Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-986-329/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2-986-329/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00119-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
R. Ž.
Civilinė byla Nr. e2-986-329/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00119-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 949,83 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. vasario 11 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalį – įteikiant viešo paskelbimo tvarka.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Marijampolėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino kitą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) d. Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Žalą dėl apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė A. K.. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)d. Individualios J. M. mašinų remonto įmonės remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaitos – faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. K. transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti remonto darbai, kurių kaina siekė 1012,14 Eur pinigų sumą.

Draudimo bendrovė, įvertinusi transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ nusidėvėjimą, nuo remonto kainos atskaitė 62,31 Eur, o likusią sumą (949,83 Eur) už remonto darbus pervedė į Individualios J. M. mašinų remonto įmonės atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Įvertinus tai, jog eismo įvykį sukėlė atsakovas, kurio transporto priemonė buvo apdrausta draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir tuo pagrindu draudimo bendrovės lėšomis buvo suremontuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui kyla pareiga padengti draudimo bendrovės išlaidas.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. bei (duomenys neskelbtini) d. pretenzijų, atsakovas buvo informuotas apie 949,83 Eur draudimo bendrovės išmokėtą draudimo išmoką, kurią turėjo padengti per 18 dienų nuo pretenzijų gavimo datos. Atsakovas buvo įspėtas, jog laiku nesumokėjus draudimo bendrovės išmokėtos išmokos, draudimo bendrovė įgis teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs išmokėtą draudimo išmoką, byloje nėra.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai – įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, pretenzijos, pranešimas apie draudimo išmoką, remonto išlaidų sąmata bei PVM sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymai ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalą transporto priemonę būdamas neblaivus.

Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 59.1 punktu, atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalą būdamas neblaivus. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Aplinkybes, kad už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę, vairuojant neblaiviam, atsakingas atsakovas, patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, o duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas padarė turtinę žalą, kurią atlygino ieškovė, kas reiškia, jog tarp ADB „Gjensidige“ ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Įvertinus tai, jog atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškove už ieškovės atlygintą žalą nevykdo iki šiol, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama 949,83 Eur žala (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas turi pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 21 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 949,83 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 83 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur (dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT50 7044 0600 0109 6656, akcinė bendrovė „SEB“ bankas, banko kodas 70440.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė