Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-09 · Administracinė byla Nr. eI3-1832-809/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-09
Bylos Nr.
eI3-1832-809/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02454-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
RUAB „Aiškus“
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Administracinė byla Nr. eI2-1832-809/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02454-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos RUAB „Aiškus“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2024-04-23 sprendimą Nr. 3R-457 (2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos UAB „Aiškus“ (toliau – ir Sprendimas) ir maksimaliai sumažinti paskirtą 2 000 Eur baudą.

Nurodo, kad Inspekcija neatsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas baudos dydžio nustatymui, o 2024-04-23 Sprendimu paskirta bauda yra nepagrįstai didelė ir neatitinka proporcingumo kriterijaus.

Nustatydama baudos dydį atsakovė rėmėsi iš esmės ankstesniu 2024-02-01 priimtu sprendimu Nr. 3R-139 (2.13-1.E) dėl E. R. 2023-06-30 skundo konstatuotomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad: 1) ieškovės pažeidimai buvo susiję su daugiau nei vienu duomenų subjektu (pareiškėju), kadangi į neteisėto vaizdo stebėjimo lauką pateko ne tik teritorijoje gyvenantys ir joje besilankantys asmenys (Teritorijoje iš viso yra 9 Pastatai), bet ir tie, kas lankėsi už teritorijos ribų (viešos teritorijos (įskaitant kelią), bei trečiųjų asmenų privačios teritorijos); ieškovės vykdytas vaizdo stebėjimas buvo tęstinio pobūdžio; nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai, o būtent neteisėtai vykdytas vaizdo stebėjimas, duomenų subjektų informavimo trūkumai neabejotinai lėmė tai, kad dėl tokio duomenų tvarkymo duomenų subjektai neteko galimybės naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir jiems buvo užkirstas kelias kontroliuoti savo duomenis. Inspekcijos manymu, tokia žala negali būti vertinama kaip mažareikšmė; 2) Inspekcijos vertinimu, ieškovei nusprendus vykdyti tokios apimties vaizdo stebėjimą, iš anksto neįvertinus galimo poveikio duomenų subjektams ir neįgyvendinus kitų tokiam duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu (duomenų valdytojui žinant dėl jam taikytinų prievolių, nustatytų BDAR), vertintini kaip aplaidūs ieškovės veiksmai; 3) Inspekcija pažymėjo, kad skundo nagrinėjimo metu ieškovė teikė Inspekcijai ne visą prašomą informaciją (teikti paaiškinimai dėl vaizdo stebėjimo apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog jau metus Bendrovė nebevykdo vaizdo stebėjimo, o dėl duomenų subjekto (pareiškėjo) teisių įgyvendinimo paaiškinimai apskritai nebuvo pateikti), be to Tikrinimo metu nebuvo suteikta galimybė patikrinti kamerose esančių atminties kortelių turinio; be to, ieškovė vengė Inspekcijai teikti informaciją apie 2023 m. finansinių metų bendrąją metinę pasaulinę apyvartą. Dėl šių argumentų pareiškėja nurodo, kad Inspekcija konstatuodama, kad vaizdo stebėjimas buvo tęstinio pobūdžio, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog neteisėto duomenų tvarkymo pažeidimo faktas paaiškėjo 2023 m. spalio mėn. (Tikrinimo metu), o vaizdo stebėjimas nebebuvo vykdomas jau beveik 1,5 metų, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn., taip pat, kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas, ir šių aplinkybių nelaikė kaip švelninančiųjų. Atkreipia dėmesį, kad E. R. skundą inspekcijai pateikė tik po dviejų metų nuo statinių įsigijimo iš ieškovės dienos (Statinius įsigijo 2021-05-28), o skundą Inspekcijai pateikė 2023-06-30). E. R. iš ieškovės įsigijo statinius 85 proc. baigtumo ir iki 2023-03-23 vyko statybos darbai (2023-03-23 įregistruota statinio deklaracija apie statybos užbaigimą). 2021 metais, taip pat iki 2022 metų ieškovė teritorijoje taip pat vykdė statybos ir apželdinimo darbus. Ieškovė kameras sumontavo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai viename iš statinių buvo išdaužtas langas, buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Be to, ieškovė valdo ir eksploatuoja gręžinį, valymo įrenginius bei vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurių vertė daugiau nei 113 000 Eur. Ieškovė kameras sumontavo siekdama apsaugoti turtą, įskaitant ir E. R. turtą. Pažymi, kad kitų statinių savininkai niekada nesiskundė dėl sumontuotų kamerų, priešingai viena iš Teritorijoje esančių statinių savininkių D. B., ieškovės prašė kamerų neišmontuoti, teigdama, kad yra naudinga jas pasilikti kaimynystės saugumui užtikrinti ir tarėsi su ieškove dėl šių kamerų išpirkimo. Taip pat Inspekcija skirdama baudą neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, negavo iš pažeidimo naudos, pažeidimu nepadarė turtinės žalos. Mano, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog Inspekcija pakankamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių baudos skyrimui, ieškovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir yra pagrindas Inspekcijos paskirtą 2000 Eur mažinti.

Nurodo, kad nesutinka su baudos dydžio skaičiavimu. Inspekcija skaičiuodama baudą neatsižvelgė į ieškovės metinę apyvartą. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2023-09-22 iškelta restruktūrizavimo byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2023-10-03, 2023 metinė apyvarta sudarė 2 780 Eur. Kas reiškia, kad 4 procentai nuo apyvartos sudarytų 111,20 Eur, o Inspekcija nepagrįstai skyrė minėtą sumą viršijančią 2 000 Eur baudą. Inspekcijai skiriant baudą ieškovė 2023 finansinių metų bendrosios metinės apyvartos bei tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šią aplinkybę ieškovė pripažįsta. Ieškovės vadovas nuo 2023-10-17 iki 2024-02-12 dėl onkologinės ligos ir operacijos turėjo nedarbingumo pažymėjimą (apie šias aplinkybes, Inspekcija buvo informuota el. paštu 2024-03-07, dėl to pareiškėja Inspekcijos reikalaujamu metu finansinės atskaitomybės dokumentų neturėjo. Mano, kad atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, į protingumo ir proporcingumo principus, yra pagrindas taikyti maksimalią pareiškėjos baudos dydžio ribą, skaičiuojant 4 procentus nuo pareiškėjos ankstesnių finansinių metų (2023 m.) bendros metinės pasaulinės apyvartos dydžio (2 780 Eur), kas sudaro 111,20 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas ir nebevykdomas jau nuo 2022 m. birželio mėn., mano, kad toks baudos dydis nagrinėjamu atveju atitiktų BDAR nustatytus reikalavimus, kad bauda būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Inspekcijos 2024-02-01 sprendimas, kuriuo konstatuoti pareiškėjos padaryti BDAR pažeidimai dėl neteisėto duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių netinkamumo yra įsiteisėjęs. 2024-02-01 sprendimas apskųstas nebuvo, atitinkamai minėtame sprendime padarytos išvados pareiškėjos nebuvo ginčytos. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai, susiję su 2024-02-01 sprendime konstatuotais BDAR pažeidimais neturėtų būti vertinami nagrinėjant bylą dėl baudos skyrimo.

Dėl baudos dydžio nurodo, kad nors pareiškėja teigia kad Inspekcija netinkamai vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau iš skundo turinio net nėra aišku, kurios konkrečiai aplinkybės buvo tariamai netinkamai Inspekcijos įvertintos, ir nepateikiama jokio pagrindimo, kodėl.

Dėl argumentų, kad pažeidimo faktas paaiškėjo 2023 m. spalio mėn. (Tikrinimo metu), o vaizdo stebėjimas nebebuvo vykdomas jau beveik 1,5 metų, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn., taip pat kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas, ir šių aplinkybių Inspekcija nevertino kaip švelninančiųjų, nurodo, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog beveik metus trukęs neteisėtas asmens duomenų, fiksuojamų vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymas yra tęstinis pažeidimas. Aplinkybė, jog neteisėti pareiškėjos veiksmai (neteisėtas duomenų tvarkymas) atitinkamą laikotarpį iki tokio tęstinio pažeidimo paaiškėjimo nebuvo vykdomi, Inspekcijos vertinimu, niekaip neįtakoja pažeidimo pobūdžio. 29 straipsnio darbo grupės 2017-10-03 Administracinių baudų taikymo ir nustatymo pagal Reglamentą 216/679 gairių 52 punkte pažymima, kad skiriant administracinę baudą pagal BDAR reikalaujama, kad priežiūros institucija deramai atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgdama į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį (BDAR 83 straipsnio 2 dalies a punktas), tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo (BDAR 83 straipsnio 2 dalies punktas), ir asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas (BDAR 83 straipsnio 2 dalies g punktas). Europos duomenų apsaugos valdyba (toliau – EDAV) 2023-05-24 gairėse 04/2022 dėl administracinių baudų apskaičiavimo pagal BDAR (toliau – Gairės dėl baudos apskaičiavimo), 53 punkto c dalyje nurodė, kad kuo ilgesnė pažeidimo trukmė, tuo daugiau svarbos priežiūros institucija gali suteikti šiam veiksniui. Nustatant baudos dydį gali būti atsižvelgiama tiek į laikotarpį po BDAR įsigaliojimo datos, tiek į ankstesnį laikotarpį, atsižvelgiant į nacionalinės sistemos sąlygas. Kadangi neteisėtas vaizdo stebėjimas buvo nuolatinis ir truko beveik metus laiko, Inspekcija pažeidimo trukmei skyrė didelę reikšmę. Be to, kaip minėta, administracinė bauda skirta ne tik už vaizdo stebėjimo vykdymą nesant nė vienos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos

teisėtumo sąlygos, bei pažeidžiant skaidrumo reikalavimus, bet ir už duomenų subjekto teisių (dalis jų padaryti 2023 m.). Taigi, vertinant nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Inspekcija nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog skiriant administracinę baudą aplinkybė, kad vaizdo stebėjimas tyrimo metu buvo nutrauktas turėtų būti vertinama kaip švelninanti pareiškėjos atsakomybę (priešingas vertinimas neatitiktų bendrųjų teisės principų (visų pirma, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo). Pažeidimo trukmė lėmė, kad tai buvo nevienkartinis, o nuolatinis duomenų subjektų teisių pažeidimas. Nepaisant to, jog tyrimo momentui neteisėtas vaizdo stebėjimas buvo nutrauktas, visgi 2023-10-16 pareiškėja tvarkė vaizdo įrašų nuotraukas. Tikrinimo metu Inspekcija taip pat nustatė, jog techninės galimybės pareiškėjai leidžia bet kuriuo metu vaizdo stebėjimą įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis atnaujinti ir vykdyti. Ši aplinkybė reikšminga atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2023-05-26 trečiąjį asmenį informavo, kad vaizdo stebėjimo kameros neveikia laikinai,

Pažymi, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Inspekcija, skirdama baudą atsižvelgė į tai, jog anksčiau Inspekcija nebuvo konstatavusi BDAR pažeidimų pareiškėjos atžvilgiu. Tačiau tai negali būti švelninanti aplinkybė, nes BDAR laikymasis yra norma ir, jei nėra ankstesnių pažeidimų, šį veiksnį galima laikyti neutraliu. Gairių dėl baudos apskaičiavimo 94 punkte yra nurodoma, kad ankstesnių pažeidimų buvimas gali būti laikomas sunkinančiu veiksniu, apskaičiuojant administracinę baudą. Pažymi, kad pagal BDAR 83 straipsnio 2 dalies k punktą, Inspekcija be kita ko turi atsižvelgti ar yra kitų sunkinančių ar švelninančių veiksnių, susijusių su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinė nauda, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo. Nurodo, kad vadovaujantis paminėta BDAR 83 straipsnio 2 dalies nuostata bei EDAV išaiškinimais, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, vien tai, kad ekonominė nauda dėl pažeidimo ginčo atveju nebuvo gauta savaime nereiškia, jog sunkinančios aplinkybės nebuvimas turėtų būti vertinama kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dėl to, jog pareiškėja pažeidimu nepadarė turtinės žalos nurodo, kad pareiškėja nepateikė teismui jokio pagrindimo, kodėl išimtinai turtinės žalos kriterijų Inspekcija neva turėjo vertinti skirdama administracinę baudą. Pagal BDAR 75 konstatuojamąją dalį patirtos žalos dydis reiškia kūno sužalojimą, materialinę ar nematerialinę žalą, visų pirma kai dėl tvarkymo gali kilti diskriminacija, būti pavogta ar suklastota tapatybė, būti padaryta finansinių nuostolių, pakenkta reputacijai ir kt. Akivaizdu, jog žalos dydis pagal BDAR kriterijus neapsiriboja vien tik turtine žala. Taigi, Inspekcija Sprendime pagrįstai vertino, jog pareiškėjos padaryti BDAR pažeidimai, o būtent neteisėtai vykdytas vaizdo stebėjimas, duomenų subjektų informavimo trūkumai neabejotinai lėmė tai, kad dėl tokio duomenų tvarkymo duomenų subjektai negalėjo naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir jiems buvo užkirstas kelias kontroliuoti savo duomenis. Inspekcijos manymu, tokia žala negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

Dėl baudos dydžio nurodo, kad atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai pagal jų pobūdį priskirtini BDAR 83 straipsnio 5 dalies a ir b punkte įtvirtintoms pažeidimų kategorijoms, už tokius pažeidimus skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjai skirta bauda atitinka BDAR 83 straipsnio 5 dalies nuostatas (nustatytos maksimalus 20 mln. Eurų baudos dydis neviršytas), todėl nėra pagrindo paskirtos baudos mažinti. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl jos finansinės situacijos, įrodančių, kad baudos skyrimas pareiškėjai turėtų negrįžtamų pasekmių ekonomine prasme ir pan. Tai, jog pareiškėja šiuo metu yra restruktūrizuojama savaime nesudaro pagrindo mažinti paskirtos baudos

dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024-04-23 sprendimo Nr. 3R-457 (2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos UAB „Aiškus“ pakeitimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijoje buvo gautas E. R. skundas, kuriame jis nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini)., be jo sutikimo nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. renkami jo ir jo šeimos narių asmens duomenys, šiuo adresu įrengtomis trimis vaizdo stebėjimo kameromis, kurios buvo įrengtos tuo metu, kai dar dauguma pastatų minėtame žemės sklype priklausė nekilnojamojo turto vystytojui UAB „Aiškus“. Paaiškino, kad savo pastatą ir žemės sklypo dalį jis įsigijo 2021 m. gegužės mėn., o 2022 m. sausio mėn. buvo parduotas paskutinis iš devynių žemės sklype esančių pastatų. Per visą šį laikotarpį vaizdo stebėjimo kameros nebuvo išmontuotos, jų kryptys nepakeistos. Pastarasis neįtarė, kad vaizdo stebėjimo kameros galėjo būti vis dar veikiančios, kadangi pareiškėja nebeturėjo priklausančio jokio pastato, į kuriuos buvo nukreiptos vaizdo stebėjimo kameros.

Skunde asmuo paaiškino, kad dvi kameros sumontuotos ant AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) stulpo už sklypo, bet prie pat sklypo ribos, kurių viena stebi įvažiavimą pro užtvarą į teritoriją, kita – stebi teritoriją ir pastatus iš vakarinės pusės. Trečioji yra sumontuota sklypo dalyje, pateiktame žemės sklypo plane pažymėta „Y“ ir nukreipta į pastatų rytinę ir šiaurinę puses. Sklypo dalis „Y“, kuriame yra sumontuoti gręžinys ir nuotekų valymo įrenginys tarnaujantys pastatams, išskirtinai priklauso UAB. Tačiau nei viena iš trijų vaizdo kamerų nėra nukreipta į sklypą, pažymėtą „Y“. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės mėn. asmuo pradėjo įtarti, kad vaizdo stebėjimo kameros gali būti veikiančios, todėl elektroniniu paštu kreipėsi į bendrovės vadovą su prašymu pateikti vaizdo stebėjimo (duomenų rinkimo) tikslus, duomenų tvarkymo taisykles ir veiklos įrašus, tačiau bendrovė atsisakė šią informaciją pateikti. E. R. teigimu, bendrovė jam pateiktame atsakyme patvirtino faktą, kad pareiškėją mato laistant pievelę, kas pareiškėjo nuomone patvirtina, kad jis yra stebimas jam to nežinant. Be to, skunde nurodė, kad jo reikalavimai ištrinti visus surinktus jo ir jo šeimos narių asmens duomenis bei nustoti rinkti (išmontuoti vaizdo stebėjimo kameras arba nukreipti jas į sklypo dalį „Y“) asmens duomenis yra bendrovės ignoruojami. E. R. skunde Inspekcijos prašė įvertinti, ar bendrovė tinkamai informuoja apie vykdomą vaizdo stebėjimą, taip pat, ar elgiasi teisėtai, nepateikdama pareiškėjui duomenų rinkimo tikslų, ignoruodama reikalavimą ištrinti ir nustoti rinkti asmens duomenis.

Inspekcija 2023-10-16 atlikto patikrinimo vietoje ginčo teritorijoje (Teritorija) metu nustatė, kad Teritorijoje yra įrengtos 3 vaizdo stebėjimo kameros: dvi kameros (Kamera Nr. 1 ir Kamera Nr. 2) yra sumontuotos ant ESO stulpo už Teritorijos, ir viena kamera yra įrengta ant Teritorijoje esančio stulpo (toliau – Kamera Nr. 3). Teritorijoje yra informacinės lentelės, informuojančios, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Inspekcija taip pat nustatė, kad kameros Tikrinimo metu buvo prijungtos prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio. Kameroms maitinimas buvo teikiamas, naudojantis vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginiu, kuris buvo prijungtas prie nepertraukiamo maitinimo šaltinio (toliau – UPS). UPS maitinimo kištukas buvo įjungtas į maitinimo lizdą, tačiau vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginys buvo išjungtas, dėl to maitinimas kameroms nebuvo teikiamas. Skundžiamo asmens atstovas, tikrinimo metu paaiškino, kad iš komutacinės dėžės yra išimtas maršrutizatorius, kuris teikė internetą kameroms. Atsižvelgiant į tai, jog tikrinimo metu kameroms nebuvo teikiamas maitinimas, taip pat kameros neturėjo prieigos prie interneto, buvo priimta išvada, kad kameromis vaizdo stebėjimas tikrinimo metu nebuvo vykdomas.

Tikrinimo metu bendrovės atstovas parodė mobiliąją programėlę, skirtą kamerų fiksuojamiems vaizdams stebėti (toliau – Programėlė), kuri buvo sukonfiguruota taip, kad būtų galima stebėti kamerų fiksuojamus vaizdus nuotoliniu būdu. Kadangi Tikrinimo metu kameros buvo neprijungtos prie interneto, todėl ir Programėlėje jos buvo nepasiekiamos, tačiau Programėlėje buvo matomi paskutiniai kamerų stebėjimo laukai: Kameros Nr. 1 paskutinis Programėlėje matomas stebėjimo laukas užfiksuotas 2022-06-14, Kameros Nr. 2 – 2022-05-22, Kameros Nr. 3 – 2022-06-29. Įvertinus Kameros Nr. 1 ir Kameros Nr. 3 Tikrinimo metu užfiksuotus stebėjimo laukus, nustatyta, kad vaizdo stebėjimas šiomis kameromis iš esmės nukreiptas į Teritorijoje esančius poilsio pastatus, priklausančius tretiesiems asmenims, įskaitant ir E. R.. Nustatyta, kad šių vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo laukas apima beveik visą teritoriją, taip pat ir viešąsias teritorijas, esančias už teritorijos ribų. Į Kameros Nr. 2 stebėjimo lauką patenka viešasis kelias ir kitiems tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos, esančios už teritorijos ribų.

Tikrinimo metu bedrovės atstovas nurodė, kad kamerose yra įdėtos atminties kortelės, tačiau tikrinimo metu Inspekcijos darbuotojams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su tuo, kas yra išsaugota kamerose esančiose atminties kortelėse. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad kamerose esančiose atminties kortelėse gali būti išlikę išsaugoti kamerų vaizdo įrašai iki to momento, kol kameroms buvo teikiamas maitinimas.

Inspekcija, už nustatytus BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto (teisėtumo ir skaidrumo principų) pažeidimą), BDAR 12 straipsnio 1 ir 3 dalių, 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus pareiškėjai skyrė 2 000 Eur baudą.

Pareiškėja nesutikdama su paskirta bauda, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja skunde teismui iš esmės neginčija padaryto pažeidimo fakto, tačiau vertina, kad paskirta bauda nepagrįstai per didelė, nes Inspekcija, skirdama baudą, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes. Taigi, ginčas byloje keliamas dėl paskirtos baudos dydžio proporcingumo padarytam pažeidimui.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ).

Pažymėtina, jog pagal BDAR 83 straipsnio 1 dalį, kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies a ir b punkte įtvirtintoms pažeidimų kategorijoms, už tokius pažeidimus skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Priežiūros institucija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes.

BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo“.

Taigi, sistemiškai aiškinant BDAR 83 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjai skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi nustatyta tvarka surinkęs ir ištyręs įrodymus motyvuotai atsakyti, ar Inspekcijos sprendimas skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.

Skunde pareiškėja nurodo, kad E. R. skundą Inspekcijai pateikė tik po dviejų metų nuo statinių įsigijimo iš ieškovės dienos (Statinius įsigijo 2021-05-28), o skundą Inspekcijai pateikė 2023-06-30). E. R. iš ieškovės įsigijo statinius 85 proc. baigtumo ir iki 2023-03-23 vyko statybos darbai (2023-03-23 įregistruota statinio deklaracija apie statybos užbaigimą). 2021 metais, taip pat iki 2022 metų ieškovė teritorijoje taip pat vykdė statybos ir apželdinimo darbus. Ieškovė kameras sumontavo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai viename iš statinių buvo išdaužtas langas, buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Be to, ieškovė valdo ir eksploatuoja gręžinį, valymo įrenginius bei vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurių vertė daugiau nei 113 000 Eur. Ieškovė kameras sumontavo siekdama apsaugoti turtą, įskaitant ir E. R. turtą. Taip pat Inspekcija skirdama baudą neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, negavo iš pažeidimo naudos, pažeidimu nepadarė turtinės žalos. Pareiškėja ginčija ir jai skirtos baudos apskaičiavimo teisingumą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors pareiškėja nepateikė informacijos, nuo kada konkrečiai buvo pradėtas vykdyti Teritorijos vaizdo stebėjimas, šios informacijos neteikė ir teikdama rašytinius paaiškinimus dėl siūlymo skirti administracinę baudą, tačiau, vadovaujantis pareiškėjos pateiktais įrodymais dėl Kamerų įrengimo 2021 m. rugpjūčio mėn., buvo galima daryti išvadą, kad teritorijos vaizdo stebėjimas buvo vykdomas iki 2022 m. birželio mėn. Pareiškėja jokiais įrodymais priešingai neįrodė, kad Kamera Nr. 3 paskutinis Programėlėje matomas stebėjimo laukas yra užfiksuotas 2022-06-29. Darytina išvada, kad Inspekcija turėjo pagrindą išvadai, kad vykdytas vaizdo stebėjimas buvo tęstinio pobūdžio. Nors tikrinimo metu Kameros ir nebuvo prijungtos prie interneto, todėl ir Programėlėje jos buvo nepasiekiamos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia faktinės aplinkybės, kad nuo kamerų įrengimo iki 2022 m. birželio mėn. vyko tęstinis teritorijos stebėjimas. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, kad pareiškėjos atstovas 2023-05-06 el. laiške aiškiai nurodė, kad kameros neveikia tik laikinai bei nurodė anksčiau matytus vaizdus. Šiuo aspektu taip pat reikšminga ir tai, kad nors paskutinis Programėlėje matomas stebėjimo laukas buvo užfiksuotas 2022-06-29 ir, kaip el. laiške teigiama, stebėjimas kameromis buvo nutrauktas, tačiau atlikto patikrinimo metu pareiškėjos atstovas valdė vaizdo įrašų nuotraukas bei galėjo bet kada atnaujinti vaizdo stebėjimą, kameras prijungus prie interneto.

Nors pareiškėja apie pažeidimo trukmę kalba tuo aspektu, kad skundą E. R. pateikė tik po dvejų metų po statinio įsigijimo, kad teritorijoje dar iki 2023-03-23 vyko statybos darbai, kad kameromis yra saugomas ir minėto asmens turtas, tačiau, teismo vertinimu, Inspekcija tinkamai pažeidimo trukmę įvertino kaip netrumpą (beveik metus; kamerų veikimą buvo galima atnaujinti bet kada) bei nuolatinę. Taigi, ginčo teritorija apie metus laiko buvo stebima pareiškėjai priklausančiomis kameromis, kurios buvo nukreiptos į gyventojų (tame tarpe ir E. R.) teritoriją (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos), taip pat vaizdai apie teritorija buvo saugomi iki patikrinimo. Toks gana ilgas duomenų tvarkymas apribojo duomenų subjektų (teritorijos gyventojų) teises ir laisves bei jų duomenys buvo kontroliuojami jiems nežinant (pvz. 2023-05-06 el. laiško turinys, foto nuotraukos). Darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad pareiškėja gana ilgą laiką neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių tam, kad duomenų subjektų teisės nebūtų pažeistos ir/ar, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.

Pareiškėja jai paskirtos baudos neteisėtumą įrodinėja taip pat ir sekančiais motyvais, kad Inspekcija skirdama baudą neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, negavo iš pažeidimo naudos, pažeidimu nepadarė turtinės žalos.

EDAV (Europos duomenų apsaugos valdyba) yra išaiškinusi, kad tai, jog ankstesnių pažeidimų nėra, negali būti laikoma švelninančiu veiksniu, nes BDAR laikymasis yra norma ir, jei nėra ankstesnių pažeidimų, šį veiksnį galima laikyti neutraliu (žr. pvz. EDAV 2023 m. balandžio 13 d. Privalomo sprendimo Nr. 1/2023 dėl ginčo, kilusio dėl Airijos priežiūros institucijos sprendimo dėl „WhatsApp Ireland“ projekto, priimto pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą (126 punktas)). Inspekcija Sprendime nurodė, kad skirdama baudą atsižvelgė į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatytų anksčiau konstatuotų pažeidimų. Kaip matyti, atsakovė laikėsi pirmiau nurodytų EDAV išaiškinimų, todėl pažeidimą vertindama šiuo aspektu (BDAR 83 straipsnio 2 dalies e punktas; ankstesni pažeidimai) ir šį veiksnį pripažinusi neutraliu, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pareiškėja vien tik abstrakčiai nurodydama, kad šio veiksnio atsakovė neįvertino, atsakovės veiksmų neteisėtumo, šiuo aspektu, neįrodė.

