- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-1714-317/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 91-218 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2015 m. birželio 17 d. Neatlikta bausmės dalis 2014 m. liepos 17 d – 11 mėnesių.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 91-218 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
M. K. skunde iš esmės prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas, tendencingai atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios neigiamai jį apibūdina, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo elgesiui iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas visiškai nevertino duomenų, kurie rodo teigiamą jo asmenybę bei vertybių pokytį per bausmės atlikimo laiką. Be to, M. K. nuomone, apylinkės teismas turėjo vertinti kokį poveikį jam padarė bausmė bei turėjo nuspręsti ar toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Anot nuteistojo, jis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir vertinamojo pobūdžio materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka daugiau kaip 3,5 metų, jo elgesys bausmės atlikimo metu tik gerėjo, charakterizuojamas teigiamai, darbinė motyvacija taip pat teigiama, yra skatintas, laikosi jam nustatytų draudimų, vykdo pareigas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nori tęsti mokslus, yra labai motyvuotas ir sugebantis pakeisti savo elgesį ir draugų ratą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nenusikals. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras taip pat pritarė Komisijos sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau, kaip teisingai skunde nurodė M. K., lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. K. skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo pradžioje, tačiau neskyrė dėmesio esminėms aplinkybėms – visumai nuteistojo elgesį charakterizuojančių aplinkybių, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, psichologinės tarnybos išvadoms, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Dėl to teismas nepakankamai motyvuotai ir nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, tame tarpe ir bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. K. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.
Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. M. K. visiškai atitinka bausmės atlikimo sąlygas ne tik pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį, bet ir įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors nuteistasis pataisos namuose drausmine tvarka buvo baustas net septynis kartus, tačiau tik bausmės atlikimo pradžioje (šeši drausmės pažeidimai padaryti 2011 m., pusės metų laikotarpyje), kas susiję galimai su adaptacijos periodu. Paskutinė nuobauda, kuri skirta 2013 m. balandžio 4 d., buvo panaikinta anksčiau laiko kaip paskatinimas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje. Šiuo metu nuobaudos nebegalioja. Tai leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi teigiama linkme ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Labai svarbu pažymėti, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra ketinimai nenusikalsti išėjus iš pataisos namų, motinos parama, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti draugų ratą. Pažymėtina, kad M. K. pataisos namuose intensyvia ieškojo apmokamo darbo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo, todėl būryje visuomeniniais pagrindais atliko pavestus darbus, remontavo būrio patalpas. Socialinius ryšius palaiko su mama. Išėjęs į laisvę ketina tęsti mokslus Utenos kolegijoje, dirbti.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, teigiamos nuostatos į priežiūrą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme turi didesnę vertę nei tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje nuolat pažeidinėdavo pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Pažymėtina, jog vien tik nebegaliojančios drausminės nuobaudos šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiama linkme nukreiptas elgesys pataisos namuose, socialiniai ryšiai, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, tai, kad nuteistasis jau atliko didžiąją dalį (5/6) paskirtosios bausmės, tikėtina, jog lygtinis paleidimas jau šiuo metu padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins M. K. ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl M. K. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Dėl to Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos 2014 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 91-218 patvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. K. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 91-218 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. K.“.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus jam 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti M. K. BK 75 str. 2 d. 4 p. ir 7 p. numatytas pareigas:
pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per 15 darbo dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.