Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. ir jo atstovo advokato M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nepatenkintas G. J. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2013 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. VR-141-3, kuriuo G. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ str. 2 d., padarymą, paskirta 600 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau agentūros) 2013 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. VR-141-3 G. J. nubaustas pagal ATPK 51⁶ str. 2 d. už tai, kad jis, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku, iš savo sklype esančio buitinių nuotekų valymo įrenginio ne kartą nuotekas išleidinėjo į šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą, iš kurio siurblio pagalba nuotekos buvo išleidinėjamos į aplinką, vyko aplinkos tarša nuotekomis, tuo G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti agentūros 2013 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. VR-141-3 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. ir jo atstovas advokatas M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir agentūros 2013 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. VR-141-3 bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jokios reikšmės bei skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl agentūros nutarimą surašiusio asmens (vyresniojo valstybės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. B.), 2013-03-12 teismo posėdžio metu padaryto prisipažinimo, jog prieš priimdamas nutarimą skirti apeliantui 600 Lt baudą J. B. neskaitė/netyrė, nebuvo susipažinęs su apelianto 2012-09-09 rašytiniais paaiškinimais (b.l. 16) dėl jam inkriminuojamos veikos, kas liudija nepilną nevisapusišką neobjektyvų administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimą bei ATPK 248 str., 257 str. pažeidimą.

Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakė išreikalauti originalus dokumentų, kuriuose buvo padaryti taisymai/prirašymai bei liudytoju apklausti apelianto prašomą iškviesti asmenį – UAB „Švaistė" direktorių R. J., tuo tarpu, skundą surašiusios institucijos prašymu liudytojais apklausė tris asmenis: J. B., V. J., T. B., todėl teismas nesudarė apeliantui vienodų galimybių gintis nuo pareikštų nepagrįstų kaltinimų bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis. 2013-03-12 teismo posėdyje apeliantas paprašė išreikalauti iš agentūros 2012-08-03 Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių tyrimų rezultatų protokolo Nr. VR-5.3 346 originalą, nes iš nuorašo buvo matyti taisymai (ištaisyta data grafoje „baigti"; galimai pataisymai grafoje „Mėginio paėmimo vieta", nes atšviesto teksto neįmanoma įskaityti, o adresas „(duomenys neskelbtini), Vilniuje" parašytas ryškiau nei minėtas tekstas). Tik gavus originalų minėto dokumento egzempliorių bei susipažinus su juo apeliantas būtų galėjęs reikšti atitinkamą prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo, siekiant išsiaiškinti, koks tekstas buvo parašytas po esančiu tekstu (t. y. kas ir kada buvo taisoma). 2013-03-12 teismo posėdyje apeliantas taip pat prašė išreikalauti iš agentūros Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolo Nr. VR-5.3 346 originalą, nes iš kopijos matyti, jog dalis teksto prirašyta bei galimai vėliau nei surašytas pats dokumentas. Apeliantas pažymi, kad grafoje „Mėginio ėmimo vieta ir laikas" ryškesnis yra adreso „(duomenys neskelbtini), Vilnius" įrašas bei truputį skiriasi šio įrašo braižas, o kartu šie faktai suponuoja aplinkybę, jog adresas „(duomenys neskelbtini), Vilnius" galimai buvo prirašytas vėliau nei buvo surašomas pats dokumentas. Atsižvelgus į tai, jog mėginių tyrimo rezultatų dokumentuose (b.l. 13, 14) nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. kitas nei apelianto gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) bei mėginių paėmimo adresas, todėl buvo būtina kruopščiai išsiaiškinti, kiek ir kokie pataisymai buvo daromi, kas, kada ir kodėl darė teksto pataisymus, ir kokią reikšmę nagrinėjamai bylai jie turi. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisėtai bei nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti apelianto nurodytą asmenį (UAB „Švaistė" direktorių R. J.), nors minėta įmonė įrengė sertifikuotą valymo įrenginį, todėl galėjo paaiškinti valymo įrenginio sertifikavimo tvarką, jo veikimo būdą ir kitas aplinkybes, susijusias su nuotekų išvalymu bei išvalytų nuotekų išleidimu į kitą rezervuarą - išvalyto vandens kaupimo rezervuarą, o taip pat - atliktus išvalyto vandens tyrimo rezultatus (b.l. 26), po to, kuomet agentūros atstovai savavaldžiaudami du kartus buvo užkimšę vandens išbėgimo iš valymo įrengimo į išvalyto vandens kaupimo rezervuarą vamzdį (dėl ko teko remontuoti valymo įrenginį). Be to, minėtas asmuo būtų galėjęs teikti parodymus dėl tariamai išvesto vamzdžio, pro kurį neva bėga nuotekos į aplinką.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, pagal LVAT suformuotą ATPK 51⁶ str. 2 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, bausti už minėtą pažeidimą galima tik tuomet, kai įrodoma atsakomybėn traukiamo asmens tyčia. Teismas (kaip ir nutarimą priėmusi institucija) ignoravo faktą, jog 2012-07-24 (mėginių ėmimo iš tariamos balos dieną) apeliantas buvo išvykęs atostogauti su šeima į Nidą, todėl negalėjo nei tyčia, nei netyčia padaryti jam inkriminuojamo pažeidimo, nes fiziškai buvo kitoje vietoje (ne Vilniuje, o Nidoje). Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiu būdu nebūdamas Vilniaus mieste, o būdamas išvykęs atostogauti su šeima, apeliantas 2012-07-24 galėjo tyčia skleisti nuotekas. Pasak apelianto, teisingumo ir protingumo kriterijai suponuoja, jog apelianto namui stovint tuščiam, jokios nuotekos negalėjo atsirasti, o juo labiau - apeliantas negalėjo jų tyčia leisti į aplinką. Apeliantas nurodo, kad, kaip matyti iš nuotraukų, išvalyto vandens kaupimo rezervuaras yra beveik tuščias. Iš pridedamos 2013-04-04 LR hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažymos matyti, kad lietus buvo iš eilės 5 dienas (2012 m. liepos 17, 18, 19, 20, 21 dienomis), o apelianto gyvenamasis namas ir aplinkinė teritorija yra šlaite, todėl logiška, kad vanduo bėga žemyn, o ne aukštyn ir kad duobėse (daubose ar lomose) gali susidaryti bala ar balos (juolab, kad virš šlaito yra gyvenamųjų namų, tačiau visame rajone nėra centralizuotų nuotekų tinklų, todėl tikėtina, kad kartu su lietaus vandeniu iš šlaito viršaus galėjo nutekėti kitų gyventojų nuotekos).

Apeliantas taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismo konstatuotos neva apelianto tyčią įrodančios aplinkybės tėra prielaidos, o ne faktai. Nutartyje rašoma apie kažkokį plastikinį vamzdį, tariamai užmaskuotą apelianto. Pasak apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, jog kuris nors liudytojas ar rašytinis dokumentas patvirtintų, jog apeliantas įrengė plastikinį vamzdį, jį užkasė, maskavo, taip pat, kad minėtas vamzdis būtų susijęs su apelianto nuotekų valymo įrengimais. Liudytojais apklausti asmenys tik darė prielaidą, kad plastikinis vamzdis galimai išeina iš išvalyto vandens kaupimo rezervuaro, tačiau niekas nebuvo atkasęs to vamzdžio ir nematė, jog jis būtų sujungtas su apelianto valymo įrengimais. Be to, iš rezervuaro nebuvo imami jokie mėginiai (nebuvo atliekami jokie tyrimai), todėl byloje nėra įrodymų, kad tariamoje baloje yra iš rezervuaro apelianto tyčia pašalinti skysčiai, t. y., kad rezervuaro bei balos skysčiai tie patys (tos pačios sudėties). Institucija netyrė rezervuare esančio išvalyto vandens sudėties, todėl neįrodė, kad rezervuaras su išvalytu vandeniu yra taršos šaltinis. Tuo tarpu apeliantas pateikė laboratorinių tyrimų rezultatus, kad jokios taršos rezervuare esančiame išvalytame vandenyje nebuvo (b.l. 26). Apeliantas mano, kad tai dar kartą patvirtina, kad byloje neįrodyta jo kaltė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad 2013-03-12 teismo posėdyje pateiktos nuotraukos neįrodo tariamo pažeidimo (nei balos buvimo, nei vamzdžio išvedimo virš žemės paviršiaus, o juo labiau tariamo nuotekų tekėjimo pro nematomą vamzdį ar to nematomo vamzdžio ryšį su apeliantu). Apeliantas mano, kad šios nuotraukos pagrindžia jo nekaltumą, nes, kaip minėta, jose nėra užfiksuota nei balos (nei šalia rezervuaro, nei kur nors kitur), nei plastikinio ar metalinio vamzdžio, nei bėgančių iš plastikinio ar kokio nors kitokio vamzdžio nuotekų. Apeliantas pažymi, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kada ir kur šios nuotraukos buvo padarytos.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nebuvo imti mėginiai iš rezervuaro, kuriame kaupiasi išvalytas vanduo, t. y. 2012-07-24 buvo paimti mėginiai iš neįrodytos balos, tačiau nebuvo paimti iš rezervuaro, kuriame kaupiasi išvalytas vanduo. Tokiu būdu, byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp rezervuaro bei tariamos balos, iš kurios 2012-07-24 tariamai buvo imti mėginiai. Pasak apelianto, byloje nėra ginčo, kad agentūra netyrė rezervuare esančio vandens sudėties, t. y., ar tas išvalytas vanduo yra užterštas ar ne, todėl neįrodė, kad kažkokioje baloje esantis užterštas vanduo yra tas pats, kuris buvo rezervuare. Kitaip tariant, institucija neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamos balos su normatyvus viršijančia tarša bei rezervuaro, į kurį patenka išvalytas vanduo iš apelianto nuotekų valymo įrenginio. Tuo tarpu apeliantas pateikė laboratorijos tyrimų išvadas, kad rezervuare esantis išvalytas vanduo nebuvo užterštas, t. y. neviršijo jokių leistinų normų (b.l. 26).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime skirti baudą, nėra nurodytas konkretus pažeidimas, t. y., kurį konkretų LR aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto reikalavimą neva pažeidė apeliantas: ar prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekų netvarkė reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose; ar nuotekas išleido į požeminį vandenį; ar skleidė ant žemės paviršiaus; ar padarė visus minėtus pažeidimus. Konkretaus tariamo administracinio teisės pažeidimo būdo nenurodymas liudija pareikštų kaltinimų nepagrįstumą bei neteisėtumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra (toliau agentūra) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apylinkės teismas tinkamai įvertino esminės reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus bei teismo posėdžio metu teiktus žodinius pareigūnų parodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Agentūra atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog nutarimą priėmęs valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. B. esą prisipažino neskaitęs ir netyręs byloje esančių G. J. paaiškinimų dėl jam inkriminuojamos veikos. Agentūra pažymi, kad 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu pareigūnas J. B. nurodė, kad tiriant minėtą teisės pažeidimą ne kartą yra buvęs pažeidimo padarymo vietoje (t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), pats matė ten išleidinėjamas nuotekas. J. B. taip pat teigė, kad agentūros vedėjo nurodymu perėmė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Todėl nėra pagrindo manyti, kad J. B., priimdamas nutarimą administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-3, nebuvo skaitęs dokumentų ar tyręs įrodymų, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Agentūra mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išreikalauti dokumentų (Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolo Nr. VR-5.3-346, Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolo Nr.VR-5.3-346 bei Teršalų normatyvų viršijimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelės Nr.VR-5.7-37) originalus, kadangi teismui pateiktos dokumentų kopijos, įrodančios G. J. padarytą pažeidimą, patvirtintos agentūros antspaudais bei parašais, todėl nėra pagrindo abejoti šių dokumentų tikrumu.

Agentūra pažymi, kad apelianto skunde pateikti argumentai, kad G. J. 2012 m. liepos 24 d., kuomet buvo paimti nuotekų mėginiai laboratorinei analizei atlikti, buvo išvykęs į Nidą (Neringos sav., Klaipėda), nepaneigia paties nuotekų išleidimo ant žemės paviršiaus ir aplinkos teršimo nuotekomis fakto. G. J. 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog neturėjo jokių dokumentų bei leidimų 2012 m. birželio - rugpjūčio mėn. išleisti nuotekas už savo teritorijos ribų.

Agentūra nurodo, kad G. J. pateikti 2012 m spalio 8 d. UAB „Grinda" atlikti nuotekų cheminio tyrimo rezultatai nelaikytini įrodymais, paneigiančiais G. J. padaryto pažeidimo faktą, kadangi agentūros pareigūnai mėginius iš teritorijos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė 2012 m. liepos 24 d., taigi akivaizdu, jog paėmus mėginius po beveik 3 mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tyrimų rezultatai sąsajos su šia byla neturi.

Agentūra akcentuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai, tiek liudytojų (pareigūnų) parodymai, liudija, jog G. J. sąmoningai maskavo, slėpė plastikinį vamzdį, siekdamas nuotekas išleidinėti į aplinką tokiu būdu, kad niekas to nepastebėtų. G. J. buvo žinoma, kad iš jo sklype esančio buitinių nuotekų įrenginio nuotekos išleidinėjamos į šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą, iš kurio patekdavo ant žemės paviršiaus, tai žinodamas G. J. sąmoningai, tyčia leido nuotekoms teršti aplinką.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. J., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku, iš savo sklype esančio buitinių nuotekų valymo įrenginio ne kartą nuotekas išleidinėjo į šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą, iš kurio siurblio pagalba nuotekos buvo išleidinėjamos į aplinką, vyko aplinkos tarša nuotekomis, tuo G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ str. 2 d.

ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 6 p. numatyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Apeliantas pažymi, kad nėra nurodytas konkretus pažeidimas, t. y., kurį konkretų LR aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto reikalavimą neva jis pažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. buvo inkriminuotas minėto reglamento 6 p. pažeidimas dėl to, kad jis nuotekomis teršė aplinką, skleisdamas jas ant žemės paviršiaus.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau agentūros) 2012 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akto matyti, jog patikrinimo metu 2012 m. liepos 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje įrengtas nuotekų išgriebimo rezervuaras, į kurį nuotekos patenka iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio buitinių nuotekų valymo įrenginio. Valstybinėje žemėje įrengto nuotekų rezervuaro viduje įrengtas siurblys, kurio pagalba per plastikinį vamzdį nuotekos ne kartą buvo pumpuojamos į šalia esančią teritoriją, vyko aplinkos tarša nuotekomis. Šalia plastikinio vamzdžio, išvesto iš valstybinėje žemėje esančio nuotekų rezervuaro, telkšojo nuotekų bala, buvo juntamas nemalonus, specifinis nuotekų kvapas. Iš balos paimti nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus paimtų vandens mėginių tyrimus nustatytos teršalų koncentracijos“ NH₄+ -65,8 mgN/l. (b. l. 11-12). Iš 2012 m. liepos 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2012 m. liepos 24 d., 10.30 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į teritoriją patekti nepavyko. Patikrinimo metu nustatyta, kad šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie tvoros kampo yra įrengtas nuotekų rezervuaras, kuriame yra įrengtas išsiurbimo vamzdis, įvesta elektros instaliacija. Patikrinimo metu rezervuaras nėra perpildytas. Šalia rezervuaro augmenija apaugusiame plote buvo juntamas nuotekų kvapas, telkšojo bala. Iš balos buvo paimti mėginiai dalyvaujant liudytojui, padarytos fotonuotraukos, filmuota medžiaga (b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančios nuotraukos nėra informatyvios, jose nematyti užfiksuotų aplinkybių, todėl jomis nesivadovaujama. Nepaisant to, G. J. padarytą teisės pažeidimą įrodo kita bylos medžiaga.

