- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-1-397/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18883-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant penkių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose (toliau – apylinkės teismas) nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-523/2024, kurioje Ž. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad jis 2022 m. sausio 1 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į buitinių atliekų konteinerį, išmetė visus asmeninius E. D. drabužius, tai yra: 1) mėlyną megztinį „Tommy Hilfiger“, kurio vertė, 50,00 eurų, 2) juodą džemperį „Tommy Hilfiger“, kurio vertė 45,00 eurai, 3) mėlyną megztinį iš „Prima butikas“, kurio vertė 35,00 eurai, 4) suknelę iš „About You“,vertė 45,00 eurai, 5) suknelę iš „About You“, vertė, 45,00 eurai, 6) suknelę iš „About You“, vertė, 65,00 eurai, 7) baltus marškinius „Tommy Hilfiger“, vertė 80,00 eurų, 8) golfą „Tommy Hilfiger“, vertė 70,00 eurų, 9) 2 vnt. džemperių iš parduotuvės „Reserved“, 2 vnt. vertė 60,00 eurų, 10) „Nike“ džemperį, vertė 50,00 eurų, 11) „Nike“ timpas, vertė 119,00 eurų, 12) džinsus juodus „Tommy Hilfiger“, vertė 129,00 eurai, 13) 2 vnt. džinsų „Stradivarius“, 2 vnt. vertė 100,00 eurų, 14) juodą sijoną iš „Prima butikas“, vertė, 35,00 eurai, 15) juodos spalvos megztinį „Calvin Klein“, vertė 50,00 eurų, 16) suknelę iš „Prima butikas“, vertė 35,00 eurai, 17) suknelę „Prima butikas“, vertė 45,00 eurai, 18) suknelę iš „Vinted“, vertė 30,00 eurų, 19) rudą suknelę iš parduotuvės „Apranga“ „Gerard Darel“, vertė 250,00 eurų, 20) džinsinę suknelę iš „MAX&Co“, vertė 209,00 eurai, 21) vasarinę ilgą suknelę „Prima butikas“, vertė 50,00 eurų, 22) juodą ilgą suknelę, vertė 45,00 eurai, 23) proginį juodą kombinezoną, vertė 250,00 eurų, 24) ilgą mėlyną žieminę striukę iš parduotuvės „Monton“, vertė 250,00 eurų, 25) žieminę trumpą striukę „Prima butikas“, vertė 150,00 eurų, 26) natūralios odos striukę, vertė 150,00 eurų, 27) ploną pavasarinę striukę „Tommy Hilfiger“, vertė 150,00 eurų, 28) juodą liemenę „Prima butikas“, vertė 80,00 eurų, 29) aukso spalvos liemenę „Prima butikas“, vertė 70,00 eurų, 30) pūkinį, žieminį paltą iš „About you“, vertė 300,00 eurų, 31) žieminius juodus batus „UGG“ iš „About you“, vertė 250,00 eurų, 32) baltus vasarinius batelius „Tommy Hilfiger“, vertė 50,00 eurų, 33) sportinius, baltos spalvos batelius iš „Stilius“, vertė 45,00 eurai, 34) sportinius, juodos spalvos „Puma“ batelius, vertė 45,00 eurai, 35) 6 vnt. apatinių liemenėlių iš parduotuvės „Žibutė“, 6 vnt. vertė 72,00 eurai, 36) apatinę liemenėlę „Victoria Secret“, vertė 70,00 eurų, 37) apatinę liemenėlę „Triumph“, vertė 65,00 eurai, 38) apatinę liemenėlę iš „About you“, vertė 35,00 eurai, 39) formuojančius apatinius iš „About you“, vertė 45,00 eurai, 40) 10 vnt. apatinių kelnaičių iš parduotuvės „Žibutė“, 10 vnt. vertė 50,00 eurų, 41) apatines kelnaites „Victoria Secret“, 2 vnt. rinkinio vertė 65,00 eurai, 42) apatines kelnaites „Triumph“, vertė 45,00 eurai, 43) pėdkelnes iš parduotuvės „Austėja“, vertė 15,00 eurų, 44) 3 vnt. pėdkelnių iš parduotuvės „Austėja“, 3 vnt. vertė 18,00 eurų, 45) pėdkelnes ,,Doti“, 2vnt. rinkinys, vertė 20 eurų, 46) laisvalaikio kojines „Adidas“, vertė 30,00 eurų, 47) laisvalaikio kojines „MC“, vertė 34,00 eurų, 48) storą, žieminį chalatą, vertė, 45,00 eurai, 49) 3 vnt. šilkinių miego komplektų (naktiniai ir chalatas komplekte), 3vnt. vertė 105,00 eurai, 50) naktinius, vertė 30,00 eurų, 51) maudymosi kostiumėlį „Austėja“, vertė 34,00 eurai, 52) maudymosi kostiumėlį „Austėja“, vertė 55,00 eurai, 53) 2 vnt. atskirus maudymosi kostiumėlius, 2 vnt. vertė 40,00 eurų, 54) 5 vnt. baltos spalvos marškinių „Prima butikas“, 5 vnt. vertė 175,00 eurai, 55) juodos spalvos marškinius „Prima butikas“, vertė 35,00 eurai, 56) juodos spalvos marškinius iš „Vinted“, 25,00 eurai, 57) mėlynos spalvos marškinius iš parduotuvės „Apranga“, vertė 70,00 eurų, 58) bomber modelio švarką iš „Reserved“, vertė 60,00 eurų, 59) Rankų darbo megztą, juodos spalvos megztinį, vertė 60,00 eurų, 60) baltos spalvos džemperį „Tommy Hilfiger“, vertė 70,00 eurų, 61) Liorenčienės siūtą kostiumėlį (sijonas ir palaidinė), vertė 80,00 eurų, 62) Liorenčienės suknelę, vertė 50,00 eurų, 63) juodos spalvos kostiumą iš „Stradivarius“(kelnės ir švarkas), vertė 160,00 eurų, 64) 5 vnt. džinsų „Prima butikas“, 5 vnt. vertė 175,00 eurai, 65) juodos spalvos kelnes iš „Joli“, vertė 35,00 eurai, 66) džinsinį kombinezoną „Prima butikas“, vertė 60,00 eurų, 67) džinsinį švarką „Prima butikas“, vertė 45,00 eurai, 68) džinsinį švarką „Prima butikas“, vertė 35,00 eurai, 69) gėlėtą kostiumėlį iš parduotuvės „Reserved“ (sijonas ir bomberis), vertė 160 eurų, 70) „Humel“ treningai, vertė 120,00 eurų, 71) rudą laisvalaikio kostiumėlį „Prima butikas“, vertė 60,00 eurų, 72) rožinį laisvalaikio kostiumėlį, vertė 55,00 eurai, 73) juodos spalvos veliūro treningus, vertė 45,00 eurai, 74) megztinį „Masimo Duti“, vertė 60,00 eurų, 75) šviesiai rudą megztinį, vertė 35,00 eurai, taip tyčia juos sunaikindamas, tuo padarydamas E. D. 5 975,00 eurų turtinę žalą.
2. Skundžiama apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi byla perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant penkių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartyje teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo vertinti, jog nukentėjusiajai padaryta 5975 Eur dydžio turtinė žala. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, taip pat teismui papildomai pateikti dokumentai šio neaiškumo nepašalino. Nagrinėjamu atveju, turtinės žalos dydis turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, Ž. D. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir atitinkamai gintis nuo jam žinomo kaltinimo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo atliktos nukentėjusiosios ir kaltinamojo mobilaus ryšio telefonų apžiūros, nebuvo atliktos nukentėjusiosios ir kaltinamojo paskyrų naudotose programose apžiūros. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimui trūkstamų reikšmingų duomenų ir aplinkybių apimtis gana didelė, jų gavimas reikalauja atitinkamos apimties tyrimo ir sąnaudų, atitinkamos taktikos ir metodikos, kas šiuo atveju labiau būdinga ikiteisminio tyrimo proceso paskirčiai ir tikslui, dėl ko byla grąžinama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Šių proceso veiksmų dėl jų pobūdžio ir apimties atlikti teisme nėra galimybių.
II. Skundo argumentai
3. Prokurorė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-18-523/2024 toliau nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.
3.1. Skunde nurodoma, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. D. ir jos atstovas buvo pateikę konkretų, išsamų sunaikinto asmeninio turto sąrašą, kiekvieną sunaikintą daiktą nukentėjusioji įvertino, atsižvelgdama į jų nusidėvėjimą. Teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusiosios atstovas pateikė dalies nukentėjusiosios asmeninio turto įsigijimo dokumentų (mokėjimų nurodymų) kopijas, taip pat pateikė analogiškų prekių nuotraukas su kainomis. Nukentėjusiosios ir jos atstovo iniciatyva 2024 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja R. M., davusi parodymus apie nukentėjusiosios apsipirkinėjimo įpročius, įsigytus rūbus, prekių kainas parduotuvėje ir panašiai, tačiau teismas nedetalizavo, kodėl šių duomenų negali vertinti kaip įrodymų, pagrindžiančių kaltinime nurodyto sugadinto turto vertę.
