parodė, jog išnuomojęs įrankius padavė tokiam žmogui, o jis su visu autobusiuku dingo. Dėl vagystės į policiją nesikreipė, nes žinojo, kad daiktų jis pats negrąžins. Taigi nors kaltinamasis ir išreiškė gailestį, tačiau vien deklaratyvus tokios frazės išsakymas negali būti pripažintas nuoširdžiu gailesčiu. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad kaltinamasis proceso eigoje būtų kritiškai vertinęs savo elgesį. Juo labiau, kaltinamasis nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civilinei ieškovei. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: pakartotinis K. B. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu jo išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis K. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytas iš savanaudiškų paskatų. Jis anksčiau teistas 4 kartus, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 153, 180-183), nedirba, Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (1 t., b. l. 184, 190). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant mažesnį nei vidurkis bausmės dydį. Minėta, kad K. B. teisiamas penktą kartą, jam buvo skirtos griežčiausios rūšies bausmės, tačiau K. B. pakartojo nusikalstamus veiksmus, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausių rūšių bausmės neprivertė K. B. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi, su civiliniu ieškiniu sutiko, turi gyvenamąją vietą. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, nors teisiamas ne pirmą kartą, tačiau bausmę atlikęs, duomenų, jog po šio nusikaltimo padarymo, jo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų nėra, sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą gailėjimąsi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų, kadangi asmuo (įvertinus jį charakterizuojančią medžiagą) nėra tiek pavojingas, kad būtų būtina jį šioje proceso stadijoje izoliuoti nuo visuomenės ir skirti realiai atlikti bausmę.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 884,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro kaltinamojo pasisavintų įrankių vertė (b. l. 37-47).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Kaltinamasis su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)" padaryta turtine žala. Kaltinamojo tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo pasisavintas civilinei ieškovei priklausantys įrankiai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti ir savininkui negrąžinti. Turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai iš kaltinamojo K. B. priteistina 2 884,22 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini) filialas.

Bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė civilinė ieškovė nepateikė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) filialui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 143-146), kurios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti K. B. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo K. B. 2 884,22 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 22 centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 884,22 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) filialas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.