Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-1507-946/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
T-1507-946/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-1507-946/2021
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2021 m. rugsėjo 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. V. (P. V.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra vidutinė. Nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo baldžiaus bei staliaus specialybes, laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įkalinimo įstaigoje dirba, padengė priteistą civilinį ieškinį, dalyvavo įžanginės grupės užsiėmimuose sėkmingai baigė anoniminių alkoholikų užsiėmimų ciklą. Nuteistasis už gerą elgesį skatintas 29 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lengvojo režimo sektoriuje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas bei daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

P. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1, 3 punktais, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta 20 m. laisvės atėmimo.

Anksčiau taip pat buvo teistas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 65 straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 10 parų.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 3 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už labai sunkius padarinius sukėlusias veikas (du nužudymus, vienas iš jų buvo padarytas bendrai su kitais asmenimis), anksčiau taip pat ne kartą buvo teistas, tačiau ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, taip pat ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, P. V. nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Spręsdamas dėl nuteistojo P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už aktyvų dalyvavimą pataisos programose, gerą darbą bei elgesį paskatintas, dirba, mokėsi, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas neabejotinai rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net dvidešimt tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas, fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis), už ką jam buvo paskirtos ir itin griežtos drausminės nuobaudos. Nors nuobaudų jau ilgą laiką nuteistasis nėra gavęs, tačiau šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme P. V. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, pirmasis teistumas jauname amžiuje, nepastovi gyvenamoji vieta ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, buvo įtakojamas asocialios grupės, priežiūros apribojimo pažeidimai (slapstėsi). Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek P. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuris pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, nors nuteistasis teigia neturintis sunkumų, susijusių su lėšomis, finansine padėtimi, tačiau atkreiptas dėmesys, kad nusikalstamos veikos darytos dėl finansinės naudos, praeityje buvo įtakojamas asocialių grupių, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl tikėtina, kad tai gali turėti įtakos nusikaltimų darymui, sunku prognozuoti, ar nuteistasis šią riziką gali valdyti nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju P. V. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Šią išvadą, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis nusikalsta „pagautas momento“, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis, siekdamas kitų paklusimo, yra naudojęs smurtą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nėra duomenų, kad teisės pažeidėjas nuolatos naudotų smurtą, yra tik vienas, oficialiai patvirtintas, savikontrolės praradimo epizodas, t. y. dabartinis smurtinis nusikaltimas, pataisos įstaigoje nėra fiksuota smurtinio elgesio apraiškų, tačiau jis atlikdamas bausmę vieną kartą taip pat buvo baustas drausmine nuobauda už fizinio smurto panaudojimą prieš kitus asmenis.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodytas, duomenų ar pakartotinio elgesio rizika mažėjo nuo paskutinio vertinimo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nenurodoma, kiek yra dinaminių ir kiek statinių balų, tačiau jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir nurodomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dėl to, darytina išvada, kad dar yra nemažai dinaminių balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Šios aplinkybės kelia abejonių pakankama P. V. elgesio korekcija, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat, nuteistajam likusi dar labai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 3 dienos. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis