Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui – Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 1963 m. balandžio 21 d. susituokė su J. V. B. (Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 62). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 97/29111, šis nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos vardu, tačiau įgytas 1992 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjai esant santuokoje, 2018 m. lapkričio 16 d. mirė jos sutuoktinis (Medicininis mirties liudijimas Nr. 18-23481554), po savo mirties palikdamas palikimą – jam priklausančią minėto buto dalį, įgytą santuokos metu.

Byloje nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio J. V. B. mirties pareiškėja toliau liko gyventi šiame bute, kas patvirtinama Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos 2024 m. gegužės 15 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2024-59-PD)-238. Iš byloje prie pareiškimo pridėto Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra registruota J. V. B. palikimo priėmimo fakto, kad po jo mirties atsiradusį palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Be to, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi. VšĮ „Akmenės būstas“ išduotoje pažymoje nurodė, kad G. B. už VšĮ „Akmenės būstas“ teikiamas paslaugas neskolinga, taip pat įsiskolinimo nėra ir už šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (2024 m. lapkričio 14 d. UAB „Akmenės vandenys“ pažyma). UAB Gren Akmenė 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 301 nurodė, kad G. B. už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas apmoka nepraleisdama termino ir įsiskolinimo neturi. Taigi akivaizdu, kad po palikėjo mirties pareiškėja toliau valdė šį turtą kaip savo, juo rūpinosi ir jį išlaikė. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio mirties palikimą sudarantį turtą ji priėmė faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai šį faktą įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.