- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eI3-1832-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02454-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- RUAB „Aiškus“
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos RUAB „Aiškus“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2024-04-23 sprendimą Nr. 3R-457 (2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos UAB „Aiškus“ (toliau – ir Sprendimas) ir maksimaliai sumažinti paskirtą 2 000 Eur baudą.
Nurodo, kad Inspekcija neatsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas baudos dydžio nustatymui, o 2024-04-23 Sprendimu paskirta bauda yra nepagrįstai didelė ir neatitinka proporcingumo kriterijaus.
Nurodo, kad nesutinka su baudos dydžio skaičiavimu. Inspekcija skaičiuodama baudą neatsižvelgė į ieškovės metinę apyvartą. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2023-09-22 iškelta restruktūrizavimo byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2023-10-03, 2023 metinė apyvarta sudarė 2 780 Eur. Kas reiškia, kad 4 procentai nuo apyvartos sudarytų 111,20 Eur, o Inspekcija nepagrįstai skyrė minėtą sumą viršijančią 2 000 Eur baudą. Inspekcijai skiriant baudą ieškovė 2023 finansinių metų bendrosios metinės apyvartos bei tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šią aplinkybę ieškovė pripažįsta. Ieškovės vadovas nuo 2023-10-17 iki 2024-02-12 dėl onkologinės ligos ir operacijos turėjo nedarbingumo pažymėjimą (apie šias aplinkybes, Inspekcija buvo informuota el. paštu 2024-03-07, dėl to pareiškėja Inspekcijos reikalaujamu metu finansinės atskaitomybės dokumentų neturėjo. Mano, kad atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, į protingumo ir proporcingumo principus, yra pagrindas taikyti maksimalią pareiškėjos baudos dydžio ribą, skaičiuojant 4 procentus nuo pareiškėjos ankstesnių finansinių metų (2023 m.) bendros metinės pasaulinės apyvartos dydžio (2 780 Eur), kas sudaro 111,20 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas ir nebevykdomas jau nuo 2022 m. birželio mėn., mano, kad toks baudos dydis nagrinėjamu atveju atitiktų BDAR nustatytus reikalavimus, kad bauda būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad Inspekcijos 2024-02-01 sprendimas, kuriuo konstatuoti pareiškėjos padaryti BDAR pažeidimai dėl neteisėto duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių netinkamumo yra įsiteisėjęs. 2024-02-01 sprendimas apskųstas nebuvo, atitinkamai minėtame sprendime padarytos išvados pareiškėjos nebuvo ginčytos. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai, susiję su 2024-02-01 sprendime konstatuotais BDAR pažeidimais neturėtų būti vertinami nagrinėjant bylą dėl baudos skyrimo.
Dėl baudos dydžio nurodo, kad nors pareiškėja teigia kad Inspekcija netinkamai vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau iš skundo turinio net nėra aišku, kurios konkrečiai aplinkybės buvo tariamai netinkamai Inspekcijos įvertintos, ir nepateikiama jokio pagrindimo, kodėl.
Dėl argumentų, kad pažeidimo faktas paaiškėjo 2023 m. spalio mėn. (Tikrinimo metu), o vaizdo stebėjimas nebebuvo vykdomas jau beveik 1,5 metų, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn., taip pat kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas, ir šių aplinkybių Inspekcija nevertino kaip švelninančiųjų, nurodo, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog beveik metus trukęs neteisėtas asmens duomenų, fiksuojamų vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymas yra tęstinis pažeidimas. Aplinkybė, jog neteisėti pareiškėjos veiksmai (neteisėtas duomenų tvarkymas) atitinkamą laikotarpį iki tokio tęstinio pažeidimo paaiškėjimo nebuvo vykdomi, Inspekcijos vertinimu, niekaip neįtakoja pažeidimo pobūdžio. 29 straipsnio darbo grupės 2017-10-03 Administracinių baudų taikymo ir nustatymo pagal Reglamentą 216/679 gairių 52 punkte pažymima, kad skiriant administracinę baudą pagal BDAR reikalaujama, kad priežiūros institucija deramai atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgdama į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį (BDAR 83 straipsnio 2 dalies a punktas), tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo (BDAR 83 straipsnio 2 dalies punktas), ir asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas (BDAR 83 straipsnio 2 dalies g punktas). Europos duomenų apsaugos valdyba (toliau – EDAV) 2023-05-24 gairėse 04/2022 dėl administracinių baudų apskaičiavimo pagal BDAR (toliau – Gairės dėl baudos apskaičiavimo), 53 punkto c dalyje nurodė, kad kuo ilgesnė pažeidimo trukmė, tuo daugiau svarbos priežiūros institucija gali suteikti šiam veiksniui. Nustatant baudos dydį gali būti atsižvelgiama tiek į laikotarpį po BDAR įsigaliojimo datos, tiek į ankstesnį laikotarpį, atsižvelgiant į nacionalinės sistemos sąlygas. Kadangi neteisėtas vaizdo stebėjimas buvo nuolatinis ir truko beveik metus laiko, Inspekcija pažeidimo trukmei skyrė didelę reikšmę. Be to, kaip minėta, administracinė bauda skirta ne tik už vaizdo stebėjimo vykdymą nesant nė vienos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024-04-23 sprendimo Nr. 3R-457 (2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos UAB „Aiškus“ pakeitimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijoje buvo gautas E. R. skundas, kuriame jis nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini)., be jo sutikimo nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. renkami jo ir jo šeimos narių asmens duomenys, šiuo adresu įrengtomis trimis vaizdo stebėjimo kameromis, kurios buvo įrengtos tuo metu, kai dar dauguma pastatų minėtame žemės sklype priklausė nekilnojamojo turto vystytojui UAB „Aiškus“. Paaiškino, kad savo pastatą ir žemės sklypo dalį jis įsigijo 2021 m. gegužės mėn., o 2022 m. sausio mėn. buvo parduotas paskutinis iš devynių žemės sklype esančių pastatų. Per visą šį laikotarpį vaizdo stebėjimo kameros nebuvo išmontuotos, jų kryptys nepakeistos. Pastarasis neįtarė, kad vaizdo stebėjimo kameros galėjo būti vis dar veikiančios, kadangi pareiškėja nebeturėjo priklausančio jokio pastato, į kuriuos buvo nukreiptos vaizdo stebėjimo kameros.
Skunde asmuo paaiškino, kad dvi kameros sumontuotos ant AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) stulpo už sklypo, bet prie pat sklypo ribos, kurių viena stebi įvažiavimą pro užtvarą į teritoriją, kita – stebi teritoriją ir pastatus iš vakarinės pusės. Trečioji yra sumontuota sklypo dalyje, pateiktame žemės sklypo plane pažymėta „Y“ ir nukreipta į pastatų rytinę ir šiaurinę puses. Sklypo dalis „Y“, kuriame yra sumontuoti gręžinys ir nuotekų valymo įrenginys tarnaujantys pastatams, išskirtinai priklauso UAB. Tačiau nei viena iš trijų vaizdo kamerų nėra nukreipta į sklypą, pažymėtą „Y“. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės mėn. asmuo pradėjo įtarti, kad vaizdo stebėjimo kameros gali būti veikiančios, todėl elektroniniu paštu kreipėsi į bendrovės vadovą su prašymu pateikti vaizdo stebėjimo (duomenų rinkimo) tikslus, duomenų tvarkymo taisykles ir veiklos įrašus, tačiau bendrovė atsisakė šią informaciją pateikti. E. R. teigimu, bendrovė jam pateiktame atsakyme patvirtino faktą, kad pareiškėją mato laistant pievelę, kas pareiškėjo nuomone patvirtina, kad jis yra stebimas jam to nežinant. Be to, skunde nurodė, kad jo reikalavimai ištrinti visus surinktus jo ir jo šeimos narių asmens duomenis bei nustoti rinkti (išmontuoti vaizdo stebėjimo kameras arba nukreipti jas į sklypo dalį „Y“) asmens duomenis yra bendrovės ignoruojami. E. R. skunde Inspekcijos prašė įvertinti, ar bendrovė tinkamai informuoja apie vykdomą vaizdo stebėjimą, taip pat, ar elgiasi teisėtai, nepateikdama pareiškėjui duomenų rinkimo tikslų, ignoruodama reikalavimą ištrinti ir nustoti rinkti asmens duomenis.
Pareiškėja skunde teismui iš esmės neginčija padaryto pažeidimo fakto, tačiau vertina, kad paskirta bauda nepagrįstai per didelė, nes Inspekcija, skirdama baudą, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes. Taigi, ginčas byloje keliamas dėl paskirtos baudos dydžio proporcingumo padarytam pažeidimui.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ).
Pažymėtina, jog pagal BDAR 83 straipsnio 1 dalį, kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies a ir b punkte įtvirtintoms pažeidimų kategorijoms, už tokius pažeidimus skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Priežiūros institucija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes.
BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo“.
Taigi, sistemiškai aiškinant BDAR 83 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjai skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi nustatyta tvarka surinkęs ir ištyręs įrodymus motyvuotai atsakyti, ar Inspekcijos sprendimas skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.
Skunde pareiškėja nurodo, kad E. R. skundą Inspekcijai pateikė tik po dviejų metų nuo statinių įsigijimo iš ieškovės dienos (Statinius įsigijo 2021-05-28), o skundą Inspekcijai pateikė 2023-06-30). E. R. iš ieškovės įsigijo statinius 85 proc. baigtumo ir iki 2023-03-23 vyko statybos darbai (2023-03-23 įregistruota statinio deklaracija apie statybos užbaigimą). 2021 metais, taip pat iki 2022 metų ieškovė teritorijoje taip pat vykdė statybos ir apželdinimo darbus. Ieškovė kameras sumontavo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai viename iš statinių buvo išdaužtas langas, buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Be to, ieškovė valdo ir eksploatuoja gręžinį, valymo įrenginius bei vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurių vertė daugiau nei 113 000 Eur. Ieškovė kameras sumontavo siekdama apsaugoti turtą, įskaitant ir E. R. turtą. Taip pat Inspekcija skirdama baudą neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, negavo iš pažeidimo naudos, pažeidimu nepadarė turtinės žalos. Pareiškėja ginčija ir jai skirtos baudos apskaičiavimo teisingumą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors pareiškėja nepateikė informacijos, nuo kada konkrečiai buvo pradėtas vykdyti Teritorijos vaizdo stebėjimas, šios informacijos neteikė ir teikdama rašytinius paaiškinimus dėl siūlymo skirti administracinę baudą, tačiau, vadovaujantis pareiškėjos pateiktais įrodymais dėl Kamerų įrengimo 2021 m. rugpjūčio mėn., buvo galima daryti išvadą, kad teritorijos vaizdo stebėjimas buvo vykdomas iki 2022 m. birželio mėn. Pareiškėja jokiais įrodymais priešingai neįrodė, kad Kamera Nr. 3 paskutinis Programėlėje matomas stebėjimo laukas yra užfiksuotas 2022-06-29. Darytina išvada, kad Inspekcija turėjo pagrindą išvadai, kad vykdytas vaizdo stebėjimas buvo tęstinio pobūdžio. Nors tikrinimo metu Kameros ir nebuvo prijungtos prie interneto, todėl ir Programėlėje jos buvo nepasiekiamos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia faktinės aplinkybės, kad nuo kamerų įrengimo iki 2022 m. birželio mėn. vyko tęstinis teritorijos stebėjimas. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, kad pareiškėjos atstovas 2023-05-06 el. laiške aiškiai nurodė, kad kameros neveikia tik laikinai bei nurodė anksčiau matytus vaizdus. Šiuo aspektu taip pat reikšminga ir tai, kad nors paskutinis Programėlėje matomas stebėjimo laukas buvo užfiksuotas 2022-06-29 ir, kaip el. laiške teigiama, stebėjimas kameromis buvo nutrauktas, tačiau atlikto patikrinimo metu pareiškėjos atstovas valdė vaizdo įrašų nuotraukas bei galėjo bet kada atnaujinti vaizdo stebėjimą, kameras prijungus prie interneto.
Nors pareiškėja apie pažeidimo trukmę kalba tuo aspektu, kad skundą E. R. pateikė tik po dvejų metų po statinio įsigijimo, kad teritorijoje dar iki 2023-03-23 vyko statybos darbai, kad kameromis yra saugomas ir minėto asmens turtas, tačiau, teismo vertinimu, Inspekcija tinkamai pažeidimo trukmę įvertino kaip netrumpą (beveik metus; kamerų veikimą buvo galima atnaujinti bet kada) bei nuolatinę. Taigi, ginčo teritorija apie metus laiko buvo stebima pareiškėjai priklausančiomis kameromis, kurios buvo nukreiptos į gyventojų (tame tarpe ir E. R.) teritoriją (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos), taip pat vaizdai apie teritorija buvo saugomi iki patikrinimo. Toks gana ilgas duomenų tvarkymas apribojo duomenų subjektų (teritorijos gyventojų) teises ir laisves bei jų duomenys buvo kontroliuojami jiems nežinant (pvz. 2023-05-06 el. laiško turinys, foto nuotraukos). Darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad pareiškėja gana ilgą laiką neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių tam, kad duomenų subjektų teisės nebūtų pažeistos ir/ar, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.
BDAR preambulės 75 punkte paaiškinta, kad įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms gali kilti ir dėl tokio duomenų tvarkymo, kai duomenų subjektai gali netekti galimybės naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir jiems užkertamas kelias kontroliuoti savo asmens duomenis. Pažymėtina, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė byloje surinktų ir Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad ginčo teritorijoje vykdytas stebėjimas pareiškėjai priklausančiomis kameromis buvo vykdomas nepažeidžiant BDAR nuostatų. Byloje pateiktais įrodymais (fotonuotraukos, susirašinėjimas el. laiškais, pareiškėjos paaiškinimai) įrodyta, kad pakankamai ilgą laiką teritorijos gyventojams (ir į ja patekusiems kitiems asmenims) buvo apribota teisė ir laisvė kontroliuoti savo asmens duomenys ir galimai jų naudojimą. Tokios teisės apribojimas, BDAR nuostatų prasme, laikytinas žala, kuri nebūtinai turi būti materialinė. Šiuo atveju maaterialinė žala nors ir nėra konstatuota, tačiau, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai priėmė išvadą, kad ginčo teritorijoje apie metus vykdytas teritorijos stebėjimas (atitinkamai nesureagavus net ir įspėjus apie galimai vykdomą pažeidimą), pagrįstai buvo pripažintas pažeidžiantis teritorijos gyventojų ir kitų asmenų teisę ir laisvę kontroliuoti savo asmens duomenis, o toks neteisėtas veikimas yra teisinis pagrindas žalai konstatuoti. Darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad, ginčo atveju, buvo padaryta žala duomenų subjektui. Šiuo aspektu teismas Inspekcijos veiksmuose neteisėtumo taip pat nenustatė.
Pareiškėjos teigimu, ji iš pažeidimo naudos negavo. Kaip matyti iš Sprendimo, Inspekcija atsižvelgė, kad asmens duomenų tvarkymas nebuvo pagrindinė pareiškėjos veikla ir ši aplinkybė buvo pripažinta kaip švelninanti patį pažeidimą. Taigi, ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant poveikio priemonę pareiškėjai.
Pareiškėja ginčija jai skirtos baudos apskaičiavimo teisingumą. Nurodo, kad jos 2023 metinė apyvarta sudarė 2 780 Eur. Kas reiškia, kad 4 procentai nuo apyvartos sudarytų 111,20 Eur, tuo tarpu Inspekcija nepagrįstai skyrė minėtą sumą viršijančią 2 000 Eur baudą.
Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėja Inspekcijai nepateikė aktualios informacijos apie jos finansinę situaciją 2023 m. gruodžio mėnesiui. Šią aplinkybę pareiškėja skunde pripažino. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjai nepasinaudojus galimybe pateikti aktualius baudos skyrimui ir jo dydžio nustatymui duomenis, Inspekcija pagrįstai baudą skaičiavo įvertinusi viešai prieinamus duomenis apie pareiškėjos 2022 m. apyvartą (Bendrovės pardavimo pajamos 2022 m. sudarė 111 570 eurų) ir atsižvelgdama į pareiškėjos teisinį statusą (restruktūrizuojama nuo 2023 m. spalio mėn.). Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies nuostatą, skiriama bauda neturėtų viršyti 20 000 000 Eur arba įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Taigi, pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį – leidžiama ne didesnė kaip 4 proc. įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės apyvartos suma.
Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus (finansinės ataskaitos, nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtino), kuriais remiantis prašo sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėja remiasi Gairių dėl baudos apskaičiavimo 140 punkte nurodytu išaiškinimu, kad, „kaip konkretų su proporcingumo principu susijusį papildomą aspektą, priežiūros institucija, vadovaudamasi nacionaline teise, gali apsvarstyti galimybę dar labiau sumažinti baudą remdamasi nemokumo principu. Toks sumažinimas galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Pagal Europos Komisijos baudų apskaičiavimo gaires turi būti objektyvių įrodymų, kad baudos skyrimas negrįžtamai pakenktų atitinkamos įmonės ekonominiam gyvybingumui“.
Nors pareiškėja pateikė papildomus rašytinius dokumentus, kuriais grindžia savo finansinę padėtį, tačiau, teismo vertinimu, sunki finansinė padėtis, pagal EDAV išaiškinimus, savaime nereiškia, kad baudos sumą reikėtų mažinti. Ši aplinkybė, pareiškėjos nurodyto Gairių dėl baudos apskaičiavimo 140 punkto prasme taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Iš skirtos baudos pagrindimo matyti, kad atsakovė, skirdama baudos dydį, įvertinos pareiškėjos finansinę padėtį ir tuo pagrindu jau pritaikė 0,2 proc. koeficientą ir skyrė minimalią administracinę baudą 2 000 Eur. Teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl jos finansinės situacijos (išskyrus pelno (nuostolių) ataskaitą)), įrodančių, kad baudos skyrimas pareiškėjai turėtų negrįžtamų pasekmių ekonomine prasme ir pan. Pareiškėja šiuo metu yra restruktūrizavimo procese, tačiau ši aplinkybė taip pat nevertintina kaip išskirtinė aplinkybė Gairių dėl baudos apskaičiavimo 140 punkto prasme.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir ADTAĮ nurodytus reikalavimus, Sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjos atžvilgiu, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aiškus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.