BDAR preambulės 75 punkte paaiškinta, kad įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms gali kilti ir dėl tokio duomenų tvarkymo, kai duomenų subjektai gali netekti galimybės naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir jiems užkertamas kelias kontroliuoti savo asmens duomenis. Pažymėtina, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė byloje surinktų ir Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad ginčo teritorijoje vykdytas stebėjimas pareiškėjai priklausančiomis kameromis buvo vykdomas nepažeidžiant BDAR nuostatų. Byloje pateiktais įrodymais (fotonuotraukos, susirašinėjimas el. laiškais, pareiškėjos paaiškinimai) įrodyta, kad pakankamai ilgą laiką teritorijos gyventojams (ir į ja patekusiems kitiems asmenims) buvo apribota teisė ir laisvė kontroliuoti savo asmens duomenys ir galimai jų naudojimą. Tokios teisės apribojimas, BDAR nuostatų prasme, laikytinas žala, kuri nebūtinai turi būti materialinė. Šiuo atveju maaterialinė žala nors ir nėra konstatuota, tačiau, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai priėmė išvadą, kad ginčo teritorijoje apie metus vykdytas teritorijos stebėjimas (atitinkamai nesureagavus net ir įspėjus apie galimai vykdomą pažeidimą), pagrįstai buvo pripažintas pažeidžiantis teritorijos gyventojų ir kitų asmenų teisę ir laisvę kontroliuoti savo asmens duomenis, o toks neteisėtas veikimas yra teisinis pagrindas žalai konstatuoti. Darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad, ginčo atveju, buvo padaryta žala duomenų subjektui. Šiuo aspektu teismas Inspekcijos veiksmuose neteisėtumo taip pat nenustatė.

Pareiškėjos teigimu, ji iš pažeidimo naudos negavo. Kaip matyti iš Sprendimo, Inspekcija atsižvelgė, kad asmens duomenų tvarkymas nebuvo pagrindinė pareiškėjos veikla ir ši aplinkybė buvo pripažinta kaip švelninanti patį pažeidimą. Taigi, ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant poveikio priemonę pareiškėjai.

Pareiškėja ginčija jai skirtos baudos apskaičiavimo teisingumą. Nurodo, kad jos 2023 metinė apyvarta sudarė 2 780 Eur. Kas reiškia, kad 4 procentai nuo apyvartos sudarytų 111,20 Eur, tuo tarpu Inspekcija nepagrįstai skyrė minėtą sumą viršijančią 2 000 Eur baudą.

Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėja Inspekcijai nepateikė aktualios informacijos apie jos finansinę situaciją 2023 m. gruodžio mėnesiui. Šią aplinkybę pareiškėja skunde pripažino. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjai nepasinaudojus galimybe pateikti aktualius baudos skyrimui ir jo dydžio nustatymui duomenis, Inspekcija pagrįstai baudą skaičiavo įvertinusi viešai prieinamus duomenis apie pareiškėjos 2022 m. apyvartą (Bendrovės pardavimo pajamos 2022 m. sudarė 111 570 eurų) ir atsižvelgdama į pareiškėjos teisinį statusą (restruktūrizuojama nuo 2023 m. spalio mėn.). Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies nuostatą, skiriama bauda neturėtų viršyti 20 000 000 Eur arba įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Taigi, pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį – leidžiama ne didesnė kaip 4 proc. įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės apyvartos suma.

