Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, nuteistajam G. M. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

G. M. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 225 str. 4 d., ir jam paskirta bausmė – dvejiems (2) metams atimti teisė dirbti valstybės tarnyboje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautoju- Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-to būrio patruliu, 2008 m. gruodžio 4 d. apie 12.20 val. Kaune, Žeimenos g., prie namo Nr. 12, tarnybiniame automobilyje VW CANDY, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš T. S. priėmė 50 Lt kyšį, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus- kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių 202 punkto pažeidimo- transporto priemonės vairavimo neužsisegus saugos diržo.

Apeliaciniu skundu G. M. paršo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 nuosprendį. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstas prielaidomis, o ne visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Apelianto nuomone, veikos aplinkybės ištirtos neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai. Teismas nepašalino prielaidų, jomis grindė nuosprendį teisiamojo nenaudai. G. M. nurodo, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas operatyvinis (slaptas) sekimas LR Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu, tačiau pareigūnai A. B. ir G. M. operatyvinės veiklos subjektų statuso neturi. Pareigūnai turėjo patikrinimui panaudoti specialiomis spalvomis nedažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais nepaženklintą automobilį, iš kurio vaizdo įrašymo technika fiksuoti kaip policijos pareigūnai vykdo savo pareigas, išaiškindami Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos įformindami. Jokia vaizdo įrašymo technika apelianto neteisėtos veikos užfiksavimui nebuvo naudota. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-06-05 nutartimi nurodė pateikti vaizdo medžiagą dėl 2008-12-04 vykdyto G. M. slapto sekimo, kuris, apelianto nuomone, buvo neteisėtas. Todėl duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais negali būti pripažįstami. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad jokia vaizdo medžiaga nebuvo pateikta, kas tik papildomai įrodo, kad slaptą sekimą prieš apeliantą naudoję Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus kontrolės grupės pareigūnai A. B. ir G. M. nusižengė 2008-12-02 Planui dėl korupcijos prevencijos priemonių organizavimo Nr. 39-1L-1100 (t. 1, b. l. 3) bei nesurinko jokių nuteistojo nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų. Toks neteisėtas G. M. sekimas pažeidė asmens teises. A. B. ir G. M. parodymai prieštarauja vieni kitiems, todėl jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino liudytojo A. V. parodymų, nepasisakė, kodėl jie neturi reikšmės. Teismas nepagrįstai nevertino ir liudytojo A. Š. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duotų teisme. Teismas nuosprendyje nurodė, kad atpažinimas ir pinigų suradimo faktas taip pat grindžia kaltinamojo kaltę, nors nebuvo tirta, ar ant 50 litų vertės nominalo kupiūros yra užfiksuoti nukentėjusiuoju pripažinto T. S. pirštų antspaudai. Aplinkybė, kad asmens pėdsakai ant banknoto, kurį neva apeliantas paėmė, tirti nebuvo, turi reikšmės, todėl tokie įrodymai turėtų būti tiriami apeliacinės instancijos teisme. Teisinančių įrodymų ignoravimas, prielaidų nepašalinimas neatitinka baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu procesas buvo pažeistas, tai pripažinta apylinkės teismo 2009-06-02 nutartimi, tačiau proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo imtasi priemonių, kad būtų pašalintos visos prielaidos dėl asmens nekaltumo, ir nuosprendis būtų pagrįstas tik tokiais įrodymais, kurie neabejotinai įrodo G. M. kaltę. Tokios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ydos turi būti pašalintos apeliacinės instancijos teisme, o apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai G. M. pripažino kaltu, padarius BK 225 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstas prielaidomis, o ne visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, atmestinas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors nuteistasis G. M. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 225 str. 4 d. neprisipažino, jo kaltę, padarius nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tai, kad G. M. būdamas valstybės tarnautoju, 2008 m. gruodžio 4 d. apie 12.20 val. Kaune, Žeimenos g., prie namo Nr. 12, tarnybiniame automobilyje VW CANDY, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš T. S. priėmė 50 Lt kyšį, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių 202 p. pažeidimo - transporto priemonės vairavimo neužsisegus saugos diržo, įrodo apylinkės teismo ištirti įrodymai, o būtent: liudytojų A. B., G. M., A. V., nukentėjusiojo T. S. parodymai, kuriais kaltinamojo versija, kad jis nebuvo sustabdęs T. S., vairavusio automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo jo pasikvietęs į tarnybinį automobilį VW CANDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepaėmė iš jo 50 Lt kyšio, pirmosios instancijos teisme visiškai paneigta.

Skunde G. M. nepagrįstai nurodo, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas operatyvinis (slaptas) sekimas LR Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu. Kolegija pažymi, kad operatyvinis (slaptas) sekimas LR Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu G. M. atžvilgiu vykdomas nebuvo. Tais atvejais, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surinkti operatyvinio tyrimo metu, teismai turi patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slaptai kontrolei, techninių priemonių naudojimui specialia tvarka ir informacijos gavimui iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų bei slaptam patekimui į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jų apžiūrai, laikinam dokumentų paėmimui ir apžiūrai, medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų paėmimui tirti neskelbiant apie jų paėmimą), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (nusikalstamos veikos imitacijos modeliui ir kontroliuojamam gabenimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2007). Šioje byloje atlikti operatyvinius veiksmus teisinio pagrindo suteikta nebuvo, todėl ir nebuvo vykdomas operatyvinis sekimas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog G. M. atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tvarką nustato 2002-12-24 Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija). Pagal paminėtą instrukciją tikrintojas, turintis įgaliojimą tikrinti tarnybą, slapto tikrinimo metu slapta stebi tikrinamuosius, apie tikrinimo rezultatus tikrintojas surašo tarnybinį pranešimą ir pateikia policijos vadovui (Instrukcijos 45 p.). Pareigūnai A. B. ir G. M. yra Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus Kontrolės grupės vyriausieji specialistai, jie tikrintojo statusą turi, tai matyti iš pareigybės aprašymo (t. 2, b. l. 43-48). Todėl pagrindo teigti, jog A. B. ir G. M. vykdė neteisėtą G. M. sekimą, nėra.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino liudytojo A. V., liudytojo A. Š. parodymų, nepasisakė, kodėl jie neturi reikšmės. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Skunde nurodoma, jog nebuvo tirta, ar ant 50 litų vertės nominalo kupiūros yra užfiksuoti nukentėjusiuoju pripažinto T. S. pirštų antspaudai. Aplinkybė, kad asmens pėdsakai ant banknoto, kurį neva apeliantas paėmė, tirti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, todėl praėjus nuo įvykio daugiau kaip metams skirti ekspertizę pirštų pėdsakams tirti ant banknoto būtų tik proceso vilkinimas, kadangi pirštų pėdsakai ant popierinių paviršių išsilaiko labai trumpą laiką. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo ištirtų įrodymų visetas buvo pakankamas pagrindas pripažinti kaltu G.M..

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu procesas buvo pažeistas, tai pripažinta apylinkės teismo 2009-06-02 nutartimi, tačiau proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo imtasi priemonių, kad būtų pašalintos visos prielaidos dėl asmens nekaltumo, ir nuosprendis būtų pagrįstas tik tokiais įrodymais, kurie neabejotinai įrodo G. M. kaltę. Nustatyta, jog byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-02 nutartis, kuria tenkintas G. M. ir jo gynėjo advokato prašymas nušalinti prokurorą (t. 1, b. l. 209-210). Nutartimi prokuroras nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo kontrolės ir valstybinio kaltinimo palaikymo byloje Nr. 20-1-01229-08, daugiau prašymų dėl nušalinimo nepareikšta, kolegija tolimesniame baudžiamajame procese įstatymo pažeidimų nenustatė, todėl teigti, jog buvo pažeista G. M. nekaltumo prezumpcija pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma G. M. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą. Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.