Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato įgaliotam atstovui E. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 80P-81531381-16, pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2016 m. spalio 29 d. vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo tėvui J. D., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, apgadindamas automobilį ir kelio elementus. Iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apie 0.30 val. važiuodamas miško keliu, pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį, sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir iš jos pasišalino. Po 20 minučių, apie 0.50 val. grįžo prie automobilio, vengė blaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17, 127, 221, 222 punktų reikalavimus.

E. D. 2016 m. spalio 31 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 23) nurodė, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 18.00 val., su draugu E. P. važiavo link Birštono vienkiemio. Važiuojant keliu automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio į krūmus. Su draugu išlipę iš automobilio jį išsistūmė į kelią. Matė, kad buvo paliktos automobilio vėžės kelio sankasoje, šalikelėje aplaužyti krūmai, buvo nukritęs automobilio buferis, išdužusi lempa bei veidrodėlis. Automobilis priklauso jo tėvui J. D., bet automobiliu naudojasi tėvui leidus. Išsistūmę automobilį nuvažiavo kelis kilometrus į mišką. Sėdėjo automobilyje ir gėrė alų. Būnant miške atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiuojant policijai nematė, kad ten buvo policijos mašina, tačiau automobilio išsigando ir nubėgo į mišką. Po 15 minučių grįžo prie automobilio. Alkoholio iki eismo įvykio nevartojo. Su draugu po eismo įvykio miške gėrė alų. Policijos nekvietė, nes nemanė, kad reikalinga. Kas iš miško vairuos automobilį – kalbos nebuvo, mano, kad būtų kvietęs savo artimuosius. Grįžęs iš miško pamatė policijos pareigūnus, kurie paklausė, kas vairavo automobilį. Prisipažino, kad jis. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė, net nežino dėl ko. Tada nuvažiavo į eismo įvykio vietą, pareigūnai viską surašė. Atvažiavo tralas ir automobilį išvežė į aikštelę. Dėl savo elgesio gailisi. Papildomame 2016 m. gruodžio 8 d. paaiškinime E. D. nurodė, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 0.15 val. jam esant Naudžiūnų k., dar prieš policijai atvažiuojant, kartu buvo 1 ar 2 mašinos, kuriose buvo V. Š., O. S. ir vienas asmuo pravarde „M.“ (b. l. 24).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, kad padarė eismo įvykį, apie tai nepranešė policijai ir pasišalino iš jo bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, dėl to gailisi, tačiau nepripažįsta, kad vairavo girtas. Tą dieną dirbo kariuomenėje. Grįžęs po pratybų nuvažiavo pas draugą ir pasiūlė važiuoti nusipirkti alkoholio. Su juo važiavo automobiliu. Buvo labai siauras kelias. Galėjo važiuoti tik vienas automobilis ir jį užmetė taip nuvažiavo nuo kelio į krūmus ir sustojo. Apdaužė tik automobilį ir krūmus, nulaužė vieną medelį. Kelio sankasos ar griovio ten nėra. Suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino, nes buvo nusprendę nusipirkti alkoholio ir švęsti. Iš dalies norėjo išvengti atsakomybės. Galvojo, kad nieko baisaus nepadarė. Žino, kad reikia pranešti apie įvykį. Policijos nekvietė, automobilį išstūmė ir pavažiavę į mišką kelis kilometrus pasiliko automobilį miške, o patys nuėjo pėsčiomis į parduotuvę ir nusipirko alkoholio. Miške sustojo 30 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio, nes automobilis buvo apgadintas. Suprato, kad negalima važiuoti su apgadintu automobiliu. Su alkoholiu grįžo atgal ir automobilyje sėdėjo apie 6 val. Automobilyje sėdėjo priekyje, vairuotojo vietoje, automobilis užvestas nebuvo. Dar atvažiavo kažkokie draugai. Jie tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo ir jis buvo gal užsnaudęs, kai į tą keliuką atvyko policija. Jis nevažiavo, tiesiog stovėjo miške. Jis negalėjo automobiliu važiuoti, kadangi nuotraukose matyti, kad ant automobilio panelės stovi stikliukas. Draugas jam pasakė, kad atvyko policija, tuo metu automobilyje sėdėjo jis su E.. Kiti asmenys buvo priešais esančiame automobilyje. Jis prasidarė duris ir pabėgo į mišką. Po to apibėgęs ratą grįžo atgal, policija jo laukė. Grįžus jį policininkai pradėjo tardyti, liepė prisipažinti, kad važiavo, bet viską sunkiai prisimena, kitą automobilį jie paleido nepatikrinę. Rakteliai buvo pas jį kišenėje. Pabėgęs į mišką raktelius paslėpė miške ir iki šiol jų neranda. Pareigūnai pilnai neįsitikino, kad jis automobiliu nevažiavo. Blogai padarė, kad pabėgo iš automobilio, bet jam buvo šokas, išsigando pareigūnų, nes automobilis buvo apdaužytas. Atsisakė tikrintis blaivumą, nes su automobiliu nevažiavo. Mano, kad buvo per girtas ir nesuprato ką kalba, nelabai prisimena kas vyko. Žino, kad draudžiama vartoti alkoholį po eismo įvykio, bet vis tiek jį vartojo, nes taip buvo suplanuota iš anksto. Alkoholio vartojo nemažai, bet gerai atsimena, kad nevažiavo. Pareigūnai ilgai viską pildė ir pasakė, kad reikės važiuoti priduoti kraują. Kai kraują pridavė buvo praėję jau kelios valandos. Jam buvo nustatytas 1,5 promilių girtumas. Kai prasiblaivė pripažino, kad sukėlė eismo įvykį. Toje vietoje prasilenkti jokių galimybių, kadangi ten yra miško keliukas. Pro jį kiti automobiliai galėjo pravažiuoti važiuodami uogienojais. Gal nuo kito automobilio šviesų pareigūnams pasirodė, kad jis važiavo. Nežino kodėl policijos pareigūnams atrodė, kad jis važiavo, nes kai grįžo iš parduotuvės automobilio raktelius buvo įsidėjęs į kišenę, o antrus raktelius buvo paėmęs E., kad kas nors iš svetimų jų nepaimtų ar nepasimestų. Ryte būtų skambinęs, kad jį kas nors parsivežtų. Policija iškvietė tralą ir automobilį išvežė. Jo tėvas po kelių dienų automobilį atsiėmė iš Alytaus.

Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad vykdė tarnybines pareigas. 2016 m. spalio 30 d., apie 00.30 val. su kolega V. L. pastebėjo lėtai judančią transporto priemonę. Prieš tai vienas automobilis buvo įsukęs į tą keliuką apsisukti, o kitas automobilis norėjo išvažiuoti atbulas. Pamatę lėtai judančią transporto priemonę įjungė ant švyturėlių esantį žibintą. Apšvietus judantį automobilį iš jo iššoko asmuo ir pabėgo į mišką. Patvirtino, kad matė E. D. važiuojantį, nes automobilis judėjo. Iš keleivio pusės išlipęs asmuo suabejojo ir liko stovėti vietoje. V. L. nubėgo paskui asmenį į mišką. Jis patikrino vieną transporto priemonę, nes vieną jau prieš tai buvo patikrinęs. Viskas buvo gerai, todėl po to priėjo prie E. P., kurį pasisodino į tarnybinį automobilį ir kuris nurodė, kad už vairo sėdėjo D.. Pabėgusio asmens neradęs kolega grįžo iš miško. Po kiek laiko prie savo automobilio grįžo ir E. D., kuris neigė, kad vairavo automobilį neblaivus. Paklausus kur apgadino automobilį nieko nesakė. E. P. automobilio raktelių neturėjo. Raktelių nebuvo ir automobilyje. E. P. tik pasakė, kad nuvažiavo nuo kelio, apgadino krūmus, buvo išgėrę, tačiau nieko neaiškino dėl automobilio judėjimo miško keliukyje. Matydami apgadintą automobilį nusprendė paieškoti vietos kur galėjo būti įvykis. Tą vietą rado. Joje buvo likę nuolaužos atitinkančios automobilį. Kiti automobiliai buvo Opel ir Passat. Opel automobilis norėjo išvažiuoti atbulas, o Passat automobilis apsisukinėjo tame keliukyje. Patikrino Opel automobilio vairuotoją ar blaivus ir paleido. Passat automobilį patikrino ant pagrindinio kelio. Eismo įvykio schemoje nubraižytas miško keliukas. Transporto priemonė nenubraižyta, kadangi neaišku kur ji buvo. Yra nubraižytos automobilio stabdymo žymės. Nurodytos likę detalės, jų vieta, nulaužyti medeliai, kelio sankasa. Būnant ligoninėje pats D. pripažino, kad vairavo ir nuvažiavo nuo kelio, bet vėliau jis viską vėl neigė.

Liudytojas V. L. teismo posėdyje nurodė, kad patruliuojant Birštono sav. Važiuojant link Puzonių k. pastebėjo keletą automobilių. Atkreipė dėmesį į Audi automobilį, kuris buvo apdaužytas. Jiems tik priartėjus Audi automobilis judėjo, tada sustojo, vairuotojas staigiai šoko iš automobilio ir pradėjo bėgti. Nuo Audi automobilio buvo apie 20 metrų atstumu. Jis puolė iš paskos, bet nepavyko jo rasti, nes miškas buvo tankus, buvo tamsu. Atvažiavęs kolega bandė jam padėti apšviesdamas, tačiau asmuo pasislėpė kažkur miške. Tuomet jis grįžo prie automobilio. Kolega buvo sulaikęs to automobilio keleivį, kuris nurodė, kad vairavo D., sakė, kad vartojo alkoholį, kad . sukėlė eismo įvykį. Palaukus apie 20 min. D. grįžo pats. Paklausus kodėl bėgo atsakė, kad nebėgo. Paklausus ar vairavo jis neigė, kad vairavo. Paklausė kur sukėlė eismo įvykį, nes automobilis apdaužytas, tačiau apie įvykį jis nieko nesakė, neaiškino dėl ko pasitraukė iš eismo įvykio. Asmuo buvo labai neblaivus, nerišliai kalbėjo, buvo stiprus alkoholio kvapas, savo veiksmus suprato, suvokė ką padarė. Nusprendė paieškoti ir rado Puzonių k. apgadintą sankasą, išlaužytus medžius, Audi automobilio detales. Vėliau asmenį pristatė kraujui paimti. Automobilis buvo transportuotas be raktelių, nes apžiūros metu pas D. automobilio raktelių nerado. Jis pats jų klausė kur automobilio rakteliai.

Liudytojas E. P. teismo posėdyje nurodė, kad E. D. pažįsta, yra draugai. Viskas įvyko pernai metais, rudenį, naktį. D. grįžo iš kariuomenės ir sugalvojo išgerti alaus. Važiuojant buvo šlapia, buvo lapų, bala, sumėtė ir įvažiavo į krūmus. Buvo apdaužytas automobilis. Iš jų išvažiavo patys, automobilį atsikasė. Automobilio nuolaužas paliko. Pavažiavę miške paliko automobilį ir nuėjo pėsčiomis iki Birštono vienkiemio, nusipirko alaus, grįžę atgal atsisėdę automobilyje gėrė kol atvyko policijos pareigūnai. Nežino kodėl paliko automobilį miške. Nenorėjo važiuoti su apdaužytu automobiliu. Prieš įvažiuojant į griovį alkoholio nevartojo. E. D. buvo taip pat blaivus. Jis stovėjo lauke prie automobilio, kai pamatė atvažiuojančią policiją. D. gal sėdėjo automobilyje, neatsimena ką tiksliai tuo metu veikė D.. Nematė kur jis tiksliai buvo, nes buvo daug žmonių. Buvo G. B. ir kiti asmenys kurių jis nepažįsta. Policijai atvykus D. pradėjo bėgti, o jis stovėjo. Pareigūnai jį pasisodino savo automobilyje. Automobilio variklis nebuvo užvestas. Spynelėje raktelių nebuvo. Gal rakteliai buvo pas E.. E. pavairuoti automobilio neduodavo, Audi raktelių neduodavo, jų pasaugoti nedavė ir jis jų neturėjo. Vėliau nurodė, kad jis antrus raktelius padėjo automobilyje prieš atvykstant policijai ir paskui kažkur jie dingo. Raktelius palietė ir atgal padėjo. Nežino ar tai buvo tie patys rakteliai, kuriais buvo užvestas automobilis. Ar kas sėdėjo priekyje be jo, nežino. Kai jis sėdėjo automobilio priekyje, G. sėdėjo automobilio gale. Nematė, kad ji sėdėtų automobilio priekyje. Be jos dar buvo O. S.. Jis sėdėjo automobilio gale. Priekyje nesėdėjo. Pareigūnai nieko jo neklausinėjo tik įsisodino pas save į automobilį ir jis ten sėdėjo. Abu pareigūnai buvo lauke. Vaikščiojo aplink automobilį. Jį apžiūrėjo. D. po to grįžo. Paskui su policijos pareigūnais važinėjo ir ieškojo eismo įvykio vietos. Neatsimena, kuris nurodė įvykio vietą. Buvo išgėręs, tačiau atsimena viską.