Gairių dėl baudas apskaičiavimo 115, 116 punktuose nurodyta, kad pagal BDAR formuluotę reikalaujama atsižvelgti į statinę didžiausią sumą arba dinaminę apyvarta grindžiamą didžiausią sumą, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Taip pat pateikti paaiškinimai, kad 2 proc. nuo 500 mln. Eur sudaro 10 mln. Eur (statinė didžiausia suma, numatyta BDAR 83 straipsnio 4 dalyje), o 4 proc. nuo 500 mln. Eur sudaro 20 mln. Eur (statinė didžiausia suma, numatyta BDAR 83 straipsnio 5 dalyje). Nurodytų išaiškinimų kontekste matyti, kad Inspekcija pagrįstai nusprendė, kad remiantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies nuostata, skiriama bauda neturėtų viršyti 20 000 000 Eur arba įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Nustatyta, jog Inspekcija, įvertinusi Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, duomenų tvarkymo tikslą, poveikį duomenų subjektams, taip pat tai, jog pažeidimai buvo padaryti ne dėl tyčios, priėmė išvadą, kad pažeidimas laikomas mažo sunkumo lygio pažeidimu, ir tokiu atveju turėtų būti nustatomas pradinis minimalios baudos dydis, kuris atitinka nuo 0 iki 10 proc. taikomos maksimalios baudos sumos, t. y. nuo 20 000 000 Eur. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatytos ir bendrovės atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusprendė, kad Bendrovei nustatomas 5 proc. pradinis minimalios baudos dydis nuo taikomos maksimalios 20 000 000 Eur sumos, t. y. 1 000 000 Eur (pradinis minimalios baudos dydis). Gairėse dėl baudos skaičiavimo taip pat išaiškinta, kad priežiūros institucija gali apsvarstyti galimybę pakoreguoti pradinę baudos sumą pagal pažeidimo sunkumą tais atvejais, kai šį pažeidimą padaro įmonė, kurios metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų, 10 mln. eurų arba 50 mln. eurų: a) Įmonėms, kurių metinė apyvarta ≤ 2 mln. eurų, priežiūros institucijos gali apsvarstyti galimybę atlikti skaičiavimus remiantis suma, patenkančia į 0,2–0,4 proc. nustatytos pradinės baudos sumos intervalą. Vadovaudamasi minėtais Gairių išaiškinimais, nustatytam pradiniam minimalios baudos dydžiui (1 000 000 Eur) atsakovė pritaikė 0,2 proc. koeficientą ir skyrė minimalią administracinę baudą 2 000 Eur. Darytina išvada, kad atsakovė, skirdama baudą laikėsi Gairėse dėl baudos skaičiavimo pateiktais išaiškinimais, būtent kuriais vadovaujantis apskaičiuojama skirtina bauda. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai, kad bauda turėjo būti apskaičiuota 4 proc. nuo ankstesnių metų apyvartos yra neteisingi. Teismas nenustatė Inspekcijos veiksmuose neteisėtumo apskaičiuojant baudą bendrovei. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė jai apskaičiuotos baudos neteisingumo, todėl skunde nurodyti argumentai dėl neteisingai taikyto metodo apskaičiuojant baudą, vertintini nepagrįstais. Atitinkamai nei panaikinti, nei pakeisti baudos, vadovaujantis šiais skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus (finansinės ataskaitos, nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtino), kuriais remiantis prašo sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėja remiasi Gairių dėl baudos apskaičiavimo 140 punkte nurodytu išaiškinimu, kad, „kaip konkretų su proporcingumo principu susijusį papildomą aspektą, priežiūros institucija, vadovaudamasi nacionaline teise, gali apsvarstyti galimybę dar labiau sumažinti baudą remdamasi nemokumo principu. Toks sumažinimas galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Pagal Europos Komisijos baudų apskaičiavimo gaires turi būti objektyvių įrodymų, kad baudos skyrimas negrįžtamai pakenktų atitinkamos įmonės ekonominiam gyvybingumui“.

Nors pareiškėja pateikė papildomus rašytinius dokumentus, kuriais grindžia savo finansinę padėtį, tačiau, teismo vertinimu, sunki finansinė padėtis, pagal EDAV išaiškinimus, savaime nereiškia, kad baudos sumą reikėtų mažinti. Ši aplinkybė, pareiškėjos nurodyto Gairių dėl baudos apskaičiavimo 140 punkto prasme taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Iš skirtos baudos pagrindimo matyti, kad atsakovė, skirdama baudos dydį, įvertinos pareiškėjos finansinę padėtį ir tuo pagrindu jau pritaikė 0,2 proc. koeficientą ir skyrė minimalią administracinę baudą 2 000 Eur. Teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl jos finansinės situacijos (išskyrus pelno (nuostolių) ataskaitą)), įrodančių, kad baudos skyrimas pareiškėjai turėtų negrįžtamų pasekmių ekonomine prasme ir pan. Pareiškėja šiuo metu yra restruktūrizavimo procese, tačiau ši aplinkybė taip pat nevertintina kaip išskirtinė aplinkybė Gairių dėl baudos apskaičiavimo 140 punkto prasme.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir ADTAĮ nurodytus reikalavimus, Sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjos atžvilgiu, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aiškus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė