Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1767-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
e1-1767-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17816-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1767-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17816-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį – 4 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2013 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeista Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės. E. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. ir laikyta nuteistąjį E. S. jau visiškai atlikusiu jam paskirtą bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2020 m. gegužės 8 d. apie 21.00 val. būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine G. D. metu, tyčia ją stumdydamas, tempdamas už plaukų, suduodamas rankomis bei spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau 25 trauminių poveikių pasėkoje padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelio – užausio srityje, sprande, abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, abiejuose plaštakose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, šiais veiksmais G. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug pusę metų gyvena kartu su savo sugyventine G. D., gim. (duomenys neskelbtini), kartu vedama bendrą ūkį. 2020 m. gegužės 9 d. apie 20.00 val. iš darbo namo grįžo G. ir parnešė 0,350 litro talpos butelį trauktinės „Žalios devynerios“. Iki iš darbo grįžtant G. jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus. Su G. pradėjo gerti trauktinę. Nežino kokį kiekį, tačiau kažkuriuo metu jam visiškai dingo atmintis. Tolimesnių įvykių nepamena. Atmintį atgavo kai išsimiegojo policijos įstaigoje. Ankščiau yra gydęsis nuo alkoholizmo (duomenys neskelbtini), socializacijos centre, ilgą laiką visai nevartojo alkoholinių gėrimų. Žino, jog negali vartoti stipriųjų alkoholinių gėrimų, nes nuo jų praranda atmintį. Neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti G.. Sutinka su įtarime nurodytais G. sužalojimais ir jų pobūdžiu. Negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių naudojo smurtą prieš G., nes buvo neblaivus. Atsimena, kad kažkuriuo metu bute buvo jo mama, tačiau negali pasakyti, ar mama ką nors matė. Dėl savo elgesio gailisi, nori atsiprašyti G. ir su ja susitaikyti. Nuo minėto įvykio su G. nebegyvena. G. išsikraustė, nepalaiko su ja jokių ryšių. Neatsimena, kas iškvietė pareigūnus ir kaip buvo pristatytas į policijos komisariatą. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą baigti supaprastinto proceso tvarka (b. l. 83–84, 89–90).

Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio E. S.. Konfliktas kilo dėl to, kad jis prašė pinigų ir jai priklausančio dviračio. Ji atsisakė jam duoti pinigų ir dviratį. Tada jis jai liepė išeiti iš namų, nes butas priklauso jo motinai M. S.. Ketindama išeiti ji atsistojo, o tuomet jis pasidarė agresyvus ir ją puolė, tyčia jėga pastūmė. Ji nukrito ant dviračio, kuris buvo pastatytas prie sienos. Po to ji atsisėdo ant lovos, o E. ranka tyčia stūmė jos galvą į sieną ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Vadino ją „kūrva, sūka“, sakė: „paleis ją ant detalių“. Po šių žodžių E. toliau smurtavo prieš ją – paėmęs už plaukų nutempė ją ant žemės ir kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Daugiausiai smūgių juto į galvos sritį. Suskaičiavo ne mažiau šešis spyrius. Žinodama, kad namuose, kitame kambaryje yra E. motina M. S., ji telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pradėjo šauktis pagalbos, tačiau E. motina į kambarį neatėjo ir jai nepadėjo. E. toliau prieš ją smurtavo, tyčia rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų smūgiavo į galvą, veidą. Ji jo prašė baigti mušti ją, tačiau jis nenustojo. Baigęs smurtauti, kol ji gulėjo ant žemės, jis į kambarį pasikvietė motiną. Motinos klausė, ar gali ją „paleisti ant detalių“. M. prašė sūnaus paleisti, tačiau motiną aprėkęs išvarė iš kambario, o ją bandė toliau mušti. Ji palindo po lova ir šaukėsi pagalbos, tikėdamasi, kad kaimynai iškvies policiją. Vėliau E. nurimo. Nurimo dėl to, jog suprato kad atvažiuos policija, nes girdėjo, kaip kieme po langais kalbasi žmonės. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją nuvedė į virtuvę, o E. sulaikė. Taip pat pareigūnai jai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, nes po patirtų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Atvykę medikai ją apžiūrėję išsivežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikinę ligoninę. Su E. S. gyvena apie pusę metų, tačiau jų draugystė tęsiasi apie du metus. E. ankščiau prieš ją yra smurtavęs, tačiau policijoje ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, jam nėra taikomos laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo ar kardomosios priemonės. Su E. bendrų vaikų neturi. Po šio įvykio negyvens kartu su (duomenys neskelbtini), o apsistos pas savo dukrą G. G.. Prašo sugyventiniui taikyti poveikio priemones ir jį laikinai sulaikyti, kad apsaugoti ją nuo sugyventinio smurtavimo. Dėl patirtų sužalojimų vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (b. l. 7–11).

Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie pusantrų metų jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis nepažįsta kaimynų, kurie gyvena virš jo buto. Minėtame kaimynų bute Nr. 16, jo balkone yra matęs vyriškį. Yra girdėjęs, kad galimai bute gyveno ir moteris. Nežino, kiek dar asmenų gyvena kaimynų bute, kuris yra virš jo buto. Nuo to momento, kai pradėjo gyventi šiame name, kaimynų bute Nr. (duomenys neskelbtini) niekada kažkokių triukšmų negirdėdavo. Prasidėjus karantinui girdėjo, kad minėtame kaimynų bute dažniau vaikštoma, trankomasi. 2020 m. gegužės 8 d. visą dieną jis buvo namuose. Apie 22 val. jis išgirdo moterišką balsą, kuris šaukėsi pagalbos. Jis suprato, kad tai šaukia kaimynė, gyvenanti virš jo buto. Girdėjosi didelis trankymasis. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pareigūnus. Pats iki kaimynų buto nebuvo nuėjęs. Nežino, kas ten įvyko. Kitą dieną po šio įvykio laiptinėje sutiko moterį, kurios veidas buvo sužalotas. Iš to jis suprato, kad tai galėjo būti ta pati kaimynė, gyvenanti virš jo buto. Moters jis anksčiau nebuvo matęs ir tiksliai nežino, ar tai buvo ta pati moteris. Su kaimynais iš minėto buto jis nebendravo (b. l. 52–53).

Iš 2020 m. gegužės 8 d. informacijos apie įvykį ROIK 0120000240796 matyti, kad užfiksuota, jog buvo gautas telefoninis fizinio asmens pranešimas apie tai, kad namuose girdi kaip moteris šaukiasi pagalbos, girdi riksmus, vyto ir moters balsus, GMP poreikis neaiškus, nėra duomenų dėl mažamečių vaikų (b. l. 17).

Iš 2020 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išreikalautas garso įrašas iš BPC, iš kurio stenogramos matyti, kad fizinis asmuo pranešė apie bute girdimą triukšmą, kad moters šaukiasi pagalbos, prašo iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 58–59).

Iš 2020 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio J. T. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad, atvykęs į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnas nustatė, jog apie įvykį pranešė kaimynas, smurtą artimoje aplinkoje patyrė G. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurios dėl psichinės ir dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, užfiksuoti nubrozdinimai, kraujosruvos, smurtą patyręs asmuo šoko būsenoje, susijaudinusi, apsvaigusi nuo alkoholio (užfiksuotas 0,44 promilių neblaivumas). Smurtu įtariamas asmuo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, aplinka netvarkinga, išmėtyti rūbai, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo E. S. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Asmuo sulaikomas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų dėl to asmens atžvilgiu panaudota fizinė prievarta, spec. priemonės – antrankiai. Padarytos nuotraukos. Įvykio vietoje naudotas nešiojamas vaizdo reguliatorius (b. l. 20–23, 46–47).

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. D. kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Iš pareiškėjos priimtas pareiškimas, liudytoja apklausa G. D., kurios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos atžvilgiu smurtavusio sugyventinio E. S. (b. l. 7–10).

2020 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1150/2020 (02), atlikus tyrimą G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, sprande, abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvidešimt penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 8 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. (b. l. 48).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3935 matyti, kad 2020 m. gegužės 8 d. 23:21:51 val. E. S. nustatytas 2,16 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 95).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios, liudytojo parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis E. S. 2020 m. gegužės 8 d. apie 21.00 val. būdamas namuose, konflikto su sugyventine G. D. metu, prieš ją smurtavo - tyčia ją stumdė, tempė už plaukų, sudavė rankomis bei kojomis įspyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau 25 trauminių smūgių, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelio – užausio srityje, sprande, abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, abiejuose plaštakose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, sukėlusias G. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus konflikto metu prieš sugyventinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pripažino ir pats kaltinamasis E. S.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą užfiksavo akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus - nubrozdinimai, kraujosruvos, nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, susijaudinusi, o smurtu įtariamas asmuo agresyvus. Liudytojas patvirtino, kad kaimynų bute išgirdęs triukšmą, moters pagalbos šūksnius telefonu kreipėsi į pagalbos centrą ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, po ko atvykę pareigūnai matė sužalotą nukentėjusiąją, užfiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą, nukentėjusiosios parodymus, sulaikė kaltinamąjį. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti 2020 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1150/2020 (02) patvirtina, kad G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, sprande, abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvidešimt penkių trauminių poveikių pasėkoje. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – tyčia stumdė nukentėjusiąją, tempė už plaukų, rankomis kojomis sudavė eilę smūgių (ne mažiau 25) į įvairias kūno vietas, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog E. S. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai. E. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi nukentėjusioji G. D. ir nusikaltimą padaręs asmuo – E. S. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 101–103), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104–106), SODROS duomenų bazėje neregistruotas, nedirbantis (b. l. 99), registruotas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 100), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 110), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 108).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 113).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, nes prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – neišvykti iš (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. D. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–92), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirti įpareigojimai panaikintini.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas 2020 m. gegužės 8 d. 22 val. 45 min. (b. l. 60, 62), paleistas – 2020 m. gegužės 10 d. 11 val. 35 min. (b. l. 64). Šis laikotarpis įskaitytinas į bausmę.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. S. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 8 d., 22 val. 45 min. iki 2020 m. gegužės 10 d. 11 val. 35 min. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimus nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. D. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–92), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę bei įpareigojimus panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

E. S. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė