Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, priimtos ištaisant rašymo apsirikimo klaidą, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo atsakovui A. S., tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, V. Š. ir I. Š., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų V. S., A. S., G. S. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl ištaisytos klaidos įsiteisėjusiame teismo sprendime pagrįstumo.

2. Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestatą, 2 naujo garažo boksus ir sutvarkyti statybvietę. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais I. Š. ir V. Š. pateiktame pareiškime prašė įpareigoti atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes – žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą (96 kv. m. ploto), 2 boksų garažą su kūrybinėmis dirbtuvėmis (98 kv. m. ploto) ir sutvarkyti statybvietę.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu, kuriame padarytas rašymo apsirikimo klaidas ištaisė 2015 m. liepos 4 d. nutartimi, ieškinį tenkino, be kita ko nuspręsdamas: 1) leisti A. S. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato ir 2 boksų garažo projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus; 2) atsakovui per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per šešis mėnesius nuo antrame sprendimo punkte nurodyto šešių mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 3) tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą reikalavimas nebūtų įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius – 2 boksų garažą žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovo lėšomis (T. 4., b. l. 116-122).

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-02-26 gautas trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. Š. ir I. Š. prašymas ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte padarytą aiškią rašymo apsirikimo klaidą, papildant rezoliucinę dalį trūkstama dalimi, t .y. nurodant nugriauti ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą. Nurodė, jog minėtame teismo sprendimo punkte nusprendžiant tik dėl vieno iš statinių – dviejų garažų bokso, prieštaraujama priimtam sprendimui iš esmės, teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti priverstine tvarka dėl jo nevientisumo (T. 5., b. l. 16).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, konstatuodamas sprendime padarytą rašymo apsirikimą, ištaisė 2014-02-17 sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą, išdėstydamas minimą pastraipą taip: „Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą ir 2 boksų garažą žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovo lėšomis.“ (T. 5., b. l. 18).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Apeliantas (ieškovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius esminius argumentus:

6.1. materialinės teisės normos ieškovui nesuteikia teisės pašalinti savavališkos statybos – gyvenamojo namo rekonstrukcijos – padarinių tuo atveju, jeigu jų nepašalina atsakovas. Pažymi, jog iš esmės savavališko gyvenamojo namo rekonstravimo padarinių šalinimas nugriaunant gyvenamojo namo priestatą reikštų ne ką kitą kaip statinio rekonstravimo darbų atlikimą išardant gyvenamojo namo perstatytas, naujai pastatytas statinio dalis, o ne nugriaunant naują savarankišką statinį, o pagal teisinį reglamentavimą tokia teisė suteikta tik pačiam atsakovui;

6.2. ištaisius teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje aiškiai nurodytos ieškovo ir atsakovo teisės, tokiu būdu pažeidžiant teismo sprendimo vientisumo principą;

6.3. skundžiama nutartimi nepagrįstai išplėstas ieškovo turimų teismo sprendimu bei materialinės teisės normomis suteiktų teisių turinys;

6.4. ištaisant klaidą nepagrįstai pakeista sprendimo rezoliucinė dalis ir ta apimtimi, kuria leista nugriauti gyvenamąjį namą, kai tuo tarpu ginčo dėl gyvenamojo namo statybos teisėtumo apskritai nebuvo (T. 5., 27-28).

7. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. Š. ir I. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:

7.1. nors teismas skundžiama nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimo klaidą pakartotinai padarė naują rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas nugriauti ir gyvenamąjį namą bei įrašė klaidingą gyvenamojo namo unikalų numerį, tačiau iš esmės sutinka su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria ieškovas įpareigotas nugriauti gyvenamojo namo priestatą ir 2 boksų garažą;

7.2. sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose pasisakyta akivaizdžiai dėl dviejų statinių, tačiau sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtame punkte pasisakė tik dėl vieno iš statinių, todėl tokia sprendimo gramatinė išraiška prieštaravo logiškumo principui;

7.3. sprendimo rezoliucinės dalies loginė ir gramatinė išraiška pagrindžia aplinkybę, jog teismas ketvirtame sprendimo rezoliucinės dalies punkte turėjo pasisakyti dėl abiejų statinių;

7.4. teisinė reglamentacija nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovas neatlieka statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų, todėl nepagrįstai nurodo, jog nugriauti gyvenamojo namo priestatą yra asmeninė atsakovo prievolė (T. 5., b. l. 53-57).

8. Kiti civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovo atskirąjį skundą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 25 dalyje numatyta, jog teismas gali ištaisyti tik rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma numato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės: nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, o gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą, tokios kaip dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje turėjo būti nuspręsta leisti ieškovui nugriauti ne tik 2 boksų garažą žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovo lėšomis, bet ir gyvenamojo namo priestatą, pastatytą rekonstruojant namą.

11. Kaip teisingai nurodė ieškovas atskirajame skunde, teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, o rezoliucinė dalis turi būti grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis. Taigi, vertinant aplinkybę, ar sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padaryta aiški apsirikimo klaida, turi būti atsižvelgiama į teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje, leidžiant ieškovui nugriauti tik du garažo boksus, tačiau nenurodant gyvenamojo namo priestato, yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, sudaranti pagrindą priimti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra aiškiai pasisakyta, jog leidžiama ieškovui nugriauti gyvenamojo namo priestatą tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdys antroje ir trečioje pastraipoje nurodytų veiksmų. Priešingai, nurodyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis bei nurodoma, jog <...Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, griaunant 2 boksų garažą, gyvenamojo namo priestatą įpareigojant nugriauti atsakovą“, iš kurios turinio negalima daryti išvados, jog sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padaryta klaida.

13. Be to, pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje ištaisant rašymo apsirikimo klaidą be pagrindo nurodyta leisti nugriauti ir gyvenamąjį namą, taip pat nurodytas neteisingas nekilnojamojo turto unikalus numeris, duomenų apie tai, jog minėta klaida būtų ištaisyta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tikėtina, jog klaidingai įrašant nugriauti gyvenamąjį namą bei jo unikalų numerį, kai toks reikalavimas nebuvo keliamas išnagrinėtoje byloje, yra rašymo apsirikimo klaida, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako, nutarties 11 punkte konstatavus, jog teismas nepagrįstai nustatė rašymo apsirikimo teismo sprendime aplinkybę.

14. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog procesiniuose dokumentuose iš esmės keliamos su teismo sprendimo išaiškinimu susijusios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, sudarančių sprendimo išaiškinimo institutą, nepasisako (CPK 278 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliacinį teismą riboja apeliacijos objektas, kurį, kaip jau minėta, sudaro ištaisytos klaidos pagrįstumo įvertinimas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog teismo sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padaryta klaida, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – netenkinant prašymo dėl klaidos ištaisymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. Š. ir A. Š. prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.