Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Martinaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) betonuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2016 m. balandžio 29 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo sugyventinei D. B. koja spyrė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į dešinę ranką, šiais savo veiksmais sukėlė D. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. B. 2017 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis) konflikto metu dešiniu kumščiu sudavė savo sugyventinei D. B. į kairį žandą ir įkando į kairę ranką ties alkūne, šiais savo veiksmais sukėlė D. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl 2016 m. balandžio 29 d. veikos jis parodė, kad su D. B. gyvena apie 16 metų, (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame name. Jų santykiai geri, veda bendrą ūkį, gyvena šeimyniškai. Bendrų vaikų neturi. 2016 m. balandžio 29 d. namuose jie abu kartu gėrė. Tarp jų kilo konfliktas, kadangi D. B. pavadino negražiais žodžiais ir jis neištvėręs ir nesuvaldęs emocijų koja spyrė vieną kartą jai į veidą ir vieną kartą į ranką. D. B. pasakė, kad iškvies policiją, o jis išvyko į parduotuvę. Grįžo namo, kai policijos pareigūnai jau buvo išvažiavę. D. B. fizinio skausmo sukelti nenorėjo. Po konflikto jis jos atsiprašė, ji jam atleido, juodu susitaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Dėl 2017 m. vasario 16 d. veikos G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., namo miegamajame kambaryje (duomenys neskelbtini), jis su sugyventine gėrė degtinę ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo D. B.. Ji pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais ir įžeidžiančiomis frazėmis, kaip „ožys“ ir „piderastas“. Jis labai supyko ant D. B. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį žandą. Dėl ko tiksliai jai įkando po minėto sudavimo kumščiu, jau nepamena, bet žino, kad kando jai į kairę ranką ties alkūne. Dėl minėtų savo veiksmų jis labai gailisi. Su D. B. po šių įvykių susitaikė, sutaria gražiai ir toliau gyvena kartu. Pasižada daugiau nesmurtauti nei prieš D. B., nei prieš kitus asmenis, bei lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios jam padės kovoti su savo pykčiu (b. l. 24, 42).

Nukentėjusioji D. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu B. G., jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie gyvena jam priklausančioje namo pusėje dviese, kartu gyvena 18 metų. Su G. B. veda bendrą ūkį, yra bendri pinigai, finansinius ir buitinius klausimus sprendžia kartu, gyvena kaip šeima. Bendrų vaikų neturi. Konfliktai kyla tada, kai G. supyksta, smurto atvejai būna reti - kartą per porą metų. Žodinių konfliktų nekyla. Dėl 2016 m. balandžio 29 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad apie 16.00 val., G. B. grįžo namo susinervinęs, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji ne taip jį pavadino, ne taip pasakė, pakėlė balsą. Konflikto metu G. B. jai vieną kartą koja spyrė į veidą, pataikė į dešinį skruostą, ir vieną kartą koja spyrė į dešinę ranką. Smūgių metu ji juto fizinį skausmą. Konflikto metu jie buvo dviese. G. B. po smūgių kažkur išėjo su broliu, grįžo namo tik kitą dieną. G. B.jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų dėl jo veiksmų neturi. Konflikto metu ji patyrė tik fizinį skausmą, kūno užduoties prašo neskirti, į medikus nesikreipė ir nesikreips. Dėl 2017 m. vasario 16 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., jis buvo nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sugyventinio G. B. motinai B. B. Ji su sugyventiniu buvo namuose ir abu gėrė alkoholinius gėrimus kambaryje, kuris yra sujungtas su valgomuoju kambariu ir virtuve. Konfliktas kilo dėl darbo ir jo motinos bei brolio. Viskas ir šį kartą taip buvo: žodis po žodžio ir ji su juo susibarė. Tada G. B. jai, sėdinčiai ant lovos, priėjęs tris kartus sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį žandą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Ji sąmonės praradusi nebuvo. Po to G. B.dar jai įkando į kairę ranką virš alkūnės, kur šiuo metu atsirado didžiulė mėlynė. Įkandimo metu ji juto fizinį skausmą. Tada ji nukrito ant lovos. Kritimo metu niekur nesusižalojo, nes krito ant minkšto čiužinio. Tada ji atsikėlė ir išėjusi į lauką iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, jog sugyventinis trenkė kumščiais ir įkando. Po minėto skambučio ji grįžo atgal į namus ir pamatė, kad sugyventinis G. B. guli lovoje lyg niekur nieko. Ji nematė, kad sugyventinis būtų mosikavęs peiliu. Taip pat gali patikinti, kad sugyventinis G. B. buvo ją pastūmęs abiem rankomis iš priekio ties krūtine, dėl ko ji parkrito ant lovos, bet nuo minėto pastūmimo ji fizinio skausmo nejuto ir mėlynių ant krūtinės tikrai neliko. Toks smurtavimas prieš ją jau ne pirmą kartą, yra buvę ir anksčiau, prieš metus laiko. Prašo leisti jos sugyventiniui grįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir neskirti jokių apribojimų bendraujant su ja. Ji gavo užduotį atlikti kūno tyrimą, bet jo nesidarys, nes nenori (b. l. 19, 55).