Liudytoja G. B. teismo posėdyje nurodė, kad su E. D. yra seni pažįstami, draugai. Tą dieną ji nematė, kad jie gertų. Ji grįždama namo sutiko automobilyje sėdinčius E. D. su E.. Pasisveikino ir ji atsisėdo į automobilį. Jai įsėdus į automobilį D. sėdėjo vairuotojo vietoje, šalia jo sėdėjo E. P.. Ji atsisėdo automobilio gale. Automobilyje parūkė ir pasišnekėjo. Sėdėjo apie 10 minučių. Paskui privažiavo keli pažįstami. O. S. ir J. P., kuriuos atvežė V. Š. ir kurie sėdėjo šalia jos, gėrė alų. Ji sėdėjo viduryje. Su jais kalbėjo. Automobilyje sėdėjo penkiese. Nematė, kad E. D. vartotų alkoholį, nors įtarė, kad jis arba E. išgėrę, nes automobilyje sklido alkoholio kvapas. D. kalba buvo rišli, veiksmai koordinuoti. Paskui V. Š. išvažiavo. Vėliau atvažiavo E. su A. M., A. ir R.. Jis buvo lauke kalbėjosi. Paskui susėdo į automobilius ir norėjo išvažiuoti, tačiau atvyko policija. Kai atvyko policija be D. automobilio buvo tik E. J. automobilis. Kai atvyko policija jie išvažinėjo su E. J.. D. stovėjo lauke, nes jie tuo metu sėdo į automobilį ir atsisveikino, pradėjo važiuoti ir kelią užstatė policijos pareigūnai, vienas iš pareigūnų bėgo link automobilio. Antras pareigūnas sėdėjo automobilyje, bet paskui ir jis išbėgo. Nematė ką veikė E. D., kai jie išvažinėjo. Jo automobilis nebuvo užvestas, bendraujant E. D. automobilio nešildė, grojo muzika. Raktelių nematė, tačiau jų nebuvo ir spynelėje, nes į tai jis atkreipė dėmesį, nežino kur buvo rakteliai. Ji pati buvo „sulindusi“ į telefoną. Pamatė, kad vedasi E., tačiau nežino ar jį įsisodino, nes nematė. Vėliau patraukė pareigūnas savo automobilį ir jie išvažiavo. J. automobilyje sėdėjo gale, per vidurį. J. automobilis stovėjo priekiu į D. automobilį, jiems į šoną. Kai išvažinėjo D. automobilį matė, jį buvo apšvietę, nes automobilis buvo priekyje jų. Jie pajudėjo atbuli ir policija užstatė kelią. Jiems važiuojant atbuline eiga vaizdas buvo į D. automobilį. Tuo metu E. D. buvo lauke. Kai įlipo pas E. į automobilį dar matė, kad E. D. stovi lauke, įsėdus į automobilį ir išvažinėjant ji nekreipė dėmesio kur jis, nes buvo atsisukusi į galą ir žiūrėjo į pareigūnus.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje nurodė, kad E. D. nepažįsta, draugystė jokia nesieja, jį žino tik per draugų draugus. Tą dieną jis važiavo iš Prienų su trim draugais, kurie paprašė juos pavežti iki G. namų keliuko. Nuvykus pamatė D. automobilį, jis nebuvo užvestas. Jame sėdėjo 5 – 6 asmenys – D., G., J., O., E. ir E.. Visi išlipo iš automobilio, pabuvo apie 10 – 15 min. Jie truputį išgėrė alaus, nepasakys, ar gėrė visi, matėsi, kad D. išgėręs. Jis pats alkoholio nevartojo. Ten būnant apie eismo įvykį niekas nešnekėjo. D. automobilio buvo daužytas priekis, bet jis neklausė dėl ko. Paskui susiruošė išvažiuoti ir sulipo visi į automobilį. Iš įvykio vietos važiavo šešiese, B. sėdėjo gale automobilio, per vidurį. Kai išvažinėjo D. norėjo įlipti važiuoti kartu, bet jis jo nepriėmė. Prieš jam išvažiuojant D. nebuvo užkūręs automobilio. D. automobilis buvo priekyje, o jo labiau į šoną. Jo automobilis buvo pirmas, o D. toliau. D. automobilis liko priekyje jam važiuojant atbulomis. D. automobilis jam nemaišė. Prie jo D. automobilis nejudėjo. Kai išvažinėjo atbulas D. nuėjo link savo automobilio. Negali tiksliai pasakyti ar stovėjo, ar buvo savo automobilyje. E. stovėjo prie automobilio. Policijai užblokavus kelią buvo apie 30 m. nuo D. automobilio, būtų matęs jeigu D. būtų vairavęs, būtų matęs, jei automobilis būtų judėjęs. Tuo tarpu, kai jis važiavo atbulas nematė ar D. važiavo. Jam važiuojant atbulomis atvyko policija ir užtvėrė kelią. Vienas policininkas nubėgo paskui D., nes jis bėgo, o kitas policininkas paėmė kitą asmenį. Paskui policininkai patraukė savo automobilį ir jie išvažiavo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato įgaliotas atstovas E. T. teismo posėdyje nurodė, kad išanalizavus surinktą medžiagą dėl teisės pažeidimo trūkumų dėl medžiagos surinkimo nėra. Pats E. D. yra atsakomybėn trauktinas asmuo, kuris negerbia Lietuvos įstatymų, kadangi daro vieną po kito grubius pažeidimus, t. y. vairavimas neblaiviam, greičio viršijimas. Tai tik patvirtina aplinkybes, kad pats padarė eismo įvykį, kurio metu nebuvo padaryta didelė žala, tačiau automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Eismo įvykio metu sugadino kelio sankasas, apgadino medžius. Byloje yra raštas, kad žala nors ir mažareikšmė, tačiau ji yra. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas pasisakęs dėl žalos. Formuojama teismų praktika nors pati padaryta žala mažareikšmė, tačiau ji yra padaryta. Tai yra eismo įvykis. Prievolė apie eismo įvykį pranešti yra nurodyta kelių eismo taisyklėse kaip pareiga vairuotojui. Yra galimybė pranešti savininkui apie sugadintą turtą. Jeigu tos galimybės nėra tuomet privalu pranešti policijos pareigūnams. Pats D. nurodė žinantis šią prievolę, tačiau lengvabūdiškai nepranešė. Šią pareigą piktybiškai ignoravo. Pats įsigijo alkoholio, po eismo įvykio jį vartojo. Kas vėliau nustatyta 1,5 promilės iš kraujo mėginių. Pats žino prievolę nevartoti alkoholio po eismo įvykio sukėlimo, tačiau vėl piktybiškai ignoravo šią savo pareigą ir vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojų parodymai dėl važiavimo yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Liudytojai yra draugai, pažįstami ir yra siekis padėti išvengti atsakomybės. Pats D. nors neigė vairavęs, tačiau policijos pareigūnai galėjo ir turėjo galimybę tai matyti. Jie matė judantį automobilį, dėl ko ir stabdė. Pats D. vengdamas atsakomybės iš automobilio paspruko, o vėliau sugrįžo. Pažeidimai yra akivaizdūs, todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Veikos kvalifikuotos tinkamai, todėl prašo teismo paskirti nuobaudą sankcijos numatytose ribose už padarytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal minėto 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Nustatyta, kad E. D. už 2016 m. spalio 29-30 d. padarytus pažeidimus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį. ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų, o 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų. Šie pažeidimai iš esmės atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje bei ANK 422 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytų nusižengimų sudėties požymius. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK arešto nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje bei ANK 422 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytos sankcijos yra švelnesnės nei ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą E. D. padaryti pažeidimai perkvalifikuojami atitinkamai pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 ir 7 dalis.

E. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 127 straipsnio 2 dalį, kuris numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata ar sugadintas arba apgadintas šio straipsnio dispozicijoje nurodytas turtas bei nustatytas žalos konkretus atlygintinas dydis, kadangi žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), <...>, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Tą yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo. Minėto teismo praktikoje yra nurodyta, jog pripažinti asmenį kaltu pažeidus šią teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą, o jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnį, nesant kitų šio straipsnio sudėties požymių, nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010). J. D. savo paaiškinime, nurodė, kad automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tačiau automobiliu teisėtai, jam leidus, naudojasi jo sūnus E. D. (b. l. 22). VĮ Prienų miškų urėdija rašte nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d., apie 23.30 val., Birštono savivaldybės teritorijoje, Puzonių k., įvykęs eismo įvykis, kai nuo kelio nuvažiavo automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esminės žalos keliui, jo elementams (sankasai), medeliams nepadarė (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pažeidėjas pažeidimo padarymo dieną buvo teisėtu automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, žala kitų asmenų turtui nepadaryta, nuostolių asmenys (automobilio savininkas ir miškų urėdija) nenurodė, jų priteisti neprašė, todėl atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnį, nesant kitų šio straipsnio sudėties požymių, nekyla, ir šis straipsnis šalintinas iš pažeidėjui inkriminuojamų kaltinimų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog padarė eismo įvykį, apie tai nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, vengė neblaivumo patikrinimo, todėl be tiesioginio jo kaltės pripažinimo, jo kaltę, padarius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje, patvirtina:

administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, kad jis 2016 m. spalio 29 d. vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo tėvui J. D., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, apgardindamas automobilį ir kelio elementus. Iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apie 0.30 val. važiuodamas miško keliu, pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį, sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir iš jos pasišalino. Po 20 minučių, apie 0.50 val. grįžo prie automobilio, vengė blaivumo patikrinimo (b. l. 1);

policijos pareigūnų T. B. ir V. L. analogiški tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. spalio 30 d. apie 0.30 val. patruliuojant Naudžiūnų k., Birštono sav., pastebėjo miško kelyje lėtai judančią transporto priemonę Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdaužyta ir be priekinio buferio. Ketino sustabdyti minėtą automobilį, tačiau jis staiga sustojo ir iš jo iššokęs vairuotojas pasišalino į mišką. Iš keleivio vietos išlipo E. P., kuris nurodė, kad už automobilio vairo sėdėjo E. D.. Palaukus 20 min. iš miško prie automobilio prisistatė E. D.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis neigė vairavęs automobilį, pasitikrinti blaivumą atsisakė, tinkamai negalėjo paaiškinti kodėl apgadintas automobilis. Įtarus, kad automobilis galėjo dalyvauti eismo įvykyje, buvo nuspręsta patikrinti gretimus kaimų kelius. Buvo rasta Puzonių k., Birštono sav., sugadinta kelio sankasa, išlaužyti medeliai, įvykio vietoje rasta nuolaužų, atitinkančių Audi automobiliui (b. l. 2, 3);

eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, kad automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra be priekinio bamperio, išdaužtas kairės pusės priekinis žibintas, nulaužti kairės ir dešinės pusės veidrodėliai, įlenkti priekiniai kairės ir dešinės pusių sparnai, dešinės pusės vairuotojo durelės (b. l. 4);

automobilio fotonuotraukos, kurios patvirtina eismo įvykio vietos schemoje nurodytus automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus (b. l. 5-7);

pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriuo 2016 m. spalio 30 d. 3.30 val. E. D. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8);

transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo 2016 m. spalio 30 d. automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 9);

siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, kuriuo E. D. nusiųstas į VšĮ Prienų ligoninę asmens neblaivumo (girtumui) nustatyti (b. l. 10);

Valstybinės teismo medicinos tarnybinės toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. D. kraujyje, paimtame 2016 m. spalio 30 d. 4.20 val., rasta 1,50 promilės etilo alkoholio (b. l. 14);

Registruotos kelių transporto priemonės išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. D. (b. l. 17-18);

VĮ Prienų miškų urėdijos raštas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 26 d., apie 23.30 val., Birštono savivaldybės teritorijoje, Puzonių k., įvykęs eismo įvykis, kai nuo kelio nuvažiavo automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esminės žalos keliui, jo elementams (sankasai) medeliams nepadarė (b. l. 32);

Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus iš kurio matyti, kad E. D. eilę kartų baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 35-38).

Teismo posėdžio metu pažeidėjas kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, liudytojais teismo posėdyje apklausti pažeidėjo draugai teigė, nematę, kad E. D. būtų vairavęs transporto priemonę, nors policijos pareigūnai teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad E. D. vairuojamas automobilis judėjo. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1711/2006). Pažymėtina, kad E. D. teismo posėdžio metu sutiko, kad jog padarė eismo įvykį, apie tai nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos bei po eismo įvykio vartojo alkoholį ir vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau neigė, kad vairavo neblaivus, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nurodydamas, kad jis automobiliu nevažiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad prie protokolo esančiame atsakomybėn traukiamo asmens E. D. paaiškinime nurodyta, kad kai jis grįžo iš miško, policijos pareigūnai jo paklausė, kas vairavo automobilį, jis atsakydamas prisipažino, kad tai jis vairavo (b. l. 23). Atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip nurodė liudytojas policijos pareigūnas T. B., taip pat prisipažino vairavęs ir ligoninėje priduodant kraują, tačiau vėliau policijos pareigūnams atliekant tyrimą ir renkant protokolui medžiagą jis tai neigė. Teismo posėdžio metu E. D. taip pat kategoriškai neigė vairavęs automobilį būdamas išgėręs. Atsakomybėn traukiamo asmens nepripažinimas minėto pažeidimo, atsižvelgiant į byloje surinktus ir teismo aukščiau įvertintus įrodymus laikytinas asmens siekiu išvengti atsakomybės, juolab šis faktas, kad E. D. linkęs vengti atsakomybės, matyti tiesiogiai iš jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, jam nurodant, kad iš eismo įvykio pasišalino ir nepranešė policijai, nes buvo suplanavę nusipirkti alkoholio ir švęsti, todėl norėjo išvengti atsakomybės. Pastebėtina, kad E. D. neneigė sėdėjęs vairuotojo vietoje, pripažino, kad alkoholio vartojo nemažai, tačiau neigė, kad automobilis buvo užvestas ir jis juo važiavo. Šie atsakomybėn traukiamo asmens duomenys dėl kategoriško jo tvirtinimo, jog jis nevairavo, automobilis nebuvo užvestas vertintini kritiškai, atsižvelgiant ir į paties atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas teismo posėdyje aplinkybes, kad tą dieną jis sunkiai prisimena, kad buvo per girtas ir nesuprato, ką kalba, nelabai prisimena kas vyko. Minėtas aplinkybes, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o automobilis judėjo patvirtino aukščiau minėti rašytiniai įrodymai bei liudytojų policijos pareigūnų parodymai teismo posėdyje (b. l. 2 – 3, 10 – 14).

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai T. B. ir V. L. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai jas paaiškino, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje patvirtintomis ir papildytomis įvykio aplinkybėmis, nes jų paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Teismo posėdyje minėti policijos pareigūnai analogiškai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 2, 3), kad pastebėjo miško kelyje lėtai judančią transporto priemonę Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdaužyta ir be priekinio buferio. Iš paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų prie protokolo (b. l. 23) ir duotų teismo posėdyje, tarnybinių pranešimų, liudytojų paaiškinimų, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 2-3, 8-14) matyti, kad ginčo, jog asmuo buvo neblaivus byloje nekilo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti E. D. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, teismas juos pripažįsta kaip teisingus ir atitinkančius byloje surinktą medžiagą.

Teismo posėdyje apklaustų liudytojų, pažeidėjo draugų ir pažįstamų, parodymai byloje nuoseklūs nebuvo, prieštaravo tarpusavyje, keitėsi, buvo skirtingi nuo pirminių, surinktų prie protokolo. Pats E. D. ir liudytojais apklausti asmenys – jo draugai: E. P., G. B., E. J., teismo posėdžio metu skirtingai nurodė įvykio aplinkybes dėl automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo pažeidimo dieną. E. D. nurodė, kad draugas jam pasakė, kad atvyko policija, tuo metu automobilyje buvo jis su E. P., kiti asmenys buvo priešais esančiame automobilyje, jis prasidarė duris ir pabėgo į mišką. Liudytoju apklaustas E. P. teismo posėdyje nurodė, kad nors buvo išgėręs, tačiau gerai atsimena visas įvykio aplinkybes – tuo metu kai atvažiavo policija D. sėdėjo automobilyje, neatsimena ką tiksliai D. veikė, o jis pats lauke stovėjo, vėliau nurodė, kad nematė kur D. tiksliai buvo, nes buvo daug žmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad pats E. D. nurodė, kad jie abu sėdėjo automobilyje atvykus policijai. Pažymėtina, kad E. P. savo rašytiniame paaiškinime, duotame iš karto po pažeidimo, (b. l. 21) nurodė, kad sėdint automobilyje atvažiavo policijos pareigūnai, o dėl eismo įvykio policijai nepranešė todėl, kad nenorėjo įduoti draugo. Teismo manymu, minėtas liudytojas duodamas pirminius paaiškinimus neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų kaltam asmeniui išvengti atsakomybės. Be to, liudytojo E. P. paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūnų T. B. ir V. L. parodymus, kad asmuo iš vairuotojo vietos atvykus policijai pabėgo į mišką, o šalia sėdėjęs keleivis E. P. buvo policijos pareigūnų sulaikytas, todėl teismas patikimais laiko tik pirminius liudytojo parodymus.

