Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Raimundui Galdikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. K. sugadino svetimą turtą: jis, 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.50 val., Kopų g. 25, Palangoje, tyčia, spirdamas įlenkė pastato, priklausančio D. U. ir I. bei U. L., terasos apsaugines metalines žaliuzes, tokiu būdu sugadino svetimą turtą 529 Eur vertės. Tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino (parodymus davė po visų įrodymų ištyrimo). Parodė, jog nesijaučia kaltas, nes nieko blogo nepadarė. Jam policija įteigė, kad jis spyrė, bet jis nėjo ir specialiai tos kavinės nespardė. Paaiškino, kad jie atostogavo Šventojoje, prieš dvi dienas buvo į kavinę užėję pavalgyti, išpūtė pilvą, kitą dieną pasidarė bloga, pakilo temperatūra, dvi dienas pragulėjo. Po dviejų dienų ėjo pro šalį pro tą kavinę, pamatė šviesą, nusprendė paklausti dėl to apsinuodijimo. Beldėsi, kažkokie žmonės išėjo, pasakė jam „Eik iš čia“, jis ir nuėjo. Niekur jis nebėgo, niekas jo negaudė. Išėjo žmonės iš tos kavinės, jis su jais kalbėjosi. Policija atvažiavo, paklausė „Kas čia darosi?“ Jį policija paleido. Jis turi fotografijas pridėjęs prie bylos, kurios darytos tą patį vakarą 23.15 val. Nuotraukose geriau negu vaizdo įraše matosi tos metalinės žaliuzės. Jei būtų koks rimtas įlenkimas, jis mano, kad jį policija išsivežtų. Čia taip gavosi, kad jis norėjo išsakyti savo problemą, o jie jam įteigė kažkokius žodžius. Po įvykio su vartais viskas buvo tvarkoje. Vartams jau 10 metų. Kaip jis galėjo sugadinti mechaninį dalyką, jis negalėjo motoro sugadinti, o apibraižyti vartai jau seniai. Nepripažįsta žalos, nes vartų nesugadino. Po įvykio du mėnesius kavinė veikė. Jis skambino, tačiau subnuomininkas nėjo su juo į kalbas. Sakė, kad atiduotų 700 Eur ir viskas. Jis gal 150 Eur būtų davęs, kad pasimirštų ta istorija. Jis sutiktų 150 Eur atlyginti ir per mėnesį galėtų sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Civilinio ieškovo atstovė R. B. parodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) vadovė. Praeitų metų rugpjūčio mėnesį apie 11 val. vakaro kavinei „Žvejo dukros“ Šventojoje nebedirbant, asmuo praeidamas spyrė į pakeliamus vartus (žaliuzes). Darbe dar buvo visas kolektyvas. Tie vartai pas juos keldavosi automatiškai. Po spyrio automatika nebeveikė, nes susiskersavo tokios juostelės. Tada darbuotojai, norėdami pateikti į darbą arba iš jo išeiti, turėdavo būtinai būti du. Vienas keldavo rakteliu, kitas keldavo arba traukdavo iš paskos. Tai nėra jų asmeninis turtas. Jie vykdo veiklą subnuomos principu ir yra atsakingi prieš patalpų savininką, kuris reikalauja, kad tos žaliuzės būtų pakeistos į tokias, kokios jos buvo. Žala yra 684 Eur, įskaitant PVM. Šarvas kainavo 437,19 Eur, transportas kainavo 28,93 Eur, remontas 99,17 Eur. Prie kiekvieno reikėtų pridėti PVM mokestį, kas bendroje sumoje gaunasi 118,71 Eur. Bendra suma 684 Eur. Jie mokėjo pavedimu, turi pagrindžiančius dokumentus. V. S. įmonė „Lauresta“ nurodė, kad remontuoti vartų nėra galimybės, vienintelė išeitis keisti naujas. Ji įvykio metu buvo kavinėje ir girdėjo spyrį, stiprų trenksmą. Paklausus, kas nutiko, išgirdo keiksmažodžius. Tada išėjo į Kopų gatvę. Ten laukė kaltinamasis L. su mergina. Paklausus, kodėl jis taip pasielgė, pastarasis apkaltino juos, kad apsinuodijo maistu. Kalbant su juo išsiaiškino, kad jis vardija tokius patiekalus, kokių pas juos nėra. L. K. pasakojo, kad suposi atrakcionuose, gėrė alkoholį, jį supykino, dvi dienas nesikėlė iš lovos. L. K. neneigė, kad spyrė. Jie pasakė, kad kviečia policiją, kaltinamasis sutiko. Kai atvyko policija, L. K. patvirtino, kad spyrė. Po spyrio vidinėje pusėje atsirado gumbas. Policijos tyrėja kreipėsi į kaltinamąjį, kad jis atvyktų pas juos į vietą, nes galbūt kaltinamasis yra kompetentingas sutvarkyti tas žaliuzes. Todėl jie nepuolė patys tvarkyti, galvojo, gal žmogus sutvarkys, bet L. K. nesutiko. Tada užsisakė, pagal eilę ir įdėjo jas. Šarvas yra metalinė konstrukcija, gofruota žaliuzė, kuri sulenda į dėžutę. Gumbas atsirado iš vidaus, o iš išorės atsirado duobė. Jei žmonės taip belstų į duris, tai ir durys iškristų. Pirminę žalą nurodė jos vyras. Žaliuzės įsigytos ne jų prieš 10 metų. Išlyginti gal ir įmanoma, bet tada tas mechanizmas nebeveikia. Mechanizmo nekeitė. Iki įvykio viskas veikė.