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiosios patrulės A. M. 2016 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 17.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Ji buvo užrakinta savo sugyventinio G. B. namuose, jis yra namo savininkas. Sugyventinis, būdamas neblaivus, spyrė D. B. į veidą ir dešinės rankos plaštaką, buvo agresyvus, smurtauja nebe pirmą kartą. D. B. suteikta greitosios medicinos pagalba, apžiūrėta ranka ir veidas. Pranešėja vykti į ligoninę atsisakė. Kur yra smurtaujantis asmuo neaišku, kadangi jis pasišalino iki atvykstant pareigūnams. Smurtas pasireiškė smūgiu iš kojos į veidą (ištino dešinysis skruostas, prakirsta lūpa, mėlynės) ir smūgiu į dešinės rankos plaštaką (ištino plaštaka) (b. l. 13-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. 2017 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 18.00 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), mušama moteris, pokalbis nutrūko. Atvykus į įvykio vietą nurodytame name pastebėti du žmonės: moteris, t. y. D. B., gim. duomenys neskelbtini), kuri vaikščiojo po kambarį, ir prie stalo sėdintis vyras G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris rankose laikė peilį ir retkarčiais juo mosikavo. Pabeldus į langą priėjo moteris ir pamačiusi juos (t. y. pareigūnus) iškart nuėjo prie vyro. Jiems trumpai pasikalbėjus moteris grįžo prie lango ir pasakė, kad policijos nekvietė, jų pagalba jai nereikalinga, ir nuėjo prie vyro. Ant moters veido matėsi sumušimai, oda buvo paraudusi. Moteriai nuėjus prie vyro, jis ją stumtelėjo, dėl ko ji nukrito ant lovos ir vyras toliau atsisėdo prie stalo. Į jų tolimesnius beldimus vyras atsakydavo necenzūriniais žodžiais, o jei moteris bandydavo stotis, vyras ant jos šaukdavo necenzūriniais žodžiais liepdamas niekur neeiti. Telefonu buvo susisiekta su Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju dėl tolimesnių veiksmų derinimo. Bekalbant su budėtoju vyriškis atsidarė langą ir iki pusės išlindęs pro jį mosikuodamas peiliu pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais. Bandant užmegzti su vyriškiu dialogą, jis į kalbas nesileido, į klausimus neatsakinėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyvus. Jiems (t. y. pareigūnams) stovint prie namo vyras ir toliau šaukė, mosikavo peiliu grasindamas visus papjauti, vėliau prisidėjo peilį sau prie kaklo sakydamas, kad pasipjaus ir stumdavo sugyventinę, kuri bandė prie jo prieiti. Vyr. patrulis M. L. pradėjo iš lėto eiti link vyriškio paruošęs spec. priemonę – „Taser“. Vyriškis jo komandų nusiraminti ir mesti peilį neklausė, todėl jis prisiartinęs jam patogiu atstumu panaudojo spec. priemonę „Taser“ iššaudamas kontaktus į asmenį. Po šūvio vyriškis sustingo ir krito į kambario vidų, o jie (t. y. pareigūnai) tuo metu įšoko pro langą. Iš karto po pirmos „Taser“ serijos vyriškis pradėjo muistytis, bandė įspirti pareigūnei, todėl buvo paleista dar viena serija, po to G. B. uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į 1 policijos komisariatą. D. B., išvedus jos sugyventinį, paaiškino, kad jis ją mušė kumščiais per veidą, smurtas yra nuolatinis, tačiau ji bijo sugyventinio keršto, todėl į policiją nesikreipia (b. l. 49).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 16.57 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas D. B. pranešimas apie tai, kad duomenys neskelbtini), prieš 10 min. ją namuose sumušė neblaivus vyras (b. l. 12).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 17.45 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), yra mušama pranešėja (b. l. 47).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti D. B. sumušimai ir sužalojimai (b. l. 57-58).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. vasario 16 d., 18.56 val. G. B. buvo nustatytas 2,06 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

G. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. B. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai. Dėl 2016 m. balandžio 29 d. veikos kaltinamasis parodė, kad minėtą dieną jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventine D. B. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą koja spyrė jai į veidą ir vieną kartą - į ranką. Dėl 2017 m. vasario 16 d. veikos kaltinamasis parodė, kad minėtą dieną, apie 18.00 val., jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine D. B. vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis savo sugyventinei D. B. dešinės rankos kumščiu sudavė į kairį žandą ir įkando į kairę ranką ties alkūne (b. l. 24, 42). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. B. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji D. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes bei nurodė, jog 2016 m. balandžio 29 d. konflikto metu jos sugyventinis G. B., jiems būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 16 val. žodinio konflikto metu spyrė jai vieną kartą koja į veidą, pataikydamas į dešinį skruostą, ir vieną kartą koja spyrė į dešinę ranką. Nukentėjusiosios teigimu, šių smūgių metu ji pajuto fizinį skausmą. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog 2017 m. vasario 16 d., apie 18 val., jos sugyventinis G. B., jiems būnant namuose, tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jai sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį žandą, po to įkando jai į kairę renką virš alkūnės. Nukentėjusiosios teigimu, tiek dėl suduoto smūgio, tiek dėl įkandimo ji juto fizinį skausmą (b. l. 19, 55). Iš 2016 m. balandžio 29 d. pareiškimo matyti, jog D. B. jame išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes apie 2016 m. balandžio 29 d. įvykį, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu (b. l. 11). Tokius asmenų parodymus detalizuoja ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiosios patrulės A. M. 2016 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2016 m. balandžio 29 d., apie 17.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Ji buvo užrakinta savo sugyventinio G. B. namuose, jis yra namo savininkas. Sugyventinis, būdamas neblaivus, spyrė D. B. į veidą ir dešinės rankos plaštaką, buvo agresyvus, smurtauja nebe pirmą kartą. D. B. suteikta greitosios medicinos pagalba, apžiūrėta ranka ir veidas. Pranešėja vykti į ligoninę atsisakė. Kur yra smurtaujantis asmuo neaišku, kadangi jis pasišalino iki atvykstant pareigūnams. Smurtas pasireiškė smūgiu iš kojos į veidą (ištino dešinysis skruostas, prakirsta lūpa, mėlynės) ir smūgiu į dešinės rankos plaštaką (ištino plaštaka) (b. l. 13-15). Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus detalizuoja ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. 2017 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad sulaikius G. B., D. B. pareigūnams paaiškino, kad jos sugyventinis G. B. mušė ją kumščiais per veidą (b. l. 49). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos įvykių registro išrašuose užfiksuoti duomenys (b. l. 12, 47). Be to, aplinkybę, jog nukentėjusiajai 2017 m. vasario 16 d. įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių ji juto fizinį skausmą, patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuoti sumušimai ir sužalojimai (b. l. 57-58). Tuo tarpu alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, jog 2017 m. vasario 16 d. įvykio metu D. B. buvo neblaivus, jam nustatytas 2,06 prom. neblaivumas (b. l. 72).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad G. B. 2016 m. balandžio 29 d. ir 2017 m. vasario 16 d. prieš nukentėjusiąją D. B. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, jau ilgą laiką gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Kadangi G. B. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sutuoktinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip padarytas prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. B. 2016 m. balandžio 29 d. ir 2017 m. vasario 16 d. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip du atskiri nusikaltimai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 122-123).

Nukentėjusiajai D. B. 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo ji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 124), skundų bei prašymų negauta.

Dėl G. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę G. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytai du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį, veikos baigtos, padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – G. B. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2017 m. vasario 16 d. veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. B. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 107-109), dirbantis (b. l. 113), neteistas (b. l. 99), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 110), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 88, 89, 96), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 91, 95), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 1992 m. vasario 20 d. iki 1992 m. vasario 27 d., diagnozė: praktiškai psichiškai sveikas (b. l. 92), Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pateiktos 2017 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-363/2017 duomenimis G. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metų būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b. l. 98). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. B. už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis G. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 16 d., 18.55 val. iki 2017 m. vasario 17 d., 14.12 val. (b. l. 84, 85-86). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK002124 (b. l. 70, 71), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas G. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. balandžio 29 d. veika), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. vasario 16 d. veika), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir G. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 16 d., 18.55 val. iki 2017 m. vasario 17 d., 14.12 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK002124 (b. l. 70, 71), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti G. B.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.