Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje ir parodė, kad A. N. yra jo sutuoktinė, santuokoje gyvena 17 metų, turi 3 bendrus vaikus: L. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine santykiai šiuo metu įtempti dėl to, kad jis pradėjo gerti alkoholį. Alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti nuo 2020 m. pradžios. Prasidėjus karantinui, alkoholio vartojo daugiau, nes nereikėjo į darbą, o vėliau darbą prarado. Kai yra neblaivus, tampa labai agresyvus, konfliktiškas, suranda priežastis priekaištauti sutuoktinei. Jai priekaištauja, jog sūnus L. yra ne nuo jo. Žodinių konfliktų su sutuoktine metu jos atžvilgiu yra panaudojęs fizinę jėgą, dėl to jam buvo iškelta baudžiamoji byla bei jis buvo dėl to nuteistas. Supranta, kad, keldamas konfliktus, daro blogą įtaką psichologiniam vaikų vystymuisi. Kai yra neblaivus, labiausiai kimba prie sūnaus L. N., dėl prieš tai nurodytų priežasčių. Tuomet nurodo sūnui daryti beprasmiškus darbus, o pats tuo metu vartoja alkoholį. Išsiblaivius, sutuoktinė jam papasakoja, ką jis išdarinėjo būdamas girtas, kaip jis elgėsi su ja ir L. N.. Tuomet jis gailisi, jų atsiprašinėja, žada, kad daugiau tai nepasikartos, tačiau po kurio laiko vėl pradeda gerti ir viskas kartojasi. Sutuoktinė bei L. N. jam pasakojo, kad jis kelis kartus buvo sudavęs sūnui L. N., bet kada tai buvo, jis nepamena, galimai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020-06-05. Sutuoktinė pasakojo, kad delnu buvo sudavęs L. N. per sprandą, jį pastūmė. Žino ir supranta, kad per jo girtavimą kenčia visa šeima, kad jis blogai rūpinasi savo vaikais, o labiausiai L. N.. 2020-06-05 dienos metu kažkur gėrė. Grįžus namo, sutuoktinės su D. namuose nebuvo, buvo tik sūnus L. N.. Jis prie sūnaus pradėjo žodžiais kabinėtis, liepė jam atlikti kažkokį darbą, o pats tuo metu gėrė alkoholį namuose. Po kurio laiko namo sugrįžo sutuoktinė. Su ja į namus atėjo jų nepilnametė kaimynė V. B.. Sutuoktinė pradėjo priekaištauti dėl sūnaus, dėl jo elgesio pastarojo atžvilgiu. Jis, būdamas girtas, pradėjo konfliktuoti su sutuoktine. Vaikų akivaizdoje bei kaimynės V. B. akivaizdoje tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinei ranka paėmęs už sprando jį suspaudė. Pastaroji jį atstūmė nuo savęs ir jie toliau konfliktavo. Konfliktuodamas su sutuoktine, rėkė ant sūnaus. Nepamena, ar sūnui grasino, bet tokios galimybės neatmeta, nes kai yra neblaivas, tai negalvoja, ką sako ir ką daro. Vėliau nuo krosnies paėmė dvi keptuves, kuriomis užsimojo prieš A. N.. Nežino, ar būtų jai sudavęs, nes tuo metu, pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė šalia jo stovinčią V. B., kuri rankose laikė žarsteklį. Jis pradėjo ant jos šaukti bei keptuvėmis sudavė per žarsteklį, kurį norėjo išmušti iš jos rankų. Nepamena, kiek kartų sudavė. Suduodamas smūgius, galėjo pataikyti V. B. per rankas ir taip ją sužaloti. Sutuoktinė tuo metu šaukė, kad kvies policiją. Girdėjo verkiančių vaikų balsus. Po to jis, išėjęs iš namų, nuėjo pas kaimynus toliau gerti alkoholį. Pamatęs, kad prie namų stovi policija, suprato, kad pareigūnus iškvietė sutuoktinė. Po to pats sugrįžo namo. Pareigūnai jį sulaikė. Įvykio aplinkybes prisimena blogai, todėl papasakojo apie tai, ką pamena. Tyrėjai davus paklausyti garso įrašus, kuriuose įrašyti galimai jo pokalbiai su šeima, pripažįsta, kad visuose garso įrašuose – jo balsas. Pripažįsta, kad jis grasino, įžeidinėjo savo sutuoktinę bei L. N.. Būdamas blaivus niekada taip nebūtų pasielgęs. Po paskutinio įvykio, kuris įvyko 2020-06-05, sutuoktinė nori su juo išsiskirti. Šiuo metu, vykstant skyrybų procesui, tarp jų yra taikos laikotarpis. Po įvykio jis, savanoriškai atsigulęs į ligoninę, gydėsi nuo alkoholizmo, nori užsikoduoti bei nustoti vartoti alkoholį. Nori sugrąžinti savo šeimą, jais rūpintis ir suteikti viską, kas geriausia. Jis atsiprašė vaikų, sutuoktinės. Mano, kad jie suteiks jam paskutinį šansą pasikeisti. kol kas darbo neturi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Nori apmokėti ligonių kasų patirtas išlaidas, kurios yra susijusios su V. B. teikta medicinine pagalba. Dėl savo veiksmų jis V. B. atsiprašė. Prašo teismo suteikti jam paskutinę galimybę ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su arešto bausme. Nori kuo greičiau susirasti darbą, kad galėtų finansiškai aprūpinti savo šeimą. Labai gailisi dėl visų padarytų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 175–178).

Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. N. yra jos sutuoktinis, santuokoje gyvena 16 metų, turi 3 bendrus mažamečius vaikus: L. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N. gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena sutuoktinio tetai R. N. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu paskutiniu metu santykiai yra įtempti, tačiau vis tiek kartu veda bendrą buitį. Sutuoktinis nuo 2020 m. kovo mėn. pradėjo vartoti daug alkoholio, pasidarė labai agresyvus, pastoviai su ja konfliktuoja, kaltina ją, kad ji blogai išauklėjo vaikus, nes jie pastoviai kažko reikalauja. Sutinka, kad ji vaikus išlepino, nes vaikams norėjo suteikti savo meilę ir tėvo meilę, kuris pats to padaryti negalėjo, dėl to, kad buvo nuteistas už išžaginimą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vyras agresyviai kalba ne tik su ja, bet ir su jų visais vaikais, o ypač su vyriausiuoju sūnumi L. N. ir D. N.. Jai atrodo, kad jis šių vaikų nemyli, nes daug kartų jai sakė, kad tie vaikai ne jo. Šiais metais D. N. konflikto metu griebė rankomis sūnui L. N. už kaklo, nustūmė jį ant lovos. Kadangi ji sūnų užstojo, todėl vyras pradėjo konfliktuoti su ja. Dėl to įvykio ji į policiją nesikreipė, nes sutuoktinis tą kartą nesmurtavo. Jo labai bijo. Bijo dėl vaikų saugumo, sveikatos. Vaikai tėvo taip pat labai bijo. Kai D. N. ateina neblaivus, ji stengiasi išeiti iš namų ir nebendrauti su juo. 2020-06-05 sutuoktinis iš ryto vartojo alkoholį. Tą dieną dienos metu jis visą laiką jai priekaištavo, su ja konfliktavo. Ji į tai nekreipė dėmesio. Po pietų, ji su sūnumi D. N. nuėjo pas kaimynę. Išėjo iš namų, nes nenorėjo konfliktuoti su sutuoktiniu bei klausyti jo įžeidimų. Kiti jos vaikai tuo metu nuėjo pažaisti į kiemą su vaikais. Apie 18.00 val. jai paskambino jos nepilnametė kaimynė V., kuri paragino ją sugrįžti namo, kadangi D. N. privertė L. N. kasti žemę. Ji iš karto sugrįžo namo. Užėjusi į kiemą, pamatė, kad L. N. kasa duobes. Jis nurodė, kad tėvas liepė daryti tokį darbą, o pats girtas nuėjo namo. Sūnus buvo išsigandęs. Kartu su V. B. užėjusi į namus, paklausė sutuoktinio, ką jis daro ir ko kabinėjasi prie L. N.. Sutuoktinis nurodė, kad taip mokina sūnų dirbti. Dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to ji su V. B. nuėjo į virtuvę, kur ji atsisėdo prie krosnies. Šalia jos iš vienos pusės atsisėdo V. B., iš kitos pusės atsisėdo L. N.. Kiti vaikai tuo metu buvo kieme. Tuomet D. N. pasidarė dar agresyvesnis, dėl to, kad ji į pastarąjį nekreipė dėmesio. D. N., priėjęs prie jos bei ranka palenkęs jos galvą į apačią, pradėjo ant jos šaukti, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jis liepė L. N. išeiti iš namų. Ji nurodė, kad sūnus niekur neis, nes tai ir jo namai. Jis buvo įniršęs, jam rėkiant, iš burnos tiško seilės. Ji sutuoktiniui liepė ją paleisti bei nespjaudyti. Po jos išsakytų žodžių jis dar labiau supyko, ir ranka sugriebęs jai už sprando stipriai jį suspaudė. Dėl tokių jo veiksmų ji pajuto didelį fizinį skausmą, todėl šaukdama liepė ją paleisti, nes jai skaudėjo. Po to sutuoktinis, ją paleidęs, nuėjo toliau nuo jos. Ji vyrui nurodė, kad ji su vaikais paims būtiniausius daiktus ir išeis iš namų. Tuo metu, kai ji su vaikais norėjo išeiti, D. N., užstojęs jiems kelią, nurodė, kad jie niekur neišeis. Jis, pirštu rodydamas į kambarį, pasakė, kad ten yra jų vieta. Ji D. N. atsakė, kad pastarasis jų nevarinės ir nenurodinės jiems vietos. Tuomet D. N., šaukdamas ant L. N., pradėjo eiti link jo, o D. išbėgo į kiemą. Ji, užstojusi L. N., D. N. stūmė nuo pastarojo. V. B., priėjusi prie L. N., nurodė jam eiti į vonią. Tuo metu ji virtuvėje stovėjo prie kriauklės, o D. N. prie viryklės. Jis paėmęs dvi keptuves į rankas, ėjo link jos. Eidamas jis kažką jai sakė, bet ką, ji nepamena. Tuo metu V. B. stovėjo D. N. už nugaros. Pastaroji, paėmusi prie krosnies gulėjusį žarsteklį, juo prisilietė D. N. prie nugaros, norėdama ją apginti. V. B. žarstekliu D. N. nesudavė, o tiesiog juo prisilietė. D. N., atsisukęs į V. B., nurodė, kad ši prieš jį nesišakos bei keptuvėmis du kartus sudavė per žarsteklį, taip norėdamas iš V. B. rankų išmušti žarsteklį, tačiau jam to padaryti nepavyko. Tuomet, padėjęs keptuves ant viryklės, jis norėjo rankomis atimti žarsteklį iš V. B.. Tačiau V. B. pati padėjo žarsteklį ant stalo ir nubėgo į vonią atsigerti vandens, nes galimai išgandusi pasijuto blogai. Tuomet ji iškvietė policiją. D. N. išėjo į verandą. Kol laukė policijos, ji pastebėjo, kad V. B. kairėje rankoje tinsta du pirštai. Mano, kad tuo metu, kai D. N. keptuvėmis sudavė per žarsteklį, kurį laikė V. B., jis pataikė jai per pirštus. Atvykusiems pareigūnams ji papasakojo, kas tą dieną įvyko jų namuose, todėl pareigūnai vyrą sulaikė. Medikų pagalbos ji atsisakė, bet medikus iškvietė V. B., kadangi jai pirštus labai skaudėjo ir ištino. Jai buvo konstatuotas lūžis. Po įvykio ji į gydytojus nesikreipė, nes jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiavo. Po įvykio ji inicijavo skyrybų procesą, nes nenori, kad V. N. smurtautų fiziškai bei psichologiškai jos ir vaikų atžvilgiu. Civilinio ieškinio nereikš. Tyrimą atliekančiai tyrėjai elektroniniu paštu pateikė garso įrašus, iš kurių girdėti, kad sutuoktinis namuose pastoviai konfliktuoja bei terorizuoja savo šeimos narius. Ji bei vaikai jo labai bijo, nes, kai jis yra neblaivus, pasidaro agresyvus, neprognozuojamas. Jie nežino, ko galima iš jo tikėtis, todėl bijo dėl savo bei dėl savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Įrašuose taip pat užfiksuota, kaip jis įžeidinėja ją ir vaikus. Užfiksuota, kad grasina susidoroti su ja ir sūnumi L. N., sakydamas, kad užmuš, suplėšys gerklę, suplėšys jį, „apsisios“ jam gerklę, jam suduos, nurodo, kad namuose yra kirvių ir t.t. Visus šiuos paminėtus sutuoktinio pasisakymus suprato kaip grasinimus. Be to, įrašuose užfiksuota, kaip jis, panaudodamas necenzūrinius žodžius, grasina jai bei L. N. šiandien jį „atjungti“, ją užmušti. Sūnus tokius tėvo žodžius taip pat suprato, kaip grasinimus jį sužaloti ar nužudyti. Garso įraše girdisi kaip sūnus L. N. dėl to verkia, klykauja nuo jam sukeltos baimės. Viename iš pateiktų įrašų girdisi R. G. bei V. B. balsai. Konfliktai ir grasinimai jų šeimoje buvo nuolat nuo to momento, kai vyras grįžo iš įkalinimo įstaigos 2017 m. Jie visi jo labai bijo, nes jis savo elgesiu juos įbaugino, pastoviai juos terorizuoja. Jis taip elgėsi tik tuomet, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. sutuoktinis niekada nemušė, tačiau L. N. jis buvo sudavęs. Sutuoktinio bijo ir dėl jo kriminalinės praeities, nes jis buvo baustas už sunkius nusikaltimus, už išžaginimą. Sugrįžęs iš kalėjimo, jis tapo labai agresyvus, nekontroliuojamas, bei pradėjo gerti. Nuo to laiko, kai D. N. su jais negyvena, nes jam skirta kardomoji priemonė, vaikai ramiai daro pamokas, daugiau pradėjo šypsotis, geriau miegoti (t. 1, b. l. 36–38, 39–44).

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eidama pas draugę, sutiko jos vyresnį sūnų, kuris paprašė paskambinti motinai. Ji paskambino, po ko jie atsisėdo ir kalbėjo. Netikėtai atėjęs D. N. pradėjo įžeidinėti sūnų, po to negražiai kalbėjo sutuoktinės atžvilgiu. Visokiais žodžiais išvadino savo vaiką, varė jį iš namų, po to neišleidęs pradėjo stumti link vonios. Ji atsistojo. D. N. norėjo trenkti A. N.. Jai tuo metu po ranka pasitaikė žarsteklis, kuriuo ji sudavė D. N. per nugarą. D. N. jai sulaužė ranką. D. N. A. N. buvo paėmęs už sprando, norėjo suduoti jai su keptuve, bet to padaryti nespėjo, nes ji būdama jam už nugaros sudavė jam per nugarą žarstekliu. Tuomet jis atsisukęs sudavė keptuve per žarsteklį, kurį ji laikė, po to sudavė keptuve per ranką. Kai sudavė per ranką, skausmo nelabai pajuto, ranka ištino. Kreipėsi į gydytoją. Tą pačią dieną ją išvežė į ligoninę, kur jai uždėjo gipsą. Nori, kad D. N. būtų nubaustas. Turi įrašą, kai jis puola sutuoktinę, sūnų. D. N. jų nemyli. Nepastebėjo, kad D. N. muštų sūnų, bet buvo prie jo prisiartinęs (t. 1, b. l. 57–58).

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Paaiškino, kad tėvas gėrė degtinę. Jis paskambino motinai. Tėvas priėjęs prie jo paklausė, kodėl jis nedirba. Jis atsakė kažką tėvui. Tėvas jam liepė eiti dirbti. Jis nurodė, kad neis. Motina nurodė tėvui išeiti. Jis stovėjo priešais motiną, už jo buvo V. B.. Pastaroji rankoje turėjo žarsteklį, o tėvas rankose laikė keptuves. Po to tėvas išėjo, o jie kreipėsi pagalbos. Atėjo du kaimynai ir ištempė jį į lauką. Motina iškvietė policiją. Jis nuėjo pas kaimyną, po to grįžo atgal. Jis nematė kaip jis sudavė motinai. Jis V. B. mušė keptuvėmis. Tėvas turėjo dvi keptuves. Dar anksčiau tėvas buvo paėmęs jam už gerklės, bet negali nurodyti, kada tai buvo, nes nepamena. Per Velykas tėvas jam sudavė, metė į jį katiną, yra sudavęs ranka per sprandą. Motiną vadino negražiais žodžiais (t. 1, b. 1. 101–102).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-05 jos anūkė V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuėjo pas kaimynus A. N. bei D. N., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Kai anūkė grįžo namo, ji pasiskundė kairės rankos skausmu. Anūkė papasakojo, kad tuo metu, kai ji buvo pas kaimynus, tapo liudininke konflikto tarp A. N. ir D. N.. Šio konflikto metu anūkė paėmė žarsteklį tam, kad apgintų A. N., bandė juo atstumti D. N. nuo A. N.. D. N. keptuve sudavė per žarsteklį, kurį laikė V. B.. Jis pataikė V. B. į kairę ranką. Dėl šio įvykio buvo atvykusi policija bei greitoji pagalba. Medikai apžiūrėję anūkę nuvežė ją į Šalčininkų priėmimo skyrių, kur jai nustatė kairės rankos dviejų ar vieno piršto lūžius bei uždėjo gipsą. Šio įvykio ji pati nematė, apie jį sužinojo iš anūkės pasakojimo. Civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 121–123).

Liudytojas T. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), gyventojas. Pažįsta šio kaimo gyventojus, tarp jų ir A. N. bei D. N.. Su jais sutaria gerai. Žino, kad tarp D. N. ir A. N. santykiai yra įtempti, nes D. N. dažnai vartoja alkoholį, dažnai triukšmauja, konfliktuoja su sutuoktine. Pats matė bei girdėjo kaip D. N., būdamas neblaivus, šaukė, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais be pagrindo savo vaikus. Kelis kartus girdėjo kaip D. N., būdamas neblaivus, grasino savo sutuoktinei susidorojimu. Yra vienas vaizdo/garso įrašas, kaip D. N., būdamas neblaivus, jam sakė, kad kada nors pasmaugs savo sutuoktinę. Šis pokalbis tarp jų buvo įvykęs šiais metais. Pats nėra matęs kaip D. N. naudoja fizinę jėgą prieš A. N. ar jų vaikus (t. 1, b. 1. 127–129).

2020-07-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktuose medicinos dokumentuose nėra objektyvių duomenų, nurodančių, kad V. B. buvo padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 78).

2020-12-10 medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyr. eksperto išvada, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatoma poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje ir šios plaštakos II delnakaulio atokiojo galo lūžis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu per kairę plaštaką. Tokiu daiktu galėjo būti ir keptuvė, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes delnakaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimo padarymo galimybė nurodytu laiku ir būdu neatmetama (t. 1, b. l. 90–91).

2020-08-13 – 2020-08-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašų: 72135, 84064, 84065 turinys. Garso įrašuose girdėti, kaip vyras konfliktuoja bei grasina smurtu savo šeimos nariams. Garso įrašuose užfiksuota, kaip vyras įžeidinėja proceso dalyvius, grasina susidoroti su proceso dalyviais, sakydamas, kad užmuš, suplėšys gerklę ir t. t. (t. 1, b. 1. 136–139).

2020-08-26 apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo/garso įrašo „reiceved_1272998039704189-l“ aprašymas, kuriame užfiksuoti D. N. išsakyti grasinimai A. N. atžvilgiu (t. 1, b. l. 142).

2020-09-03 – 2020-09-09 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašų: „darka5(l).m4a 5,5 MB; darka3(l).m4a 7,9MB; darka4(l).m4a 1,2 MB; Darka(l).m4a 3,5 MB“ turinys. Garso įrašuose girdėti, kaip vyras konfliktuoja bei grasina panaudoti smurtą savo šeimos narių atžvilgiu. Garso įrašuose užfiksuota, kaip vyras įžeidinėja proceso dalyvaus, grasina susidoroti su proceso dalyviais (t. 1, b. l. 144–148).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų A. N., L. N., V. B., liudytojų J. B., T. U. parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų apžiūros protokolas, 2020-08-13 – 2020-08-17 daiktų apžiūros protokolas, 2020-08-26 apžiūros protokolas, 2020-09-03 – 2020-09-09 kitų objektų apžiūros protokolas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. N. padarė aptariamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 41-43, 45). Nukentėjusiesiems taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 47–49).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 163 straipsnyje nustatytos šios alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. D. N. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) vaikui ir šeimai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 2, b. l. 17–25), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 4–15), dirba (t. 2, b. l. 3). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus arešto bausmę 20 parų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus arešto bausmę 40 parų, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, paskyrus arešto bausmę 60 parų (BK 49 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, D. N. paskirtos bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam skirtina areštas 120 parų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2020-06-05 19.20 val. iki 2020-06-07 12.52 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 151, 156), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

V. Kiti klausimai

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios V. B. gydymo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš kalto asmens 58,49 Eur žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 111–115). Nukentėjusiajai sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais D. N. veiksmais. Nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (t. 1, b. l. 113). D. N. dalį žalos (20 Eur) civiliniam ieškovui atlygino (t. 1, b. l. 179) ir sutiko apmokėti likusią dalį (t. 2, b. l. 43, 45). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 38,49 Eur turtinė žala ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-06-07 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 153).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam arešto bausmę 20 parų.

D. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam arešto bausmę 40 parų.

D. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jam arešto bausmę 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir subendrintą bausmę D. N. skirti arešto bausmę 120 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. N. skirti arešto bausmę 80 parų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2020-06-05 iki 2020-06-07 (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo D. N. 38,49 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-06-07 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam D. N., kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, adresu Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.