Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-09 · Administracinė byla Nr. I-6420-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
I-6420-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00374-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6420-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00374-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama motinos O. M., pateikė teismui skundą (b. l. 1), kurį tikslino 2015 m. sausio 26 d. (b. l. 10) ir 2015 m. vasario 16 d. (b. l. 15), prašydamas:

1.1. panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2014 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (15/3-14) 8P-209 „Dėl atsisakymo konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/3-14) 8P-209);

1.2. įpareigoti Departamentą konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės D. M. buvimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas D. M. skunde nurodo, kad: nesutinka su atsakovo sprendimu Nr. (15/3-14) 8P-209, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikos pilietybės; pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, jeigu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jo ribų; nesvarbu, ar šiuo momentu pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, ar ne; pareiškėjui tapus pilnamečiu, iš jo galima būtų reikalauti apsispręsti ir priimti sprendimą dėl tam tikros pilietybės atsisakymo ar išsaugojimo.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 27–28).

1. Departamentas 2014 m. rugpjūčio 20 d. iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) gavo pareiškėjo tėvo, Lietuvos Respublikos piliečio H. D. prašymą ir dokumentus dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Departamentas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, 45 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktu, 2014 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/3-14) 8P-209, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nurodyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai. Departamentas, nagrinėdamas pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas gimė 2000 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijęs nuo gimimo. Pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o tėvas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 2002 m. (prisiekė Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini)). Taigi, pareiškėjo gimimo momentu jo tėvas nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir, kaip teisingai nustatė Departamentas skundžiamame sprendime, pareiškėjas gimimu Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo.

3. Departamentas kartu su skundžiamo sprendimo kopija 2014 m. spalio 29 d. išsiuntė pareiškėjo tėvams pranešimą, kuriame nurodė, kad pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 m. taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Nurodytame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 m. iki 18 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Taigi, pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, tik atsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės.

4. Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Departamentą konstatuoti pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010), teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą.

5. Ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, ginčijamas sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, taigi, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad sprendimas Nr. (15/3-14) 8P-209 savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnio nuostatas.

III

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Elina Petrauskaitė (2014 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 3K-78 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei (b. l. 29)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas D. M. (D. M.) (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) mieste, jo tėvas – H. D., motina – O. M. (gimimo liudijimas (b. l. 33)), pareiškėjas (duomenys neskelbtini) piliečiu užregistruotas nuo 2006 m. liepos 28 d. ((duomenys neskelbtini) valstybinės migracinės institucijos pažymos vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 38–39)).

1.2. Pareiškėjo tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis (paso kopija (b. l. 35)), prisiekęs Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) (sprendimas Nr. (15/3-14) 8P-209 (b. l. 3, 4, 23, 44); atsiliepimas (b. l. 27–28)).

1.3. Pareiškėjas D. M. (D. M.) ir jo tėvas H. D. 2014 m. liepos 25 d. pateikė prašymus Departamentui laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu (b. l. 21, 22, 31, 32), kuriuos su papildomais pateiktais dokumentais Ambasada 2014 m. rugpjūčio 7 d. persiuntė Departamento Pilietybės reikalų skyriui ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriui (b. l. 20, 30).

1.4. Departamentas, išnagrinėjęs H. D. 2014 m. liepos 25 d. prašymą laikyti jo sūnų D. M. (D. M.) Lietuvos Respublikos piliečiu ir su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, 45 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktu, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, 2014 m. spalio 27 d. sprendime Nr. (15/3-14) 8P-209 „Dėl atsisakymo konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą“ konstatavo, kad D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neturi Lietuvos Respublikos pilietybės; apie šį sprendimą turi būti pranešta vaiko tėvams (b. l. 3, 4, 23, 44). Sprendime Nr. (15/3-14) 8P-209, be kita ko, nurodyta:

1.4.1. D. M. (D. M.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, tai patvirtina gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto Marijampolės savivaldybės administracijos CMS kopija; gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), kuriame vardas ir pavardė – D. M. /D. M. – kopija.

1.4.2. Pareiškėjas gimdamas įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) migracinės tarnybos valdybos (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini)VMVT (duomenys neskelbtini) srityje 2014 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. 1036, pagal kurią pareiškėjas nuo gimimo yra (duomenys neskelbtini)s pilietis pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo „(duomenys neskelbtini) pilietybę“ 7 straipsnį.

1.4.3. Pareiškėjo tėvas H. D. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tai patvirtina Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013 m. liepos 12 d., tačiau vaiko gimimo metu jis nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės (Lietuvos Respublikai prisiekė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo motina O. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2008 m. gegužės 13 d., kopija.

1.5. Departamento Pilietybės reikalų skyrius 2014 m. spalio 29 d. rašte Nr. (15/3-14) 10K-49099 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ (toliau – ir raštas Nr. (15/3-14) 10K-49099) informavo H. D. ir O. M. (kopijos pateiktos Ambasadai ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriui), be kita ko, nurodė (b. l. 24, 45):

1.5.1. Departamento Pilietybės reikalų skyriui išnagrinėjus H. D. prašymą laikyti sūnų D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiu, Departamentas 2014 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/3-14) 8P-209 „Dėl atsisakymo konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą“.

1.5.2. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktu ir 45 straipsnio 10 dalimi, konstatavo, kad D. M. (D. M.) neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai. D. M. (D. M.) gimdamas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės, nes H. D. vaiko gimimo metu nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

1.5.3. Pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 m. taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis; šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 m. iki 18 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Taigi, D. M. (D. M.) Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį tik atsisakius turimos kitos valstybės pilietybės. Departamentui prie jau pateiktų dokumentų reikėtų pateikti prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas nėra kitos valstybės pilietis, vaiko rašytinį sutikimą įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

2. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą sprendžiama, ar Migracijos departamento 2014 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (15/3-14) 8P-209 „Dėl atsisakymo konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą“ (b. l. 3, 4, 23, 44) yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs, tai, kad pareiškėjo gimimo momentu (2000 m.) (b. l. 33) nė vienas iš jo tėvų nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, nes pareiškėjo tėvas tik (duomenys neskelbtini) prisiekė Lietuvos Respublikai, daro išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, pareiškėjas gimimo momentu netapo Lietuvos Respublikos piliečiu. Tai ypač patvirtina Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 ir 11 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas. Be to, pareiškėjui netaikomas skunde nurodomas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnis. Atitinkamai, konstatuotina, kad skundžiamame sprendime tinkamai buvo nustatytos visos faktinės aplinkybės bei teisiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas D. M. neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, o todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Migracijos departamento 2014 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (15/3-14) 8P-209 „Dėl atsisakymo konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą“.

Išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą konstatuoti Lietuvos Respublikos pilietybės D. M. buvimą, kuomet nėra pasinaudota Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka, kurią atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, paaiškino 2014 m. spalio 29 d. rašte Nr. (15/3-14) 10K-49099 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ (b. l. 24, 45), negali būti tenkinamas. Atsakovas aiškiai nurodė, kad pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, kuriame nustatyta, jog jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis; šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis, pareiškėjas, norėdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės ir pats išreikšti valią tapti Lietuvos Respublikos piliečiu.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo D. M. (D. M.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis