Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7311-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
A2.6.-7311-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06202-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
J. N. K.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 7311 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06202-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.; 2.7.4.1.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N. K., vertėjai D. K., išnagrinėjusi J. N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Kongo Demokratinės Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 15 d., 00 val. 23 min., (duomenys neskelbtini), J. N. K. vairavo transporto priemonę Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi neįvykdė Lietuvos Respublikos VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimų (Valstybės Žinios, 2008-09-16, Nr. 106, dokumento Nr. 4060). Vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, J. N. K. važiavo 78 km/h greičiu, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 26 km/h. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Teismui paaiškino, jog kai policijos pareigūnas paprašė jo vairuotojo pažymėjimo, jis pateikė tarptautines vairuotojo teises, visada su šiomis teisėmis važinėjo. Lietuvoje gyvena nuo 2013 metų, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nežinojo, jog po 6 mėnesių reikia pasikeisti vairuotojo teises (17-18, 27-28 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. L. parodė, kad yra VĮ „Regitra“ Kauno filialo specialistė. Teismui paaiškino, kad užsieniečiams, norintiems vairuoti Lietuvoje, reikia turėti nacionalinį vairuotojo pažymėjimą ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Jei asmuo pateikia pažymėjimą, kad nuolatos gyvena Lietuvos Respublikoje, tarptautinis vairuotojo pažymėjimas negalioja, asmenys privalo juos pasikeisti ir išlaikyti egzaminus (26-27 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sustabdytas už leistino greičio viršijimą. Paaiškėjo, jog jis turi savo šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą tvarką galioja 6 mėnesius, praėjus terminui, asmuo privalo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas galioja su nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu. Jis duomenų bazėje patikrino ir nustatė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravęs ilgiau nei 6 mėnesius, todėl privalėjo pasikeiti vairuotojo pažymėjimą. Sustabdytas dėl greičio viršijimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog yra užsiregistravęs VĮ „Regitra“, laiko egzaminus (27-28 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Kelių eismo taisyklių 129 punktas numato, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, tačiau paaiškino, jog turi tarptautinį ir nacionalinį vairuotojo pažymėjimus (12-15, 24 b.l.).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos Ekonominei Erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (EEE priklauso ES valstybės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateikė leidimo laikinai gyventi kopiją (23 b.l.), iš kurio matyti, jog J. N. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2016-09-01. Apklaustas teismo posėdžio metu J. N. K. taip pat patvirtino, jog Lietuvoje gyvena nuo 2013 m., studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, jog J. N. K. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog J. N. K. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, Kongo Demokratinėje Respublikoje J. N. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad nežinojo apie tai, jog deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, po 6 mėnesių reikia pasikeisti vairuotojo teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-976/2015). Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi asmenims, turintiems tarptautinį ir savo šalies nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepašalina jo administracinės atsakomybės.

J. N. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. ir 128 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo, teisme apklaustų liudytojų parodymų, taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,4 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d., 00 val. 23 min., (duomenys neskelbtini), J. N. K. vairavo transporto priemonę Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi neįvykdė Lietuvos Respublikos VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimus (Valstybės Žinios, 2008-09-16, Nr. 106, dokumento Nr. 4060). Vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, J. N. K. važiavo 78 km/h greičiu, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 26 km/h. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. N. K. kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. N. K. administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., 128 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. N. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį – 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį – – 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė