Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo R. K. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme.

Kolegija, išnagrinėjusi medžiagą dėl R. K. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, jo asmens bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ruslanas K. K. apygardos teismo 2003-07-03 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 43 str. ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-12-21 nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 9 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2002-06-06. Bausmės vykdymo pabaiga – 2011-08-06. 3/4 bausmės atliko 2009-04-21.

2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija kreipėsi su teikimu į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl R. K. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme.

Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaiką, kad išvykęs iš pataisos namų atostogų namo laiku grįžo atgal į pataisos namus, t.y. tinkamai vykdė jam nustatytus įpareigojimus, kas parodo, jog lygtinai paleistas iš pataisos namų jis tinkamai vykdys visus jam nustatytus teismo įsipareigojimus. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, darbą atlieka sąžiningai, dėl ko atlygino nukentėjusiesiems 6447 Lt materialinę žalą.

Nuteistojo manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo atžvilgiu lygtinis paleidimas negalimas LR BVK 158 str. 4 d. pagrindu. Nurodo, kad šiuo atveju lygtinis paleidimas jo atžvilgiu turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis LR BK 77 str., BVK 157-164 str. nuostatomis švelninant jo teisinę padėtį atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu, pokyčius, pastangas, darbą, šeimos sudėtį, kas atitinka BVK 9 str. reikalavimus, į kuriuos teismas privalėjo atsižvelgti ir juos įvertinti sprendžiant klausimą dėl bausmės sušvelninimo BK 77 str. pagrindais. Be to, nuteistasis nurodo, kad kaip ir reikalauja LR BVK 157 str. 1 d., 3 d. nuostatos byloje yra pateiktas jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, tai nereiškia, kad nuteistasis turi būti visiškai pasitaisęs. Be to, nuteistasis pažymi, jog pataisos namų administracija tarpininkauja dėl nuteistojo R. K. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme.

Be to, nuteistojo manymu, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą jį teigiamai charakterizuojančią bylos medžiagą ir nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais, kadangi pagal ankstesnius teistumus jis paskirtas bausmes atliko pilnai. Paskutinę bausmę atlieka nuo 2002 metų, neatliktos bausmės dalis yra mažesnė nei metai laiko, todėl akivaizdu, kad bausmės paskirtis ir tikslai yra pasiekti. Be to, materialinė žala yra atlyginta, kaip nurodyta jo charakteristikoje požiūris į padarytą nusikaltimą pakito, gailisi, 10 kartų skatintas, dirba, turi gyvenamąją vietą, vaiką, kas rodo, jog jis nėra pavojingas visuomenei ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. K. skundas atmestinas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija teikime nurodė, kad nuteistasis R. K. į pataisos įstaigą atvyko 2003-07-11 ir buvo paskirtas į paprastąją grupę. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atlikdamas bausmę nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, skatintas 10 kartų, dirba, dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose. 2006-04-11 paskatintas perkėlimu iš paprastosios į lengvąją grupę. Atlikdamas bausmę nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeima, pasimatymų metu lankomas žmonos, tėvų. Nuteistasis atlygino materialinę žalą 6447.27 Lt. Pataisos įstaigos charakteristikoje ir psichologinėje išvadoje apie nuteistąjį nurodyta, kad R. K. yra atviras, mandagus, nuoširdus, ramaus būdo, darbštus, pareigingas, pasižymi aukšta darbine motyvacija bei atsakomybe, vertina santykius su šeima, rūpinasi ja. Nuteistojo emocijų kontrolė yra pakankama. Nuteistasis pripažįsta įvykdęs nusikaltimą. Nuteistasis pasiruošęs gyventi laisvėje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus: dirba, buvo skatintas, dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, yra atlikęs 3/4 paskirtos bausmės, yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Teismas įvertina nuteistojo charakteristikoje nurodytas jo asmenines savybes, ir tai, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą.

Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, atspindi nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas R. K. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nuteistas už tyčinio smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą žmogaus atžvilgiu – žiauriai nužudant, padarytas smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, anksčiau 2 kartus teistas, tačiau teigiamų išvadų nepadarė, maža to, žiaurų nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu pataisos namuose. Kolegijos nuomone, kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymas kvalifikuojančiu požymiu dažniausiai atspindi neigiamą asmenybės orientaciją, rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, negalima.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą jį teigiamai charakterizuojančią bylos medžiagą ir nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais, kadangi pagal ankstesnius teistumus jis paskirtas bausmes atliko pilnai. Tačiau pažymėtina, jog charakteristika yra tik vienas iš šaltinių, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nors Lietuvos Respublikos BVK neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami, tačiau teismų praktikoje atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę, padarytą nusikaltimą, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis atliko 3/4 paskirtos bausmės, dirba ir stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti, tačiau kolegijos nuomone, patenkinus teikimą, būtų paneigta bausmės paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, juolab, nebūtų pateisinti nei nukentėjusiųjų asmenų, nei visuomenės teisėti lūkesčiai. Vien tik tos aplinkybės, kurias savo skunde nurodo nuteistasis, kad turi šeimą, mažametį vaiką, 10 kartų skatintas, dirba, darbą atlieką gerai, aktyviai dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, raštiškai įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad jis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Todėl nuteistojo skundo argumentai, jog jeigu nuteistasis dirba, išvykęs iš pataisos namų atostogų namo laiku grįžo atgal į pataisos namus, tinkamai vykdė jam nustatytus įpareigojimus, jo elgesys bausmės atlikimo metu, pokyčiai, pastangos, tokiam nuteistajam turėtų būti taikomos išskirtinės teisės į lygtinį paleidimą, yra atmestini.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo atžvilgiu lygtinis paleidimas negalimas LR BVK 158 str. 4 d. pagrindu, nes šiuo atveju lygtinis paleidimas jo atžvilgiu turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis LR BK 77 str., BVK 157-164 str. nuostatomis. Kolegija sutinka su šiais skundo argumentais, kad šiuo atveju teikimas dėl nuteistojo R. K. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme turėjo būti sprendžiamas pagal LR BK 77 str. 1 d. 1c p. nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai, vadovaudamasis LR BVK 157 str., 158 str. 4 d., priėmė nutartį atmesti teikimą dėl nuteistojo R. K. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme. Tačiau įvertinus nuteistojo R. K. asmens duomenis, atsižvelgiant į tai, kad jis yra nuteistas už tyčinio smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą žmogaus atžvilgiu – žiauriai nužudant, nusikaltimą padarė atliekant bausmę pagal ankstesnį nuosprendį pataisos namuose, kolegijos nuomone, ir šiuo atveju taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo R. K. atžvilgiu LR BK 77 str. 1 d. 1c p. pagrindu nėra tikslinga. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LR BK 77 str. 1 d. 1c p. ir atsižvelgiant į tai, kad R. K. anksčiau teistas 2 kartus, yra nuteistas už tyčinio smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą žmogaus atžvilgiu – žiauriai nužudant, šį tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė pataisos įstaigose.

Nuteistasis skunde teisingai pastebėjo, jog teismas nutartyje klaidingai nurodė jo ankstesnių teistumų skaičių įžanginėje ir motyvuojamojoje dalyse. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, jog R. K. anksčiau teistas 2 kartus, motyvuojamojoje dalyje nurodyta – 3 kartus. Teisėjų kolegija tai laiko rašymo apsirikimu ir šią klaidą ištaiso, nurodant, kad R. K. anksčiau teistas 2 kartus. Tačiau nuteistojo argumentai, kad dėl šios klaidos dėl jo ankstesnių teistumų skaičių teismas tokiu būdu pasunkino jo teisinę padėtį, kas turėjo įtakos lygtinio paleidimo sprendimo klausimui, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas atmesdamas teikimą motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimą, kurį padarė pataisos įstaigoje atlikdamas bausmę už kitą nusikalstamą veiką, nuteistojo atžvilgiu lygtinis paleidimas negali būti taikomas (LR BVK 158 str. 4 p.) bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nuteistajam netikslinga neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme. Apie teistumų skaičių teismas nepasisakė ir nelaikė tai kaip esminė aplinkybė, dėl kurios teikimas negali būti tenkintinas. Šiuo atveju nutartyje teistumų skaičius yra nurodytas kaip asmens duomenys iš bylos medžiagos.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose nuteistasis dirba, skatintas, teigiamai charakterizuojamas, palaiko glaudžius ryšius su šeima, atlygino materialinę žalą 6447.27 Lt. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo R. K. taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad R. K. yra nuteistas už labai sunkaus kvalifikuoto nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė pataisos namuose – žiauriai nužudė kitą nuteistąjį, 2 kartus teistas, tačiau išvadų nepadarė. Todėl vien tik nuteistojo teigiamai vertinamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, noras pasitaisyti, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir interesų gynimu.

Dėl šių motyvų nuteistojo R. K. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo tenkinti teikimą dėl jo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Patikslinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties motyvuojamąją dalį, nurodant, kad R. K. praeityje teistas 2 kartus.

Nutartis galutinė.