- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-620-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Bylos Nr. 1S-620-185/2015 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
2015 m. gruodžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Prano Šimkaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. R. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria įtariamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 18 d. gautas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimas skirti kardomąją priemonę – suėmimą E. R. trims mėnesiams, remiantis E. R. išduotu Vokietijos Fedaracinės Respublikos Kylio apylinkės teismo 2015-09-11 Europos arešto orderiu.
Iš Europos arešto orderio matyti, kad E. R. įtariamas tuo, jog kartu su M., J., B., M., M., Š., L., P., V. ir V. nenustatytu laiku, anksčiau nei 2013-12-03, susibūrė į grupuotę, kad daug kartų, iš kurių kai kurie dar liko nenustatyti, įsilauždami į automobilius ir gyvenamąsias patalpas bei vogdami automobilius, o taip pat navigacijos prietaisus ir kitus vertingus daiktus iš automobilių, juos parduodami ar patys naudodami, užsitikrintų ilgalaikį nemažą pajamų šaltinį. Konkrečiai, šio susitarimo pagrindu, visiems dalyviams žinant ir jiems patiems to norint, laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2014-11-24 įtariamasis dalyvavo kaip nusikaltimų vykdytojas nusikalstamoje grupuotėje vykdant septynias vagystes, taip pat ir iš automobilių, kurie buvo atidaryti pavartojant jėgą. Kiekvienos vagystės metu buvo pavogta iki 400 eurų grynųjų pinigų. Taip pat įtariamasis dviejuose epizoduose dalyvavo realizuojant vogtus daiktus, kuriuos buvo pavogę kiti nusikalstamos grupuotės nariai, tarp jų 65 000 eurų vertės pavogtą automobilį „BMW 520d“ ir automobilį „Mercedes SL 500“, kurį jis nusikalstamos grupuotės vadovo nurodymu, turėdamas tikslą realizuoti, pargabeno iš Liudvigsburgo (Ludwigsburg) į Bochumą (Bochum).
E. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242§ 1 d., 243§ 1 d. 2 sak. Nr. 1, 3, 244§ 1 d. Nr. 2, 244a)§ 1 d., 259§ 1 d., 260§ 1 d. Nr. 2, 260a§, 22, 23, 25§ 2d., 27§, 53§, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 4 d., 178 str. 3 d., už ką numatyta iki 8 metų laivės atėmimo bausmė.
E. R. sulaikytas 2015 m. lapkričio 17 d. 00 val. 05 min.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi E. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo E. R. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartį, parenkant E. R. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 5 d. normą, nurodydama, kuo E. R. įtariamas Vokietijoje, nes Lietuvos Respublikos teisės normos nenumato galimybės teisėsaugos pareigūnui ar teismui vertinti kitoje šalyje asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, tarp jų veikos kvalifikavimo bei pagal atliekamą tyrimą surinktų įrodymų, kadangi tai nėra šios šalies teisėsaugos institucijų ar teismų kompetencija. Nagrinėjimu atveju ikiteisminio tyrimo teisėja, gynėjo įsitikinimu, turėjo vertinti tik tai, ar yra nurodyti duomenys, kuriais remiantis kitoje šalyje pareikštas įtarimas jo ginamajam, ar yra procesinis pagrindas per tą laikotarpį, kada bus išspręstas klausimas dėl jo ginamojo E. R. perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimas, taikyti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, ar ne, o jei yra, tai motyvuotai nurodyti jos terminą. Tokių duomenų ir motyvų gynėjas skundžiamoje nutartyje pasigenda. Teismo motyvai, kodėl E. R. suimamas maksimaliam trijų mėnesių terminui, yra nepagrįsti, be to, tokių suėmimo skyrimo pagrindų ir(ar) motyvų baudžiamasis procesas nenumato. Teismo nurodyta motyvacija dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis galimybės aiškiai prieštarauja įtvirtintoms įtariamojo teisėms pasirinkti sau gynimąsi nuo pareikšto įtarimo ir neturėtų būti motyvu skiriant bet kokią kardomąją priemonę. Nors E. R. laikinai nedirbantis, tačiau jis turi artimuosius ir faktinę šeimą, akivaizdu, jog jis pragyvena ne iš nusikalstamų veikų darymo, nes praeityje neteistas, todėl, tikėtina, kad jis turės ir lėšų nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, į teisėsaugos institucijas procesiniams veiksmams atlikti.
Taip pat neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog E. R. gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. E. R. nėra teistas Lietuvoje, nėra duomenų apie jo teistumus kitose šalyse, iki sulaikymo jis nuo teisėsaugos pareigūnų nesislapstė ir nenurodė, jog nesutinka duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo kitoje šalyje. Be to, Lietuvoje jis gyvena legaliai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, faktinę šeimą, mažametį vaiką ir pasižadėjo niekur nesislapstyti, ir iš esmės duoti paaiškinimus dėl jam pateikto įtarimo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog E. R. slapstysis nuo Lietuvos Respublikos ar Vokietijos teisėsaugos pareigūnų ar teismo.
Mano, kad vien Europos arešto orderio išdavimas dar nėra pakankamas pagrindas iki sprendimo išduoti E. R. kitos šalies teisėsaugos institucijoms priėmimo laikyti jį suimtą, kadangi nėra kitų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Be to, kaip jau minėta, net nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis yra pareikštas įtarimas jo ginamajam.
Taip pat kyla abejonių, ar E. R. oficialiai buvo kviečiamas procesiniams veiksmams atlikti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kadangi joks kvietimas iki sulaikymo, kiek gynėjui yra žinoma, E. R. nebuvo įteiktas. Teismo motyvas, kad E. R. pats nenuvyks į Vokietijos Federacinę Respubliką procesiniams veiksmams atlikti, kadangi neturi tam lėšų, yra nepagrįstas. Nors jis šiuo metu laikinai ir nedirba, lėšų pragyventi turi ir didelių problemų nuvykti į netolimą šalį jam nekiltų. Atkreipia dėmesį, jog E. R. buvo susitaręs su UAB „D.“ dėl jo įdarbinimo nuo 2015-12-01 vairuotoju-ekspeditoriumi.
E. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra vidurinio išsilavinimo, praeityje neteistas. Taip pat jis turi faktinę šeimą, t. y. su sugyventine M. G. augina (duomenys neskelbtini) gimusį kūdikį – M. G.. Be to, teismui, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo žinomos jo sveikatos problemos – abiejų akių įgimta katarakta ir toliaregystė, nuolatiniai kraujagysliniai galvos skausmai, kas, gynėjo nuomone, rodo visiškai ribotas arba neįmanomas galimybes asmeniui slapstytis nuo teisėsaugos institucijų ar teismo.
Yra įsitikinęs, jog būdamas laisvėje E. R., tinkamai jį informavus apie numatomus atlikti procesinius veiksmus kitoje šalyje, tikrai suras galimybę pats savo lėšomis nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir duoti parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, todėl šiuo metu laikyti jį suimtą Lietuvoje, ir dar tokį ilgą laiką, tikrai nėra jokių procesinių pagrindų.
Teismo posėdyje įtariamojo E. R. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundu bei prokurorės pateikta medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam E. R. paskirta pagrįstai.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Patikrinusi teismui pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam E. R. pagrįstumu ir teisėtumu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. R. atžvilgiu išduotame Vokietijos Federacinės Respublikos Kylio apylinkės teismo 2015-07-03 Europos arešto orderyje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte dėl E. R. paieškos bei kitoje teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kokia nusikalstama veika E. R. yra įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad jis galėjo padaryti šią veiką.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi E. R. suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 5 d. numatytais pagrindais.
BPK 72 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kuriuos prašoma <...> perduoti <...> pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir BPK numatytais pagrindais. BPK 122 str. 5 d. numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas ir jo terminas gali būti pratęstas, jeigu yra gautas prašymas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį.
Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 str. 1 d. nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ str. 1 d.). Taigi Europos arešto orderis yra Europos Sąjungoje vykdytinas teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė ir kurį kita valstybė narė vykdo, remdamasi abipusio pripažinimo principu. Europos arešto orderis gali būti išduodamas, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už veiką, baustiną pagal nacionalinę teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas ? bent 12 mėnesių (tyrimo, nagrinėjimo ir teisminio nagrinėjimo etapuose, kol priimamas galutinis nuosprendis), arba gali būti išduodamas, siekiant vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, kurio terminas – bent keturi mėnesiai. Tai pateikta Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 str. 1 d. Todėl Europos arešto orderis yra glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos sutarties 29 str. nustatytu tikslu. Europos arešto orderis turėtų būti naudojamas veiksmingai, efektyviai ir proporcingai kaip priemonė, skirta nusikalstamumo prevencijai ir slopinimui, tuo pat metu užtikrinant įtariamų bei nuteistų asmenų žmogaus teises. Ši asmens laisvės atėmimu pagrįsta priemonė iš esmės yra skirta padėti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą sunkesnių ar daugiau žalos padariusių nusikaltimų atveju, kas gali iš esmės pateisinti Europos arešto orderio išdavimą ir vykdymą.
Europos arešto orderis yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių teisminės institucijos prašymas suimti asmenį kitoje valstybėje narėje ir perduoti tą asmenį pirmajai valstybei, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo. Šis mechanizmas grindžiamas teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Europos arešto orderiu užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp veiksmingumo ir tvirtų garantijų, kad bus gerbiamos suimto asmens pagrindinės teisės. Valstybės narės ir nacionaliniai teismai turi užtikrinti įtariamųjų ir kaltinamųjų procesines teises ir laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų. Pavyzdžiui, bet kuris asmuo, suimtas pagal Europos arešto orderį, remiantis šalies, kurioje jis suimtas, teise gali turėti advokatą ir prireikus vertėją žodžiu.
Iš esmės Europos Sąjungos valstybės narės nebegali atsisakyti perduoti savo piliečius, išskyrus atvejus, kai jos perima ieškomo asmens baudžiamąjį persekiojimą arba jo įkalinimo bausmės vykdymą. Europos arešto orderis grindžiamas principu, kad Europos Sąjungos piliečiai atsako už savo veiksmus visose Europos Sąjungos nacionaliniuose teismuose.
E. R. Vokietijos Federacinėje Respublikoje įtariamas veikos, Lietuvos Respublikoje atitinkančios BK 25 str. 3 d., 4 d., 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą užsienio valstybėje gresia laisvės atėmimo bausmė iki 10 m., pagal Lietuvos BK 178 str. 3 d. – iki 8 m. Kaip minėta, E. R. yra išduotas Europos arešto orderis, kuriuo Vokietijos Federacinė Respublika prašo perduoti jį baudžiamajam persekiojimui, kas sudaro savarankišką BPK 122 str. 5 d. numatytą pagrindą taikyti suėmimą. Todėl apylinkės teismas, skundžiama nutartimi skirdamas E. R. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 str. 5 d. numatytu pagrindu, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie asmens šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas svarbias aplinkybes.
Kaip minėta, E. R. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį tiek Lietuvos, tiek užsienio šalies, kurioje jis įtariamas padaręs šią veiką, įstatymai numato gana griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įtarimo sunkumas bei sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios traktuojamos pakankamomis pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi jau vien E. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, tuo labiau sužinojęs, jog jo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė, kartu įvertinus tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu įtariamasis niekur nedirbo ir nesimokė, nebuvo registruotas darbo biržoje, legalių pajamų, pragyvenimo šaltinio neturėjo, apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Suėmimo pagrįstumo nepaneigia ir suėmimo pagrindų nešalina gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad E. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje su M. G., augina (duomenys neskelbtini) gimusį kūdikį, turi sveikatos problemų, yra susitaręs su UAB „D.“ dėl jo įdarbinimo nuo 2015-12-01 vairuotoju-ekspeditoriumi (teismo manymu, tokios pareigos nėra suderinamos su įtariamojo turimais regos sutrikimais), kad nėra duomenų, jog būtų teistas. Kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad E. R. yra išduotas Europos arešto orderis dėl sunkaus nusikaltimo galimo padarymo (Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis įtariamas 7 nusikalstamų veikų padarymu galimai veikiant organizuota grupe ir siekiant pasipelnyti, įtariamas kaip aktyvus nusikalstamų veikų dalyvis, t. y. vykdytojas atliekant vagystes bei dviejuose epizoduose realizuojant vogtus daiktus), nepaneigia to, jog įtariamasis, siekdamas išvengti už sunkaus nusikaltimo galimą padarymą jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Kitos gynėjo skunde dėstomos prielaidos ir pasvarstymai (apie Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų neišnaudotas galimybes susisiekti su E. R. ir pan.) yra niekuo nepagrįsti ir jie sprendimui dėl kardomosios priemonės taikymo įtakos neturi.
Atsižvelgusi į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti negalima. Be to, būtų apsunkintas Europos arešto orderio įvykdymas.
Kolegijos nuomone, E. R. suėmimo termino laikyti per ilgu nėra pagrindo. Jis reikalingas atlikti teisines procedūras dėl E. R. perdavimo Vokietijos teisėsaugos organams.
Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p., 5 d., todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo E. R. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.