Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 266 straipsnio 1 dalį – 384 MGL (14461,44 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 256 MGL (9640,96 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2018 m. liepos 6 d., apie 22.43 val., Vilniuje, Juodajame kelyje ties namu Nr. 2 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

V. I. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 6 d., apie 20.00 val. nurodytu automobiliu iš savo namų nuvažiavo pas savo draugą Robertą, kuris gyvena Pavilnyje, tikslaus adreso nežino. Kartu su Robertu išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Po ko, tą patį vakarą apie 22.00 val. jis vienas automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atgal pas save į namus, aukščiau nurodytu adresu. Pakeliui, tikslaus adreso nežino jam vairuojant nurodytą automobilį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į pakelėje stovėjusį medį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Po 10 minučių prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,39 promilės girtumą, bei paėmė jo vairuotojo pažymėjimą. Po ko jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur pridavė kraują. Parodė, kad po eismo įvykio jis alkoholio nevartojo, kaip ir minėjo, alkoholį vartojo prieš automobilio vairavimą. Dėl to, kad vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 47-48). Papildomos apklausos metu nurodė, kad 2018 m. liepos 6 d., apie 22.30 val., Juodajame kelyje, ties namu Nr. 2 jis vienas ir būdamas neblaivus ir vairuodamas savo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė ir nuvažiavo į kelkraštį, nes norėjo apvažiuoti važiuojamoje dalyje buvusį šulinį, staigiai pasuko vairą dėl ko nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į dešinę ir atsitrenkė į kelkraštį ir ten augusius medžius. Įvykio metu buvo sugadintas tik automobilis. Jis visą laiką sėdėjo savo automobilyje, vairuotojo vietoje, alkoholio nevartojo iki policijos atvykimo. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo. Automobilį Peugeot atsiėmęs iš aikštelės saugos pats, savo gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi šiuo metu jis nedirba, nes globoja sergančią mamą. Jis yra neįgalus, gauna pensiją 200 eurų, iš to ir gyvena. Sumokėti baudos jis negalės, todėl prašo skirti jam areštą, kurį prašo atlikti poilsio dienomis, nes turi prižiūrėti mamą, negali jos palikti be priežiūros (b. l. 61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 22.40 val. dirbant kartu su vyriausiąja patrule G. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Markučių link Pavilnio g., iškart už pervažos, automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Apie įvykį pranešė liudytojas. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas po smūgio į medį. Minėtą automobilį vairavo V. I., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į medį. Automobilio vairuotojui, alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203, patikros sertifikatas Nr. 0803583, buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas. Vairavimo faktą matė ir tai gali paliudyti E. O., kuris paaiškino, kad jam važiuojant nuo Markučių link Pavilnio, matė, kaip nuo kelio nuvažiavo ir į medį atsitrenkė automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. O. iš karto priėjo prie automobilio ir pamatė, kad automobilyje yra tik vienas asmuo – vairuotojas, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. E. O. apie įvykį iš karto informavo policiją. Iki policijos atvykimo, t. y. liudytojo E. O. akivaizdoje, vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. E. O. parašė pareiškimą dėl vairavimo fakto. Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21. Vairuotojas buvo pristatytas į Priklausomybių ligų centrą, kur jam tyrimui buvo paimtas kraujo mėginys. Vėliau V. I. pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. O. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. 22.30 val., važiavo savo automobiliu „VW Golf“, Vilniuje, Juoduoju keliu link Gurių mikrorajono. Priešais Pavilnio gatve pamatė važiuojantį automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis ties Juodojo kelio namu Nr. 2 neprivažiavus pervažos, prasilenkdamas su kitu automobiliu staiga nuvažiavo nuo kelio į kelkraštį ir atsitrenkė į ten augusius medžius, bei krūmus. Jis iškarto sustojo paskui, priėjo prie automobilio. Už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, jo kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas. Automobilyje vairuotojas buvo vienas, jis nesusižalojo. Medžiai taip pat nebuvo apgadinti, tik šiek tiek palenkti krūmai. Matėsi „Peugeot“ priekinės dalies automobilio kėbulo apgadinimai. Jis pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui. Maždaug už 6 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė vairuotoją ir parašė pareiškimą. Iki policijos atvykimo vairuotojas sėdėjo automobilyje, buvo jo akiratyje ir alkoholio nevartojo (b. l. 35).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 6 d., 22.53 val., V. I. buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas (b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6650/2018(01) nurodyta, kad V. I. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 6 d., 23.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio (b. l. 13).

VĮ „REGITRA“ duomenimis automobilis „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam I. V. (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ duomenų išraše nurodyta, jog vidutinė automobilio „Peugeot 406 HDI“ kaina Lietuvoje 2018 m. liepos mėnesį 1150 Eurų su PVM (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. I. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. liepos 6 d., apie 20.00 val. automobiliu iš savo namų nuvažiavo pas savo draugą. Kartu su draugu išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Po ko, tą patį vakarą apie 22.00 val. jis vienas automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atgal pas save į namus. Vairuojant automobilį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į pakelėje stovėjusį medį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Po 10 minučių prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kad vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 2,39 promilės girtumą, bei paėmė jo vairuotojo pažymėjimą. Po ko jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur pridavė kraują.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojų Ž. L. bei E. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6650/2018(01) nurodyta, kad V. I. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 6 d., 23.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo V. I. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. I. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, su siūloma bausme sutinka. Prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 2 metų (b. l. 72-74).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. I. – baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 69-70), teistas (b. l. 66-68), nedirbantis (b. l. 71).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas 45 parų areštas šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo leisti arešto bausmę atlikti dalimis. BK 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, į kaltinamojo prašymą, taip pat į tai, kad kaltinamajam skiriama arešto bausmė neviršija 45 parų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas leisti kaltinamajam V. I. jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Kaltinamajam taip pat išaiškintina, kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metams. Kaltinamasis teismo prašė sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 2 metų ir nurodė, kad nori kuo greičiau vėl gauti teisę vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas jam bus reikalingas važinėti gydytis pačiam ir vežioti neįgalią mamą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas (3 metai) yra pagrįstas ir pagrindo jį mažinti nėra. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 69-70). Kaltinamasis iš savo neteisėtų veiksmų nepasimokė ir vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arešto atlikimo laikotarpiu bei 3 metams po šios bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. I. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 50-52), panaikintina, ir dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. I. vairuotojo pažymėjimas – perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl automobilio konfiskavimo

Kaltinamojo vairuotas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. I. (b. l. 14).

Prokuroro 2018 m. liepos 12 d. nutarimu laikinai apribota kaltinamojo V. I. nuosavybės teisė į automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. sausio 12 d. Turto saugotoju paskirtas V. I. (b. l. 26-27).

BK 72 straipsnio 3 dalis numato privalomą kaltininkui priklausiančio turto konfiskavimą visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. I. skirti 30 parų arešto.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. I. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir arešto atlikimo laikotarpiu bei 3 (trejiems) metams po arešto bausmės atlikimo uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. I. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti, ir dokumentą – V. I. vairuotojo pažymėjimą – perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. I. priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, turto konfiskavimo dalyje, dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.