Liudytoja G. B. teismo posėdyje nurodė, kad visi susėdo į automobilius ir norėjo išvažiuoti, tačiau atvyko policija. Tikslindama savo parodymus liudytoja nurodė, kad D. stovėjo lauke, nes jie tuo metu sėdo į automobilį ir atsisveikino, pradėjo važiuoti ir kelią užstatė policijos pareigūnai. Vėliau nurodė, kad nematė ką veikė E. D., kai jie išvažinėjo. Šios liudytojos kategoriškai nurodyta aplinkybė, kad jis nors nematė raktelių, tačiau jų nebuvo ir spynelėj, vertintina kritiškai, visų pirma dėlto, kad ji teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo „sulindusi„ į telefoną ir nieko nematė, nematė jog kas gertų, nematė, ką veikė D., nematė kitų daiktų automobilyje, nematė ar kas padėta ant panelės; kita vertus pažeidimo laikas buvo tamsus paros metas- vidurnaktis, todėl įžvelgti būtent raktelius, jų buvimą/nebuvimą spynelėje yra mažai tikėtina aplinkybė, juolab tai nepilnametis nevairuojantis asmuo. Dėl automobilio raktelių atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų- jo draugų parodymai taip pat nesutapo. Pažymėtina, kad pats E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad vienus raktelius jis pametė miške, o kitus raktelius buvo paėmęs E. P. tikslu, kad kas nors iš svetimų nepaimtų ar nepasimestų. Tuo tarpu E. P. teismo posėdyje nurodė skirtingas aplinkybes dėl raktelių: pirma, kad jų neėmė, o D. jam jų nebuvo davęs pasaugoti, vėliau nurodė, kad vieni rakteliai buvo pas D., kiti gal ir buvo, tačiau jis juos padėjo automobilyje ir jie kažkur dingo.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje taip pat keitė parodymus, iš pradžių nurodydamas, kad prieš jam išvažiuojant D. nebuvo užkūręs automobilio, D. automobilis liko priekyje jam važiuojant atbulomis, o kai išvažinėjo atbulas D. nuėjo link savo automobilio ir jis būtų matęs, jei D. būtų važiavęs. Vėliau šis liudytojas teigė, kad jis tik daro prielaidą, kad D. nevažiavo, nes tiksliai nematė. Pažymėtina, kad E. J. savo rašytiniame paaiškinime apie įvykį nurodė visiškai kitokias jo aplinkybes – jam atvykus su draugais miško keliukyje stovėjo tamsios spalvos automobilis Audi, o išvažiuojant iš tos vietos, kur buvo atvažiavęs, tamsios spalvos automobilis važiavo pirmas (b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šis liudytojas taip pat suinteresuotas duoti E. D. palankius parodymus, todėl liudytojo pirminių parodymų svarba yra didesnė, teismas juos laiko patikimais.

Skirtingi liudytojų – atsakomybėn traukiamo asmens draugų parodymai teismo posėdžio metu suponuoja išvadą, kad E. D. draugai, apklausti teismo posėdžio metu, siekia padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, tokie parodymai vertintini iš dalies kaip gynybinė taktika, todėl teismas juos laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja.

Aukščiau išvardintų ir įvertintų bylos duomenų visuma neginčijamai liudija, kad E. D. savo veiksmais pažeidė KET 14, 17, 127, 221 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 ir 7 dalyse, todėl baustinas.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu E. D. nurodė, kad sutinka, kad padarė eismo įvykį, apie tai nepranešė policijai ir pasišalino iš jo bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, dėl to gailisi. Taip pat nurodė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos iš dalies norėjo išvengti atsakomybės. Iš pažymos apie galiojančias administracines nuobaudas matyti, kad E. D. yra linkęs daryti tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, o anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo tolesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių nubaudimų asmuo nedaro, todėl teismas jo gailėjimąsi laiko deklaratyviu, siekiu sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti. E. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo trukmė E. D. už padarytus pažeidimus nustatytinas atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, asmenybę (suvokdamas padarytus pažeidimus tyčia, piktybiškai ir siekdamas išvengti atsakomybės), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju E. D. kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas ANK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, minėtu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas (ANK 682 straipsnio 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 34 straipsniu, 422 straipsnio 5, 7 dalimis, 426 straipsnio 1 dalimi, 636-637 straipsniais, 682 straipsniu,

nutaria:

E. D. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

E. D. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 2 (dvejiems) metams.

E. D. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 725,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti E. D. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).