- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-898-193/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. D. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundą dėl 2013 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. įtariamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013 m. spalio 19 d., veikdamas organizuotoje grupėje su T. V., M. N., susitarę daryti nusikaltimą-neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas Panevėžio mieste, T. V. paskirstė vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad jis pats organizuoja narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą laikymą ir perdavimą jam (A. D.), M. N., o jis, M. N., šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai platina Panevėžio mieste, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti Panevėžio mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš T. V. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 9 vnt. paketėlių, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kaip įtariama narkotinės medžiagos galimai kanapių ir jų dalių, kurias gabeno ir laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, kuomet, paėmęs dalį, tiksliai nenustatytą kiekį, kaip įtariama narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių, 2013 m. spalio 12 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžio mieste, pardavė T. L., o likusią dalį- 9 vnt. paketėlių, kaip įtariama narkotinės medžiagos, galimai kanapių ir jų dalių, kurių tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, laikė namuose, adresu duomenys neskelbtini), Panevėžys, iki 2013 m. spalio 19 d., 11.50 val., kuomet kratos metų šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., padarymu.
Kaip matyti iš 2013 m. spalio 19 d. laikino sulaikymo protokolo, A. D. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 19 d. 11.50 val.
Skundžiama 2013 m. spalio 21 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas tenkino Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą ir įtariamajam A. D. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams nustatęs, jog egzistuoja suėmimo skyrimo sąlygos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas, t.y. pagrįstai manant, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo A. D. gynėjas advokatas A. Martinkevičius prašo 2013-10-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodo, jog byloje esantys duomenys nepagrindžia įtariamajam pareikšto kaltinimo pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., kadangi įtariamasis kategoriškai neigia dalyvavęs T. V. organizuotoje grupėje, o taip pat neigia realizavęs narkotines medžiagas, ko taip pat nepatvirtina nei liudytojai, nei policijos operatyviniai darbuotojai. Teigia, jog įtariamasis A. D. neneigia 2013-10-12 kaltinime nurodytu laiku bei vietoje susitikęs su T. L., tačiau neigia, jog susitikimo tikslas buvo narkotinių medžiagų perdavimas ar pardavimas, ko taip pat nepatvirtina ir byloje esantys duomenys. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įtariamasis taip pat neneigia įgijęs 9 gramus kanapių bei šias narkotines medžiagas laikęs savo namuose, tačiau tvirtina, jog šią narkotinę medžiagą įgijo ir laikė savo reikmėms, kas rodo, jog A. D. negali būti įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. padarymu. Skunde taip pat teigiama ir tai, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodė, jog įtariamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, kadangi įtariamajam A. D. yra tik 19 metų, jis oficialiai nedirba, nes mokosi A. Martinkevičius technologijos mokykloje, gyvena kartu su motina ir yra šios išlaikomas, o taip materialiai yra remiamas senelio, kuriam įvairiai padeda. Pabrėžiama, jog egzistuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, kas rodo, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta.
Teismo posėdyje advokatas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartis, kuria įtariamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam A. D. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga nei teigiama skunde išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti A. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys užfiksuoti kratos protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje. Be to, ir pats įtariamasis pripažįsta atlikęs dalį jam įtarime nurodytų aplinkybių, išskyrus tai, kad narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą platinti bei šias medžiagas platino veikdamas kartu su kitais asmenimis. Taigi nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti A. D. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindai.
Nors Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, kreipdamasi pareiškimu į Panevėžio miesto apylinkės teismą, įtariamajam A. D. kardomąją priemonę – suėmimą prašė skirti dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 p ir 2 p. bei esant suėmimo skyrimo sąlygoms, tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam A. D. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams vienu pagrindu, numatytu BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, o baudžiamasis įstatymas už įtariamos nusikalstamos veikos padarymą numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą pagrindžia aplinkybės, jog įtariamasis A. D. įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra vedęs bei susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tiek skundžiamoje nutartyje nurodytas, tiek kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės parenkant kardomąsias priemones, daro išvadą, kad teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos įtariamajam A. D. toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę bei konstatuoti, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Įtariamasis A. D. yra pakankamai jauno amžiaus (19 metų), yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip teigia pats įtariamasis ir jo gynėjas advokatas (tai patvirtina ir skundą nagrinėjančiam teismui pateikti papildomi duomenys – pažyma apie šeimos sudėtį, charakteristika iš mokymosi vietos) gyvena su motina, tėvu, tėvu, seserimi mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) technologinėje mokykloje, kur, kaip teigia įtariamasis, gauna 70 Lt stipendiją, o papildomų lėšų gauna iš senelio. Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, galima daryti išvadą, jog 19 metų amžiaus, asmuo, gyvenantis kartu su tėvais, būdamas jų bei galimai kitų giminaičių išlaikomas ir prižiūrimas, o taip pat besimokantis technologinėje mokykloje, turi tvirtus socialinius ryšius ir negali būti laikomas neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nusikalstamą įtariamojo praeitį. Pažymėtina ir tai, jog nors pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog suėmimas negali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad toks asmuo gali bėgti ar pasislėpti nuo baudžiamojo proceso vien tik pareikšto įtarimo (kaltinimo) sunkumu. Taigi šiuo atveju, nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą, vien galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir griežta bausmė negali būti pripažinti pakankamu pagrindu pagrįstai manyti, jog įtariamasis A. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Tokiu būdu bylos duomenys nepatvirtina pagrindo, kuris toliau leistų laikyti A. D. suimtą, o kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti parenkant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, kuria įtariamajam A. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinti ir A. D. iš suėmimo paleisti.