Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas Petras Karvelis Baudžiamoji byla Nr.1A – 367-628/2009

2009 m. gegužes 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Sigitos Vainauskienes, teiseju Viktoro Dovidaicio, Vladislavo Lenciko, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui, nukentejusiesiems M. J., V. K., gynejui adv. Arunui Petrauskui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos ir nukentejusiuju M. J., S. B., R. L., V. K. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. išteisintas pagal LR BK 290 str.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. B. buvo išteisintas del to, kad 2008 m. balandžio 23 d., apie 19 val., UAB „R. G.“ patalpose (duomenys neskelbtini), 28-ame pastato aukšte, Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos Vilniaus valdybos (toliau – LR STT VV) pareigunams – S. B., R. L., V. K. ir M. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-504-08 atliekant krata G. K. darbo vietoje, nepaisydamas LR STT VV pareigunu teisetu reikalavimu, duodamu vadovaujantis LR BPK 149 str. 3 d. – draudimo i patalpa, kurioje daroma krata, atejusiems asmenims išeiti iš jos, išejo iš patalpos, kurioje buvo daroma krata, o LR STT VV pareigunams pakartojus reikalavima nepasišalinti iš vietos, kurioje atliekama krata, R. B. ižeide LR STT VV pareigunus, atliekancius savo funkcijas, pavadindamas juos benamiais šunimis.

Iš teisme ištirto garso irašo turinio matyti, kad R. B. STT pareigunams pasakius „kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikšciosit“, M. J. klause, apie kokius šunis R. B. kalba, o pastarasis atsake „vat jus ir esat cia“. Iš šio pokalbio konteksto akivaizdu, jog kaltinamasis R. B., atsakydamas i M. J. klausima žodžiais „vat jus ir esat cia“, pavadino STT pareigunus benamiais šunimis.

Pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, kad STT pareigunai savo klausimais provokavo R. B. pasakyti juos ižeidžiancia fraze „benamiai šunys“. Tiek iš teisme ištirto garso irašo turinio, tiek iš nukentejusiuju parodymu matyti, kad pirmasis konfliktine situacija sukele butent R. B.: jis, nepaisydamas teisetu pareigunu nurodymu, duodamu vadovaujantis baudžiamojo proceso istatymu, išejo iš patalpos, kurioje buvo daroma krata, ir pareigunams, einantiems iš paskos ir siekiantiems užtikrinti asmens, atejusio i patalpa, kurioje daroma krata, neišejima iš patalpos, pasake „kaip benamiai šunys jus po kabinetus nevaikšciosit“, o veliau i jam užduodama klausima atsakydamas „vat jus ir esat cia“ pavadino pareigunus „benamiais šunimis“. Taigi butent R. B. pirmasis pavartojo žodžius „benamiai šunys“, o jokiu irodymu, kad pareigunai provokavo kaltininka pasakyti šiuos žodžius, byloje nera.

Apylinkes teismo nuosprendyje nurodyta, kad R. B. STT pareigunus ižeide, taciau toks pareigunu veiksmu palyginimas neduoda pakankamo pagrindo vertinti R. B. veiksmus kaip pavojingus visuomenei baudžiamosios teises prasme, nes kaltininkas palyginima pasake tik viena karta, tai ivyko uždaroje patalpoje, girdint tik STT pareigunams. Apelianto manymu, šia išvada paneigia STT pareiguno M. J. parodymai, duoti parodymu patikrinimo vietoje metu, iš kuriu matyti, kad R. B. pareigunus ižeide budamas šalia sekretoriato.

Skunde teigiama, kad apylinkes teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, jog R. B. parinko netinkama STT pareigunu veiksmu palyginima su „benamiais šunimis“ ir juos ižeide, taciau nepagristai nurodyta, kad R. B. nepavadino S. B., R. L., V. K. ir M. J. „benamiais šunimis“. Iš bylos duomenu matyti, kad R. B. STT pareigunu atžvilgiu visu pirma pavartojo žodžius „kaip benamiai šunys nevaikšciosit“, o veliau seke jo atsakymas i M. J. klausima „vat jus ir esat cia“. Taigi R. B. ne tik ižeidžianciai palygino STT pareigunu veiksmus su benamiu šunu vaikšciojimu, bet ir juos pavadino benamiais šunimis, atsakydamas i užduota klausima „vat jus ir esat cia“.

Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nepagristai suskaidydamas kaltinima i dvi dalis.

Nuosprendyje nurodyta, kad R. B. kaltinamas tuo, jog 2008 m. balandžio 23 d., apie 19 val., STT pareigunams darant krata G. K. darbo vietoje, nepaisydamas STT pareigunu teisetu reikalavimu, duodamu vadovaujantis LR BPK 149 str. 3 d. – draudimo i patalpa, kurioje daroma krata, atejusiems asmenims išeiti iš jos, išejo iš patalpos, kurioje daroma krata, o pareigunams pakartojus reikalavima nepasišalinti iš vietos, kurioje atliekama krata, R. B. ižeide STT pareigunus, atliekancius savo funkcijas, pavadindamas juos benamiais šunimis. Taigi teisetu pareigunu nurodymu nevykdymas rodo, kad kaltinamajam buvo duodami nurodymai remiantis istatymo nuostatomis, taciau R. B. ne tik nepaise tu nurodymu, bet ir atliko neteisetus veiksmus, vertintinus kaip valstybes tarnautojo ižeidimas. Teismas padare išvada, kad R. B. nevykde teisetu STT pareigunu reikalavimu, o už tokius jo veiksmus numatyta administracine atsakomybe pagal LR ATPK 187 str. 2 d. Be to, R. B. parinko netinkama STT pareigunu veiksmu palyginima su „benamiais šunimis“ ir juos ižeide.

Pagal LR ATPK 9 str. 2 d., administracine atsakomybe už ATPK numatytus teises pažeidimus atsiranda, jei savo pobudžiu šie pažeidimai pagal galiojancius istatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybes. Tokiu budu administracines ir baudžiamosios atsakomybes konkurencijos atveju taikoma baudžiamoji atsakomybe. Todel LR BK 290 str. ir LR ATPK 187 str. 2 d. dispozicijos turi buti atribotos.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2004 m. vasario 5 d. konsultacijoje B3-306 nurodyta, kad LR BK 290 str. ir LR ATPK 187 str. 2 d. numatytu veiku atribojimas yra sudetingas del tam tikro ju panašumo: LR BK 290 str. numato atsakomybe už savo pareigas einancio valstybes tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekancio asmens ižeidima, o LR ATPK 187 str. 2 d. – už policijos, STT, VSAT, FNTT, VSD pareiguno ižeidima. Baudžiamosios ir administracines atsakomybes už tokiu asmenu ižeidima atribojimo klausimas iki bus suderinti atitinkamu straipsniu tekstai gali buti sprendžiamas atsižvelgiant i šiuos kriterijus: LR ATPK 187 str. 2 d. dispozicijoje apibrežtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei abiejuose lyginamuosiuose straipsniuose nurodyta skirtinga nukentejusio asmens statusa. Taciau apsiriboti vien minetais formaliais atsakomybes ribojimo kriterijais nepakanka, reikia vadovautis ir LR ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujancia atsižvelgti i konkrecios veikos pobudi. Taigi, apelianto manymu, pagrindinis kriterijus atribojant LR BK 290 str. ir LR ATPK 187 str. 2 d. yra tame, koks yra nukentejusiojo statusas, t.y. ar jis tuo metu ejo savo pareigas: baudžiamojo istatymo dispozicijoje nurodytas savo pareigas einantis asmuo, o ATPK nereglamentuoja, kokiu metu ir kokio statuso pareigunas ižeidžiamas.

Atribojant šias veikas per LR ATPK 187 str. 2 d. dispozicijoje apibrežtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes, darytina išvada, jog tai, kad LR BK 290 str. dispozicijoje neivardyta, kokiais veiksmais valstybes tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo gali buti ižeistas, reiškia, kad LR BK 290 str. dispozicija apima ne tik LR ATPK 187 str. 2 d. nurodytus galimus ižeidimo budus, bet ir kitus ižeidimo budus, nepaminetus šiame ATPK straipsnyje. Prie tokiu veiksmu priskirtinas ir R. B. išsakytas STT pareigunu palyginimas su benamiais šunimis.

Esant šioms aplinkybems apeliantas daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendis turi buti panaikintas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažistant R. B. kaltu pagal LR BK 290 str. ir skiriant jam 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda. Paliktas nenagrinetu nukentejusiuju S. B., R. L., V. K. ir M. J. civilinis ieškinys – 60 000 Lt del moralines žalos atlyginimo turi buti patenkintas, taciau atmestas toje dalyje, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio palukanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško sprendimo ivykdymo. Be to, iš atsakovo turetu buti priteistos bylinejimo išlaidos.

Be to, nuosprendis šioje byloje yra nepagristas ir del to, kad jame pateikiamos prieštaraujancios formuluotes. Teismas iš pradžiu pažymi, kad R. B. nepavadino STT pareigunu „benamiais šunimis“, o veliau padaro išvada, jog esant konfliktinei situacijai tarp kaltinamojo ir STT pareigunu, R. B. parinko netinkama STT pareigunu palyginima su „benamiais šunimis“. Iš bylos medžiagoje esanciu ištirtu irodymu matyti, kad R. B. pavadino pareigunus „benamiais šunimis (M. J. pasiteiravus „O kur jus juos matote?“, R. B. aiškiai ivardijo „Vat jus ir esat cia“) ir palygino juos su „benamiais šunimis“ (R. B. žodžiai „O kaip benamiai šunys jus po kabinetus nevaikšciosit“). Tokiu budu baudžiamojoje byloje esantys patikrinti irodymai visiškai patvirtina, kad „benamiais šunimis“ buvo pavadinti STT pareigunai, o ne ju veiksmai.

Atsižvelgiant i visas aukšciau išdestytas aplinkybes apeliantai mano, kad turi buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažistant R. B. kaltu pagal LR BK 290 str.

Teismo posedyje prokuroras ir nukentejusieji praše apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynejas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms del byloje surinktu irodymu vertinimo ir R. B. veikos, kaip administracinio teises pažeidimo, kvalifikavimo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktu, teisme ištirtu irodymu teisingai nustatyta, kad 2008 04 23, apie 19 val., UAB „R.G.“ patalpose atliekamos kratos metu tarp R. B. ir krata atliekanciu pareigunu ivyko konfliktinio pobudžio pokalbis. Byloje nustatyta, kad šio pokalbio metu R. B. pasake fraze: „Aš niekur neišeinu, o kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikšciosit“. Po šios R. B. frazes vienas iš krata dariusiu pareigunu – M. J. paklause: „O apie kokius šunis kalbate? Nesuprantu“. R. B. atsake: „Benamius“. Tuomet pareigunas M. J. uždave klausima: „O kur jus juos matote?“, i kuri R. B. atsake: „Vat jus ir esat cia“. Toliau pareigunas M. J. net keturis kartus klause R. B.: „Kas benamiai šunys?“. Iš klausimu pateikimo formos ir turinio, iš R. B. atsakymu formos ir turinio akivaizdžiai matyti pakankamai emocionalus ir konfliktiškas pokalbio pobudis, abieju pašnekovu negatyvus nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Pakartotinis tu paciu klausimu R. B. uždavimas, paskutinis iš šiu klausimu užduodamas pakankamai isakmia forma („Kas benamiai šunys, aš klausiu?“), kaip teisingai nustate pirmosios instancijos teismas, turi provokuojamaji pobudi.

Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai nevertinti lietuviu kalbos specialistu šioje byloje pateiktu išvadu, kaip svaria irodomaja reikšme turinciu duomenu, nes šiuo atveju teisiniam veikos kvalifikavimui svarbi ne išsakytos frazes reikšme apskritai, o šios frazes vartojimo tikslas, jos reikšme konkrecios situacijos aspektu. Vertinant ižeidžiama pobudi turi buti atsižvelgiama ne i pasakytos frazes ir kiekvieno jos atskiro žodžio semantine reikšme apskritai, o ivertinta reikšme konkrecios situacijos plotmeje.

Iš bylos aplinkybiu akivaizdu, kad R. B. pokalbyje su STT pareigunais pasirinko netinkama ir ižeidžianti palyginima, nes toks palyginimas nagrinejamoje situacijoje turejo žeidžiama pobudi. Pareigunai i patalpas atvyko vykdydami savo tarnybines funkcijas, toje vietoje, kur ivyko konfliktas, buvo atliekamas procesinis veiksmas, t. y. krata. R. B. išsakyta fraze yra ižeidžiancio pobudžio. Taciau butina atsižvelgti ir i ta aplinkybe, kad po R. B. išsakytos frazes „aš niekur neišeinu, o kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikšciosit“, pareigunas M. J. perklause R. B., užduodant klausima „o apie kokius šunis kalbate?; o kur jus juos matote?“. Tik po tokiu klausimu R. B., atsakydamas jau i pareiguno užduota klausima, atsake „vat jus ir esat cia“.

Kolegijos nuomone nepagristas apeliacinio skundo argumentas del prieštaraujanciu formuluociu teismo nuosprendyje. Iš tikruju pavadinimas benamiais šunimis ir palyginimas su benamiais šunimis nera tapatus savo pasekmemis veiksmai nagrinejamos situacijos aspektu. Kaip jau mineta, budamas emocinio susijaudinimo, pykcio busenoje, R. B. pasirinko netinkama savo elgesio tokioje situacijoje modeli ir netinkama bendravimo su krata atliekanciais pareigunais forma. Iš užfiksuotos pokalbio metu frazes „o kaip benamiai šunys jus po kabinetus nevaikšciosit“ matyti, kad bendraudamas su pareigunais jis nurode butent toki ju apibudinima. Ir be semantines šiu atskiru žodžiu bei žodžiu junginio analizes akivaizdus ižeidžiantis tokio pasirinkto palyginimo pobudis. Teismas teisingai konstatavo, kad šis žodžiu junginys buvo išsakytas palyginimo forma.

Savo apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino krata atlikusiu pareigunu parodymu. Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ivykyje dalyvave pareigunai. Apklaustas teismo posedyje R. L. parode, kad 2008 04 23 vykde procesinius veiksmus byloje su G. K.. Buvo atliekama krata. Judejimo vykdant krata nebuvo. Apie 19 val. pasirode R. B., kuris iš karto pasiteiravo, kas vyksta. Pareigunai prisistate, buvo parodyti darbo pažymejimai. R. B. paklause, kokiais pagrindais vyksta krata. Jis kalbejo pakeltu balso tonu. Iš jo sklido pyktis, nepasitenkinimas, jis pasake, kad jie (pareigunai) vaikšto, kaip benamiai šunys. Vienas kolega dar pasiteiravo, ka jis turi omenyje, ir R. B. atsake, kad juos. S. B. parode, kad 2008 04 23 atvyko su kolegom i „R.G.“ patalpas. Krata buvo daroma bendroje patalpoje, kur yra stalai atskirti pertvarom. Po kažkiek laiko aktyviai isiverže R. B., pavartojo necenzuriniu žodžiu. Jie (pareigunai) ištrauke pažymejimus ir prisistate. M. J. imdamas savo pažymejima, isijunge diktofona. Jie parode R. B. kratos nutarima, bet jis ir toliau juos ižeidinejo. M. J. parode, kad 2008 04 23 G. K. darbo vietoje atliko krata. Viskas vyko labai sklandžiai, kol patalpoje nepasirode R. B.. Jis keikesi. Pareigunai parode jam kratos nutarima, darbo pažymejimus. Jis (M. J.), matydamas toki R. B. elgesi isijunge diktofona. R. B. pradejo trauktis iš kratos vietos. R. L. pasake, kad R. B. šitaip daryti negali, todel R. B. jie sulaike. Del to, kad ji sulaike, R. B. išvadino juos benamiais šunimis. V. K. parode, kad 2008 04 23 daromos G. K. darbo vietoje kratos metu atejo R. B. ir papraše pareigunu prisistatyti. Jie parode R. B. savo darbo pažymejimus, kratos nutarima. R. B. vis tiek kalbejo pakeltu tonu. Tada M. J. ijunge diktofona. R. B. norejo išeiti, bet jie ji sulaike ir jam buvo paaiškinta, kad privalo likti patalpoje iki baigsis krata.

Atsakant i prokuroro apeliacinio skundo argumentus del šiu asmenu parodymu vertinimo, pažymetina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minetu pareigunu parodymai išdestyti išsamiai. Pareigunu parodymai atitinka ir neprieštarauja garso irašo duomenims. Garso irašas teismo posedyje buvo perklausytas. Pats R. B. taip pat neneigia fakto, jog butent tokias frazes, kokios yra nurodytos užfiksuoto pokalbio iraše, jis ir išsake. Taigi teismas pareigunu parodymus nuosprendyje išdeste šalia kitu byloje surinktu ir teismo ištirtu irodymu bei remesi jais, konstatuodamas teises pažeidimo buvima R. B. veikoje.

Pritartina teismo nuosprendyje padarytai išvadai apie pakankamai provokuojanti pareiguno M. J. klausimu pobudi. To paties klausimo „Kas tie benamiai šunys?“ pakartotinis uždavinejimas leidžia daryti išvada apie tai, jog butent tokiu pakartotiniu klausimu uždavimas dar labiau pagilino konfliktine situacija bei provokavo atsakymu pateikima.

Irodymu tyrimo teisme metu teismas pagarsino 2008 09 05 parodymu patikrinimo vietoje protokola. Kaip matyti iš protokolo, buvo nuvykta i verslo centra, esanti (duomenys neskelbtini), kurio patalpose, t. y. 28-ame pastato aukšte, yra isikurusi UAB „R.G.“. Pakilus i pastato 28-a aukšta ir patekus i UAB „R.G.“ patalpas, liudytojas M. J. parode patalpa, esancia pastato pietineje dalyje, ir paaiškino, kad šioje patalpoje 2008 04 23 buvo atliekama krata. Tada liudytojas M. J. parode vieta, kurioje buvo itariamojo G. K. darbo vieta, kurioje 2008 04 23 buvo atliekama krata. Liudytojas parode duris, pro kurias atliekant krata iejo R. B.; parode krypti, kokia R. B. ejo išejes iš patalpu; vieta koridoriaus patalpose, kurioje jis pirma karta papraše R. B. grižti i patalpas, kuriose buvo atliekama krata, i ka R. B. jam atsake, kad „mes kaip šunys nevaikšciotume po kabinetus“. Pasiteiravus R. B. apie kokius šunis vyksta kalba, R. B. pasake, kad šunys – tai mes, pareigunai. Tada liudytojas parode krypti, kuria išejes iš pieš tai buvusio koridoriaus patalpu, R. B. pasisuko i kaire puse ir neklausydamas teisetu pareigunu nurodymu – grižti i patalpas, kuriose atliekama krata, ejo link lifto. Tada liudytojas parode vieta, kurioje R. B. einant link lifto, antrojo pokalbio su R. B. metu, jis pakartotinai bande ikalbeti R. B. grižti i patalpas, kuriose buvo atliekam krata, i ka R. B. atsake, kad jis neaiškintu, kur jam buti ir niekas jam nereguliuos, kur jis turi buti. Taip pat R. B. šioje vietoje savo kuno judesiais ir veiksmais, kurie buvo nukreipti prieš liudytoja, parode, kad jis bet kada gali panaudoti fizini smurta (b.l.28-36). Apeliacinio skundo argumentas, kad šis irodymas neivertintas, o jo neivertinimas turi itakos tam, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, yra nepagristas. Parodymu patikrinimo vietoje protokolas atitinka pareigunu parodymus, kita bylos medžiaga. Kaip jau mineta, paciu ivykio aplinkybiu, t. y. išsakytu fraziu neneigia ir R. B.. Taigi faktines bylos aplinkybes yra pakankamai aiškios ir be nurodyto parodymu patikrinimo vietoje protokolo išsamaus išdestymo nuosprendyje. Be to, kaip matyti iš teismui pateikto kaltinamojo akto, išdestant jame mineto parodymo patikrinimo vietoje protokolo duomenis, buvo akcentuojama kratos atlikimo vieta, vieta, kurioje R. B. pavadino pareigunus benamiais šunimis, ir vieta, kurioje R. B. gestikuliaciniais veiksmais parode, kad gali buti panaudotas fizinis smurtas. Taciau kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinimas ižeidimu buvo formuluojamas tik ta apimtimi, kad R. B. ižeide pareigunus juos pavadindamas benamiais šunimis. Nusikalstamos veikos padarymo vieta konkreciau nei UAB „R.G.“ patalpos, esancios Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, 28 aukštas, G. K. darbo vieta, pateikiant kaltinima neivardinta. Tokiu budu byloje nustatyta, kad konfliktas ivyko UAB „R.G.“ patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini) 28-ajame aukšte, atliekant krata G. K. darbo vietoje, kur R. B. išejo iš patalpos, kurioje buvo daroma krata. Šiuo atveju išsamus parodymu patikrinimo vietoje protokolo turinys bus reikšmingas nagrinejant administracinio teises pažeidimo byla ir tikslinant pažeidimo padarymo vieta.

Del prokuroro skundo argumento, kad byla išnagrinejes teismas kaltinima R. B. nepagristai suskaide i dvi dalis, pažymetina, kad tokia kaltinimo konstrukcija teismui pateike pats valstybinis kaltintojas. Analizuojant teismui pateikta kaltinima pagal jo konstrukcija, darytina išvada, kad kaltinimas iš tikruju yra sudetinis. Iš R. B. pateikto kaltinimo galima daryti išvada, kad jis buvo kaltinamas ne tik pareigunu ižeidimu, bet ir ju reikalavimu nevykdymu. BK 290 str. straipsnio dispozicija lakoniška ir trumpa: tas, kas ižeide savo pareigas einanti valstybes tarnautoja ar viešojo administravimo funkcijas atliekanti asmeni. Be abejo tokia lakoniška dispozicijos konstrukcija nereiškia, kad butent taip lakoniškai ir trumpai turi buti pateiktas bet kuris kaltinimas pagal mineta straipsni. Aprašant nusikalstama veika nurodomos padarytos veikos vieta, laikas, budai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes. Iš byloje pateiktos kaltinimo formuluotes R. B. matyti, kad kaip neteiseti veiksmai, kuriais jis kaltinamas, nurodoma ne tik pareigunu ižeidimas, bet ir kiti jo veiksmai, o butent: „...nepaisydamas LR STT VV pareigunu teisetu reikalavimu, duodamu vad. LR BPK 149 str. 3 d. – draudimo i patalpa, kurioje daroma krata, atejusiems asmenims išeiti iš jos, išejo iš patalpos, kurioje daroma krata ...“. Tokia kaltinimo traktuote, kokia savo skunde pateikia prokuroras, o butent, kad teisetu pareigunu nurodymu nevykdymas tik dar iliustratyviau parodo, kad kaltinamajam remiantis istatymo nuostatomis buvo duodami nurodymai, o jis ne tik kad nepaise tu nurodymu, bet ir atliko neteisetus veiksmus, yra teisiškai prieštaringa. Tokiu budu net pats prokuroras šiuo savo apeliacinio skundo argumentu pripažista, jog R. B. iš esmes buvo kaltinamas ir teisetu pareigunu nurodymu nevykdymu, apie ka pagristai ir pasisake byla išnagrinejes pirmosios instancijos teismas. Atsakant i apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje taip pat pažymetina, kad baudžiamajame procese itvirtintas kaltinimo aiškumo kriterijus neleidžia nei jo nepagristai išplesti, nei jo nepagristai susiaurinti, o prokuroro skunde vartojama kaltinimo iliustravimo savoka nera visiškai teisinga. Kaltinimas ne iliustruojamas, o formuluojamas aprašant veika.

Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, administracine atsakomybe už ATPK numatytus teises pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobudžiu šie pažeidimai pagal galiojancius istatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybes. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytu veiku atribojimas yra sudetingas del tam tikro ju panašumo. Baudžiamosios ir administracines atsakomybes atribojimo klausimas turi buti sprendžiamas neapsiribojant vien tik formaliais kriterijais, kiekvienu atveju butina atsižvelgti i konkrecios veikos pobudi. Kolegija daro išvada, kad šiuo konkreciu atveju baudžiamosios ir administracines atsakomybes už STT pareigunu ižeidima atribojimo klausimas sprestinas atsižvelgiant i konkrecia veika ir jos aplinkybes. Visu pirma atsižvelgtina i ižeidžiancios frazes forma ir turini. R. B. ižeidžiancia fraze, kuri nebuvo išprovokuota išsake tokia forma „ o kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikšciosit“. Taigi fraze išsakyta palyginimo forma. Jau mineta, kad fraze savo turiniu, atsižvelgiant i visas ivykio aplinkybes, yra nederamos, nevartotinos tokioje situacijoje ir ižeidžiancios reikšmes, taciau vertinant paties ižeidimo intensyvuma, taip pat atsižvelgtina ir i paciu pareigunu, kurie buvo ižeisti, elgesi. Kaip nustatyta byloje, tik po pareiguno M. J. klausimu „o apie kokius šunis kalbate? nesupratau; o kur jus juos matote?“ R. B. atsake „vat jus ir esat cia“. Šios aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad veika savo pobudžiu buvo tokia intensyvi ir pavojinga, jog R. B. turetu buti taikoma baudžiamoji atsakomybe. BK 290 str. nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji puse pasireiškia savo pareigas einancio valstybes tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekancio asmens ižeidimu. Ižeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmeni pažeminti, iskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmeni pažeminti, iskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant i tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Atsižvelgiant i visa ivykio situacija, t. y. i tai, kad ivykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera; i tai, kad pareigunai iš esmes tokia situacija dar labiau paaštrino nereikalingu šiuo atveju perklausimu, kas iššauke dar didesni situacijos konfliktiškuma ir R. B. atsakymus; i tai, kad iš esmes pareigunu veikla nebuvo sutrikdyta – krata buvo baigta, R. B. veiksmai neturejo neigiamu jos užbaigimui pasekmiu, darytina išvada, kad padaryta veika pagal jos objektyviu ir subjektyviu požymiu turini, ju pasireiškima nera tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ja pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitu bendruju teises principu nuostatas butu pagristas represiniu baudžiamojo proceso, baudžiamosios teises priemoniu (ultima ratio) taikymas šia veika padariusio asmens atžvilgiu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. B. veikoje yra administracinio teises pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., požymiai.

Rezoliucinė dalis

nutare:

M. J., S. B., R. L., V. K. apeliacini skunda, prokuroro apeliacini skunda atmesti.