Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-119/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-23
Bylos Nr.
2A-119/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Linas Žukauskas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos valstybės, Vilniaus miesto savivaldybė
Advokatai
Artūras Jaskelavičius
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-119/2010Procesinio sprendimo kategorija 24.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelavičiui,atsakovų atstovams: R. P., G. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-83-431/2009 pagal ieškovo bankrutavusios UAB ,,Eurostat V“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl 231 676 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutavusi UAB ,,Eurostat V“ (buvęs pavadinimas UAB „Pavan“) patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 115 838 Lt, iš atsakovo Lietuvos valstybės 115 838 Lt, už be teisinio pagrindo įgytą turtinę naudą iš abiejų atsakovų priteisti ir išieškoti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1996 m. kovo 16 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė sutartį, pagal kurią savivaldybė leido ieškovui ne aukciono tvarka išsinuomoti 1548 kv. m. žemės sklypą. Pagal šios sutarties sąlygas ieškovas 1996 m. tiksliniais lėšų mokėjimais žemės nuomos sutarties sudarymo tikslu į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą ir Žemės reformos fondo sąskaitą sumokėjo 231 676 Lt. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį su ieškovu. Ieškovas dėl atsisakymo sudaryti žemės nuomos sutartį kreipėsi į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo reikalavimai dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį buvo atmesti. Ieškovo sumokėtos tikslinės žemės nuomos įmokos buvo susijusios su žemės nuomos sutarties sudarymu, todėl, nesudarius nuomos sutarties, atsakovai privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtas tikslines įmokas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 116 758,37 Lt ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, iš Lietuvos valstybės 116 758,37 Lt ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal UAB „Eurostat V“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Eurostat V“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įpareigojimu (tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, S. B., A. L., J. S., A. F.), ir turinčios prejudicinę reikšmę šioje byloje, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė sudaryti nuomos sutartį iki bus pateiktas ginčo žemės sklypo detalusis planas. Atlikus ginčo žemės sklypo detalųjį planą, buvo suformuotas ne 1548 kv. m. ploto žemės sklypas, o 2300 kv. m. ploto žemės sklypas, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybė ir atsisakė sudaryti sutartį su UAB „Eurostat V“. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (res iudicata) nustatyta, jog 1548 kv. m. ploto žemės sklypo nuomos sutartis tarp UAB „Eurostat V“ ir Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo sudaryta, nes atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė ją sudaryti. Ieškovas UAB „Eurostat V“ pagal šalių pasirašytos 1996 m. kovo 16 d. sutarties 2.1. punkto sąlygas 11 584 Lt, kaip žemės mokestį, ir pagal sutarties 2.2. punkto sąlygas 104 254 Lt, kaip tikslinį mokestį Vilniaus miesto infrastruktūrai tobulinti, pervedė į Vilniaus miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą, o pagal sutarties 2.3. punkto sąlygas 115 838 Lt, kaip kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, pervedė į Žemės reformos fondą. Teismas, pažymėjęs, kad sutartį atsisakė sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nurodė, jog tokiu atveju šalims taikytinos sutarties 3.3. punkto nuostatos, nustatančios, jog, atsisakius Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai sudaryti žemės nuomos sutartį dėl kokių nors priežasčių, ši sutartis laikoma nutraukta, ir tokiu atveju įmonei grąžinami pagal 2.1. punktą pervesti pinigai. Teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties nuostatomis ir remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sprendė, kad atsakovams tenka pareiga grąžinti ieškovui jo įmokėtus pinigus, todėl ieškovui BUAB „Eurostat V“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 115 838 Lt. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1251 Žemės reformos fondas buvo likviduotas, o jame buvusių lėšų likutis pagal 2001 m. sausio 1 d. būklę pervestas į valstybės iždo sąskaitą. Ieškovo BUAB „Eurostat V“ įmokėti 115 838 Lt, vadovaujantis aukščiau paminėtu nutarimu, yra pervesti į valstybės biudžetą. Likvidavus Žemės reformos fondą, atsakovu byloje buvo patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos. Todėl teismas ieškovui BUAB „Eurostat V“ iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisė 115 838 Lt. Teismas nurodė, kad iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nebuvo priėmęs galutinės ir neskundžiamos nutarties, kuria nustatė, kad žemės nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebus sudaryta, lėšų buvimas atsakovų žinioje laikytinas teisėtu, kadangi ieškovas pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, t.y. siekį teisminiu keliu įpareigoti atsakovą sudaryti su juo žemės nuomos sutartį, ir, tik nepasiekus šio teisinio rezultato, ieškovui atsirado teisė susigrąžinti įmokėtas lėšas, o atsakovams – pareiga jas grąžinti įmonei pareikalavus. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio UAB „Eurostat V“ bankroto administratoriaus prašymo, adresuoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, matyti, jog 2008 m. kovo 28 d. įmonė kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti pagal sutartį įmokėtas pinigines lėšas. Nesant kitų įrodymų byloje, teismas šią datą laikė momentu, nuo kurio atsiranda teisinis pagrindas skaičiuoti penkių procentų dydžio metines palūkanas už įgytą pinigų sumą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Teismas nurodė, kad nuo 2008 m. kovo 28 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2008 m. gegužės 26 d., nuo 115 838 Lt sumos apskaičiuotos penkių procentų dydžio metinės palūkanos sudaro 920,37 Lt. Todėl ieškovo reikalavimą atsakovams dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už be teisinio pagrindo įgytą turtinę naudą priteisimo nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos patenkino iš dalies, nustatant, jog ieškovui iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už be teisinio pagrindo įgytą turtinę naudą nuo 2008 m. kovo 28 d. (ieškovo kreipimosi į atsakovą su reikalavimu grąžinti įmokėtus pinigus) iki 2008 m. gegužės 26 d. (ieškovo kreipimosi į teismą dienos), kurios nuo 115 838 Lt sumos sudaro 920,37 Lt. Teismas senaties terminą reikalavimui grąžinti pagal sutartį įmokėtas pinigines lėšas pareikšti skaičiavo nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d., nes ieškovas UAB „Eurostat V“ savo pažeistas teises gynė kreipdamasis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti žemės nuomos sutartį. Ir tik 2006 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė šiuos ieškovo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, todėl atsakovų reikalavimus ją taikyti atmetė (CK 1.126 str.). Teismas CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovų ieškovui priteisė šešių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą, taikyti ieškinio senaties terminą ir likviduojamos UAB ,,Eurostat V“ ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas neįvykdė nuomos sutarties 2.4 punkto sąlygos, kurioje nustatyta, kad sutartis bus sudaryta, kai ieškovas pateiks norimo išsinuomoti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau jo nepateikė.

2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes ieškovas aplinkybę, kad savivaldybė neišnuomos žemės sklypo, sužinojo 1997 m. gruodžio 2 d. (rašto Nr. 1019/52/97/2-1505). Tuo metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnis numatė bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys dėl ieškovo sumokėtų lėšų grąžinimo kildinamas iš tų pačių teisinių santykių, kurių pagrindu jau buvo paduotas ieškinys teismui su reikalavimu sudaryti žemės nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.126 straipsnio norma, nes ji nereglamentuoja ieškinio senaties terminų skaičiavimo. Reikalavimams, kylantiems tos pačios sutarties pagrindu, taikytini tie patys senaties terminai, t. y. tiek reikalavimui sudaryti žemės nuomos sutartį, tiek reikalavimui grąžinti pagal tą pačią sutartį sumokėtas lėšas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutartį atsisakė sudaryti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kadangi nuomos sutartis turėjo būti sudaryta su Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) padalinys.

2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Eurostat V“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybė, S. B., A. L., J. S., A. F.) dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog ieškovas, t. y. UAB ,,Eurostat V“, apie tai, kad nuomos sutartis nebus sudaroma, sužinojo iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavęs 1997 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 1019/52/97/2-1505. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2006. Ieškovo elgesys, jo tikėjimas, kad kitoje civilinėje byloje bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, negali turėti įtakos ieškinio senaties termino šioje byloje pradžios momentui.

3. Teismas, nusprendęs, kad ieškovui turi būti priteista visa į Vilniaus miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus sąskaitą sumokėta suma, t. y. 115 838 Lt, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimo 51V 2 punkte nustatyta, jog, UAB ,,Pavan“ nesudarius žemės sklypo nuomos sutarties, 11 584 Lt nebegrąžinami.