4. Liudytojas D. B. parodė, jog įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, dabar nebėra. Kavinėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), pavadinimu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 15 d. baigė darbus, išleido dalį darbuotojų, išjungė terasoje šviesą ir išgirdo smūgį ir daug keiksmažodžių. Aplink nieko nebuvo, tik L. K. ir kažkokia moteris su juo. Per langą jis su juo kalbėjo. Moteris dar pasakė „Dabar tai prisidirbai“. Tada jie išėjo į lauką, jis pro vienas duris, žmona pro kitas, kad L. K. nepabėgtų, nes jis nežadėjo ten stovėti ir laukti jų. Jų darbuotoja E. Ž. pašvietė į terasą ir pamatė tą durų problemą. Jau plika akimi matėsi, kad čia bus blogai. Jis su kaltinamuoju dar per langą pasiginčijo. Kalbėjo, kodėl spyrė. Pasakojo, kad apsinuodijo jų kavinėje. Kol jie bendravo, E. Ž. pašvietė ir pamatė gumbą žaliuzės jo liemens aukštyje. Buvo ir iš bėgelių išlaužta. L. K. viską pripažino, pasakė, kad spyrė. Jis kvietė policiją. Tamsoje fotografavo policija tuos vartus. Iki įvykio žaliuzės darinėjosi puikiai. Ten yra tokia dėžutė, įdedi raktą, pasuki ir laikai ir vartai pasikelia į viršų. Dauguma kolektyvo darbuotojų turėjo tą raktą. Po įvykio iš viso nesidarinėjo. Jie turėjo atlaužti tą burbulą ir tada rankiniu būdu kelti. Jis ieškojo tos pačios įmonės, kad sutvarkyti žaliuzes, bet ji nebeegzistuoja. Tada pasamdė tą firmą, kuri greičiausiai galėjo atvažiuoti. Jis klausė, gal galima pataisyti, bet ne savo įdėtų vartų niekas netaiso, tik keičia į naujus. Jo tyrėja klausė, kiek galėjo tie vartai kainuoti prieš 10 metų. Tai jie preliminariai paskaičiavo litais ir pavertė į eurus. Kaltinamasis teigė, kad spyrė, bet nepripažino, kad sugadino. Kito įvykio su žaliuzėmis pas juos nebuvo.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

16. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 187 straipsnio 3 d. pagal (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo D. B. pareiškimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) , patalpos nuosavybės teise priklauso U. L., I. L. ir D. U., todėl turėjo būti jų pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje apklausus vieną iš patalpų savininkų - U. L., pastarasis patvirtino, kad nori, jog tyrimas būtų tęsiamas ir kaltas asmuo būtų nubaustas, taigi, egzistuoja BK 187 straipsnio 4 dalyje numatyta aplinkybė ir teismas toliau pasisako dėl kitų BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų objektyvių ir subjektyviųjų sudėties požymių.

18. Teismo visiškai neįtikino ši kaltinamojo pateikta versija. Peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, kuris aprašytas vaizdo įrašo apžiūros protokole, matyti, kaip prie policijos pareigūnų prieina vyriškis, kuris prisistato D. B., kavinės direktoriumi. Policijos pareigūnams D. B. aiškina: „va, veikėjas spyrė į varstomus vartus, sakė, kad apsinuodijo“. Prie policijos pareigūnų prieina D. B. nurodytas vyriškis, kaip buvo nustatyta L. K.. Į policijos pareigūno klausimą: „kodėl tu spyrei?“, L. K. atsako: „nu bliamba, apsinuodijau vakar. Vakar visą dieną gulėjau ant tablečių“. Į policijos pareigūno dar kartą užduotą klausimą: „ tai dėl ko spyrei?“, L. K. atsako: „Nežinau, negalvojau, kad tokia silpna grotelė“. Į klausimą: „kada spyrei?“, L. K. atsako: „ką tik spyriau. Aš niekur nebėgau, apsinuodijau“. Liudytojai policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu B. N. ir L. M. patvirtino, kad jiems atvykus į iškvietimą, kaltinamasis prisipažino, jog spyrė į žaliuzes, žadėjo susitarti ir atlyginti žalą. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo teismas neturi pagrindo patikėti kaltinamojo L. K. pateikta versija, kad policijos pareigūnai jam įteigė, jog jis spyrė. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra suaugęs (duomenys neskelbtini) vyras, todėl pateikta kaltinamojo versija, kad jam buvo įteigta, jog jis spyrė į žaliuzes, teismo visiškai neįtikino, tai kaltinamojo pateikta išgalvota versija, nes ir vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinamasis ne tik spyrė, bet dar ir paaiškino, jog negalvojo, kad gali būti tokia silpna grotelė. Be to, byloje apklausti ir kiti proceso dalyviai patvirtino sekančias aplinkybes: civilinio ieškovo atstovė R. B. parodė, jog įvykio metu buvo kavinėje ir girdėjo spyrį, stiprų trenksmą ir pradėjus kalbėtis su kaltinamuoju, pastarasis neneigė, kad spyrė; liudytojas D. B. taipogi nurodė, jog išgirdo smūgį, aplink nieko nebuvo, tik L. K., aiškinosi su pastaruoju, kodėl spyrė; liudytoja N. K. parodė, išgirdo garsų smūgį į uždarytus vartus, būdama kavinės viduje išgirdo smūgio į metalinį daiktą garsą. Suprato, kad kažkas trenkė į prie kavinės esančios terasos nuleistas metalines žaliuzes. Taigi, visų šių įrodymų visuma, kuri buvo ištirta teisiamųjų posėdžių metu, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis L. K. spyrė į terasos apsaugines metalines žaliuzes ir paneigia kaltinamojo versiją, jog jis tik pabeldė į duris ir jam buvo įteigta, kad jis spyrė.

19. Toliau kaltinamasis L. K. teigė, jog kadangi jis tik pabeldė, bet nespyrė, todėl ginčija ir sugadinto turto vertę. Nurodo, jo prie bylos pateiktose fotonuotraukose nematyti jokių sugadinimų. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad po įvykio gal 150 Eur būtų davęs nukentėjusiajam, kad pasimirštų ta istorija ir dabar sutiktų 150 Eur atlyginti. L. K. teigė, kad po jo pabeldimo, nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų. Tačiau su šuo teismas taip pat negali sutikti. Pirminiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apžiūrėta įvykio vieta - Palangos m., Kopų g. 25, kavinės „Žvejo dukros“ terasa. Terasa yra iš rudos spalvos lentų, ant kurių stebimi įvairūs geltonos spalvos raštai. Terasos viduryje yra įėjimas į terasą, ant kurio yra rudos spalvos metaliniai nuleidžiami vartai. Ant rudos spalvos metalinių vartų stebima įvairūs maži įbrėžimai, vartų viduryje yra įlenkimas į vidų (t. 1, b. l. 19-21). Po ko, jau 2023 m. spalio 13 d. papildomai apžiūrėjus Kopų g. 25, Palangoje, kavinės „Žvejo dukros“ aliumininės žaliuzės iš vidaus ir išorės, buvo smulkiai aprašyti visi nustatyti sugadinimai (t. 1, b. l. 112-114, 115-123). Kaltinamasis ir gynėjas tvirtina, kad iki papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriuo buvo nustatyti apgadinimai, praėjo du mėnesiai, todėl tie sugadinimai galėjo atsirasti vėliau, ne įvykio metu. Teismas sutinka, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tinkamai neatliko įvykio vietos apžiūros, sutiktina ir su tuo, kad praėjus dviem mėnesiams po įvykio, tuos sugadinimus galėjo padaryti ir kiti asmenys.

20. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertindamas, ar 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo padaryti apgadinimai, remiasi pirminės įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotu įlenkimu į vidų vartų viduryje, o svarbiausia šešių liudytojų parodymais:

20.1. Civilinio ieškovo atstovė R. B. parodė, jog po spyrio į pakeliamus vartus, kurie pasikeldavo automatiškai, automatika nebeveikė, nes susiskersavo tokios juostelės. Tada darbuotojai, norėdami pateikti į darbą arba iš jo išeiti, turėdavo būtinai būti du. Vienas keldavo rakteliu, kitas keldavo arba traukdavo iš paskos. Po spyrio vidinėje pusėje atsirado gumbas. Šarvas yra metalinė konstrukcija, gofruota žaliuzė, kuri sulenda į dėžutę. Gumbas atsirado iš vidaus, o iš išorės atsirado duobė.

21. Atsižvelgiant į visas šias nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau išvardintų liudytojų parodymais ir dalinai įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, jog iki įvykio žaliuzės veikė, o po to atsirado sugadinimas, todėl teismo vertinimu, visi sugadinimai buvo padaryti L. K. 2023 m. rugpjūčio 15 d. įvykio metu.

22. Teisiamųjų posėdžių metu buvo aiškinamasi sugadinto turto vertė. Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota dėl 170 Eur vertės turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Tačiau liudytoju apklaustas tuometinis direktorius D. B. paaiškino, kad tyrėja klausė, kiek galėjo tie vartai kainuoti prieš 10 metų. Tai jie preliminariai paskaičiavo litais ir pavertė į eurus. Pareiškime jis nurodė, kad žala yra 529 Eur. Tos pačios firmos, kuri statė žaliuzes, nebebuvo, todėl susisiekė su firma „Lauresta“, kuri paaiškino, kad reikia dėti naujas ir jie už pačias žaliuzes sumokėjo 529 Eur su PVM. Civilinio ieškovo atstovė R. B. parodė, kad žala yra 684 Eur, įskaitant PVM. Šarvas kainavo 437,19 Eur, transportas kainavo 28,93 Eur, remontas 99,17 Eur. Prie kiekvieno reikėtų pridėti PVM mokestį, kas bendroje sumoje gaunasi 118,71 Eur. Bendra suma 684 Eur.

23. Teismas pažymi, kad sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2015).

24. Analizuojamu atveju civilinis ieškovas nurodė, kad jis sugadintų daiktų vertę nustatė remdamasis daikto rinkos verte veikos padarymo metu ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti civilinio ieškovo nurodytomis vertėmis. Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistas kaltinimas byloje veiką iš BK 187 straipsnio 3 dalies perkvalifikavus į BK 187 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad L. K. veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, t. y. sugadinto turto vertė viršija 10 MGL.

25. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiajam priklausantį turtą sugadino supykęs, kaip nurodė pats kaltinamasis dėl sugedusio maisto, dėl kurio jis apsinuodijo. Tokie veiksmai suponuoja išvadą, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, suprato, kad gadina svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

26. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamojo L. K. kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas tokią išvadą daro remdamasis civilinio ieškovo atstovo parodymais, liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais.

III. Bausmės kyrimo motyvai

27. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

28. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltės formą (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus, į nusikalstamos veikos pobūdį. (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia).

29. Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, yra dirbantis, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 151-155). Teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgdamas į sukeltas pasekmes - padaryta žala nėra didelė, tačiau ji neatlyginta, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 3), daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Teismas pažymi, kad kaltinamajam paskirti viešųjų darbų bausmės nėra galimybės, nes kaltinamasis nurodė, jog esant tokiai paskirtai bausmei, jis negalėtų jos atlikti, nes yra dirbantis, baudą skirti nėra tikslinga, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. K. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla (t. 1, b. l. 194-199). Įvertinus visas aplinkybes, skiriama laisvės apribojimo bausmė jos trukmę nustatant kiek mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

31. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė UAB „Chimenė“ (t. 2, b. l. 51-52), kuriuo prašo iš kaltinamojo L. K. priteisti 684 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl sugadinto turto. Į bylą pateikta V. S. firmos „Lauresta“ PVM sąskaita – faktūra Serija KLC002633, iš kurios matyti, kad UAB „Chimenė“ atliko tokius darbus: šarvas PA52 (2760x2400) – 437,19 Eur (be PVM), remonto darbai – 99,17 Eur, transporto išlaidos – 28,93 Eur (be PVM), viso atlikta darbų suma su PVM yra 684 Eur (t. 2, b. l. 18). Pateiktas išrašas iš „Swedbank“, UAB, kad UAB „Chimenė“ 2023 m. rugsėjo 21 d. V. S. įmonei „Lauresta“ pravedė 484 Eur (t. 2, b. l. 74). 2023 m. rugpjūčio 16 d. Užsakymo kvitas – sutartis AB-002729 nustatyta, kad UAB „Chimenė“ sumokėjo V. S. įmonei „Lauresta“ 200 Eur užstatą (t. b. l. 51)

32. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad pastatas Kopų g. 25, Palangoje, nuo 2023 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklauso D. U., I. ir U. L. (t. 2, b. l. 75-79). Taipogi, minėtame išraše užfiksuota, kad 2019 m. spalio 30 d. sudaryta nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Subnuomos sutartis su UAB „Chimenė“ neįregistruota. Į bylą pateikta 2023 m. sausio 2 d. subnuomos sutartis Nr. 2023/01/028, sudaryta tarp subnuomotojo UAB „Egilora“ ir subnuomininko UAB „Chimenė“ dėl patalpos Kopų g. 25, Palangoje, perdavimo laikinai naudotis patalpas viešojo maitinimo paslaugai teikti. Sutarties 5 dalies „Šalių atsakomybė ir kitos sąlygos“ 5. 1 punkte nurodyta, kad subnuomininkas privalo atlyginti patalpoms padarytą žalą, kai ją padaro Subnuomininko darbuotojai, jo atstovai, asmenys, veikiantys kaip Subnuomininko atstovai ir nenustatyti asmenys, išskyrus išimtį, numatytą sutarties 5.2 punkte. Taigi, 5.2. punkte nurodyta, kad už žalą, kurią šalims nusikalstama veika padaro nustatyti tretieji asmenys, šalys viena kitai neatsako. Trečiųjų asmenų veika pripažįstama nusikalstama veika, jei dėl to yra iškelta baudžiamoji byla (t. 2, b. l. 47-49).

33. Kaltinamasis nagrinėjamoje byloje buvo žinomas nuo pat tyrimo pradžios. Taigi, visos šio nuosprendžio 31-32 punktuose nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, patvirtina, kad UAB „Chimenė“ šioje byloje negalėjo reikšti civilinio ieškinio, neturėjo pareigos pagal subnuomos sutartį atsakyti dėl padaryto turto sugadinimo, o pastatą nuosavybės teise valdantys asmenys turėjo kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu vienas iš savininkų U. L. nurodė, jog savininkams turtinė žala nepadaryta ir jie neprašo jos atlyginti. Šiuo atveju UAB „Chimenė“ byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes jis pareikštas asmens, neturinčio ieškinio reikalavimo teisės.

34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (bylos gale), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

35. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (t. 1, b. l. 139-142).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

UAB „Chimenė“ pareikštą 684 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, atmesti.

Išaiškinti L. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.