3.2. Prokurorė pažymi, kad teismas nenurodė, kokie esminiai BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdė nagrinėti bylą teisme. Kaltinamajame akte buvo nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai). Taip pat teismas nenurodė, kokius procesinius veiksmus reikalinga atlikti. Teismas išdėstė abejones ir pasvarstymus dėl galimai sunaikinto turto vertės, nuspręsdamas nevertinti nei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateikto išsamaus galimai sunaikinto jos asmeninio turto išsamaus sąrašo, su kiekvieno daikto įvertinimu, nei teisminio nagrinėjimo metu pateiktų galimai sunaikintų daiktų įsigijimo dokumentų, analogiškų daiktų kainų, liudytojų parodymų. Jei teismui iškilo abejonių, jų nebandė spręsti papildomai apklausdamas nukentėjusiąją teismo posėdžio metu (tokiu atveju teismas turėjo galimybę papildomai detaliai aiškintis kiekvieno iš galimai sunaikinto rūbo, avalynės vertę).
3.3. Skunde teigiama, jog spręsdamas, kad yra reikalingos kaltinamojo ir nukentėjusiosios telefonų bei paskyrų apžiūros, teismas turėjo galimybę teisiamųjų posėdžių metu apklausų būdu išsiaiškinti, ar nukentėjusioji ir kaltinamasis dar turi tuos pačius mobiliojo ryšio telefonus, ar nėra pakeistos jų paskyros naudotose programose.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės skundas tenkinamas.
5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo dėl apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, taip pat susipažinęs su skundui išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti yra nepagrįsta, todėl naikintina.
6. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi. Bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta galimybė grąžinti bylą prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais: jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taip pat jeigu yra prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-280-648/2018, Nr. 2K-77-489/2022). Teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Sprendžiant dėl bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus ar šalinant nustatytas kliūtis yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus.
8. Ši baudžiamoji byla į teismą perduota kaltinant Ž. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamajame akte aprašant šią nusikalstamą veiką buvo nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, sunaikinto turto vertė, taip pat kitos svarbios aplinkybės. Taigi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimai kaltinamajame akte buvo įvykdyti.
9. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, sunaikinto ar sugadinto turto vertė (turtinės žalos dydis) turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad sunaikintų daiktų vertė ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios buvo detaliai nurodyta, teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomi dokumentai, tame tarpe išsamus sunaikinto asmeninio turto sąrašas su daiktų vertėmis, dalies turto įsigijimo dokumentų (mokėjimų nurodymų) kopijos, taip pat analogiškų prekių nuotraukos su kainomis. Taigi sunaikinto turto vertė kaltinamajame akte buvo nurodyta, taip pat buvo įrodinėjama ir bylos nagrinėjimo teisme metu teikiant papildomus įrodymus, dėl to aplinkybė, jog apylinkės teismui nėra aiškus nukentėjusiajai galimai padarytos turtinės žalos dydis, kaip ir nėra aišku dėl kaltinimo (ne)pagrįstumo, negali būti traktuojama kaip kaltinamojo akto trūkumas, kuomet byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų teisinių išvadų darymas yra išimtinė teismo teisė. Pastebėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik teismui priimant nuosprendį.
10. Nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičia ir skundžiamos nutarties argumentas, kad nebuvo atliktos nukentėjusiosios ir kaltinamojo mobilaus ryšio telefonų bei paskyrų programose apžiūros. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorui (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi tiek įstatymas, tiek teismų praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Iš to seka, kad žemesnysis teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą, tačiau aptariamu atveju žemesnysis teismas šia teise nepasinaudojo, deklaratyviais argumentais konstatuodamas bylos išnagrinėjimo teisme negalimumą. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją arba, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, jas keisti, tikslinti, konkretinti, šalinti.
11. Deklaratyviais laikytini ir skundžiamos nutarties argumentai, jog teismui kilusios abejonės dėl galimai nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžio (ne)pagrįstumo trukdė kaltinamajam žinoti kuo jis yra kaltinamas ir atitinkamai nuo pareikšto kaltinimo gintis. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, taigi kaltinimas yra aiškus, iš baudžiamosios bylos akivaizdu, kad kaltinamasis supranta dėl ko iš esmės yra kaltinamas ir atitinkamai nuo jam pareikšto kaltinimo ginasi.
12. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas perduoti (grąžinti) baudžiamąją bylą prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-18-523/2024 perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.