4. Teismas, priteisdamas iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą turtinę naudą, netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, 6.240 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 115 838 Lt sumą įgijo teisės aktų reikalavimus atitinkančio sandorio pagrindu, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti 5 proc. metines palūkanas pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį. Kadangi turto įgijimo pagrindai yra galiojantys, neišnykę, teismas neturėjo pagrindo priteisti 5 proc. metinių palūkanų ir CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.

5. Teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui iki sprendimo visiško įvykdymo, kadangi 6 proc. procesinės palūkanos priteisiamos tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o šiuo atveju viena iš šalių – Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo.

Atsiliepimas

Ieškovas likviduojama UAB ,,Eurostat V“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. nurodo, kad ieškinį padavė administratorius, iškėlus bankroto bylą ieškovui. Todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį yra laikoma, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kadangi UAB ,,Eurostat V“ bankroto byla iškelta 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, o ieškinys šioje byloje pareikštas 2008 m. gegužės 22 d., todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas praleido ieškinio senatį. Kadangi atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. birželio 11 d. raštu ieškovui pranešė, kad grąžins sumokėtą tikslinę įmoką, laikytina, jog jis pripažino prievolę, kas pagal CK 1.130 straipsnį nutraukia ieškinio senatį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAVA veiksmų atsisakant sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl kurios sudarymo šalys buvo susitarę 1996 m. kovo 16 d. ir apie tai ieškovui tapo žinoma gavus VAVA 1997 m. gruodžio 2 d. raštą, kuriuo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį buvo atsisakyta. Būtent tada ieškovui tapo žinoma, kad, jo nuomone, teisėti lūkesčiai dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nebus realizuoti. Taigi nuo šio rašto gavimo dienos ieškovui atsirado teisė ginčyti VAVA atsisakymą sudaryti nuomos sutartį arba reikalauti grąžinti būsimosios sutarties sudarymo tikslu sumokėtas įmokas. Pabrėžtina, kad teisė pasinaudoti nurodytais gynimo būdais ieškovui atsirado vienu metu – sužinojus apie atsisakymą sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Todėl tai, kad ieškovas, visų pirma, pasinaudojo pirmiau nurodytu gynimo būdu ir kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įpareigojimu, neleidžia teigti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, kad teisė reikalauti grąžinti pinigines įmokas, susijusias su nuomos sutarties sudarymu, ieškovui atsirado tik išnagrinėjus paminėtą ginčą. Pastebėtina, kad ginčą dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą išnagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovas apie tai, kad nuomos sutartis nebus sudaroma, sužinojo gavęs VAVA 1997 m. gruodžio 2 d. raštą (1964 m. CK 86 str. 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-436/2006, b. l. 22). Tuo tarpu dėl vieno ir to paties pažeidimo ieškinio senaties termino eigos pradžia negali būti skaičiuojama skirtingai (1964 m. CK 86 str.). Kita vertus, tai, kad ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį dėl sumokėtų pinigų priteisimo, kreipėsi su ieškiniu dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą, galėjo būti vertinama kaip svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis (1964 m. CK 90 str. 2 d.). Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovas savo ieškinį dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą, padavė be svarbių priežasčių praleidęs ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.). Atitinkamai tokio ieškinio padavimas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje. Kitų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti taip pat nėra nustatyta.

Svarbu yra ir tai, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Todėl ta aplinkybė, kad ieškinį nagrinėjamoje byloje padavė bendrovės ,,Eurostat V“ administratorius, yra teisiškai nereikšminga (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2007). Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas, remdamasis VAVA administracijos 2003 m. birželio 11 d. raštu (b. l. 87, 135, 137, 138) prašo taikyti CK 1.130 str. nuostatą, nustatančią, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Iš tikrųjų ieškovo pateiktame rašte VAVA nurodo, kad ieškovo sumokėtos lėšos turės būti grąžintos tų institucijų, kurios jas gavo. Tačiau VAVA nėra nagrinėjamos bylos dalyvis ir atitinkamai skolininkas pagal pareikštą ieškinį. Todėl pagrindo taikyti CK 1.130 str. nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (1964 m. CK 84 str. 1 d., 86 str., 90 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Eurostat V“ ieškinį atmesti.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasLinas Žukauskas