Iš Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolo Nr. VR-5.3-346 matyti, kad 2012-07-24 buvo paimtas mėginys iš balos, esančios šalia nuotekų rezervuaro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mėginio rūšis – AN, registracijos numeris – 0584. Mėginius paėmė inspektorius T. B., dalyvavo V. B. (b. l. 15). Iš Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinės lentelės Nr. VR-5.7-37 bei Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolo Nr. VR-5.3-346 matyti, kad 2012 m. liepos 24 d. buvo paimtas mėginys iš teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš balos šalia nuotekų rezervuaro, mėginio registracijos numeris – 0584, ir nustatyta, kad nuotekų sudėtyje esantis NH₄ yra 65,8 mgN/1, kai leistina norma 10 mgN/1 (b.l. 13-14). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr. VR- 5.3-346 ir Teršalų normatyvų viršijimo ir sankcijų taikymo kontrolinėje kortelėje Nr. VR-5.7-37 padarytos dvi techninės (perrašymo) klaidos, nurodant gatvių pavadinimus, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini) gatvės nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti minėtų dokumentų tikrumu ir teisingumu. Pažymėtina, kad tiek Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole Nr. VR-5.3-346, tiek Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr. VR-5.3-346 nurodytas tas pats mėginio registracijos numeris – 0584, kas leidžia spręsti, kad Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr. VR-5.3-346 buvo suklysta nurodant mėginio paėmimo vietą. Analogiška klaida padaryta ir Teršalų normatyvų viršijimo ir sankcijų taikymo kontrolinėje kortelėje Nr. VR-5.7-37. Šioje kortelėje nurodyta, kad Mėginio paėmimo akto numeris yra VR-5.3-346. Kaip minėta, Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole Nr. VR-5.3-346 nurodyta, kad 2012-07-24 buvo paimtas mėginys iš balos, esančios šalia nuotekų rezervuaro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai rodo, kad minėtoje kortelėje buvo suklysta nurodant mėginio paėmimo vietą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog tai yra tik techninė klaida, patvirtino ir Vilniaus miesto agentūros atstovas E. S. bei protokolą surašęs ir teisme liudytoju apklaustas J. B., kurie paaiškino, jog nurodant gatvių pavadinimą buvo padaryta perrašymo klaida. Priešingai nei nurodo apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti dokumentų (Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolo Nr. VR-5.3-346, Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolo Nr.VR-5.3-346 bei Teršalų normatyvų viršijimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelės Nr.VR-5.7-37) originalus, kadangi teismui pateiktos dokumentų kopijos, patvirtintos agentūros antspaudais bei parašais, todėl nėra pagrindo abejoti šių dokumentų tikrumu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, t. y. tai, jog iš sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio buitinių nuotekų valymo įrenginio ne kartą nuotekos buvo išleidinėjamos į šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą, iš kurio siurblio pagalba nuotekos buvo išleidinėjamos į aplinką, vyko aplinkos tarša nuotekomis, patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti agentūros inspektoriai V. J., T. B. ir J. B., dalyvavę patikrinimo vietoje tiriant faktinius duomenis. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas J. B. parodė, jog 2012 m. liepos 24 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritoriją ir su inspektoriais aptiko įkalnėje paslėptą vamzdį, per kurį buvo leidžiamos nuotekos, aptikta nuotekų bala, buvo juntamas fekalijų ir ekskrementų kvapas. Liudytojas taip pat parodė, kad į įvykio vietą iš viso važiavo gal keturis kartus ir tik ketvirtą kartą pavyko aptikti 10 diametrų vamzdį, paslėptą įkalnėje, per kurį leidžiamos nuotekos. Tą vamzdį matė pats. Į įvykio vietą važiavo daug kartų, pirmi pranešimai buvo birželio mėnesį, o nuotekų vamzdį, nuotekų balą, tokios pat spalvos nuotekų vamzdį rezervuare pavyko rasti liepos 24 dieną. Vamzdį pavyko rasti ne iš karto, kadangi jis buvo gerai užmaskuotas (b. l. 67-69). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas V. J. parodė, kad buvo gautas ne vienas pranešimas dėl pažeidimų, bet per pirmuosius patikrinimus nustatyti šaltinio nebuvo įmanoma, žymės matėsi, bet šaltinio surasti nepavyko. 2012 m. liepos 24 d. patikrinimo metu aiškiai matėsi, rastas plastikinis vamzdis, taip pat rezervuare įrengtas siurblys, kuriuo buvo pumpuojamos nuotekos, nuotekų balos negalėjo susidaryti iš kitų namų, be to, buvo karšta diena, nelijo, todėl tai buvo ne lietaus, o nuotekų balos (b. l. 69-70). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas T. B. parodė, kad patikrinimo metu su kolegomis pamatė, kad iš rezervuaro, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini), namo, buvo pumpuojamos nuotekos, akivaizdžiai jautėsi kvapas, matėsi dėmės, rezervuare buvo įrengti vamzdžiai, kurie pagal padėtį leido manyti, kad tai tekančios nuotekos iš (duomenys neskelbtini) į šį rezervuarą. Rezervuare buvo siurblys, kurio pagalba nuotekos buvo išpumpuojamos į teritoriją užmaskuotu vamzdžiu. Nuotekos buvo skleidžiamos ant žemės paviršiaus. Parodė, kad tie skysčiai negalėjo atsirasti iš kitų namų, balos negalėjo atsirasti dėl lietaus, kadangi ilgą laiką nelijo (b. l. 70-71). Agentūros inspektorių dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti inspektoriai, nagrinėjamu atveju vykdę tarnybines pareigas ir pastebėję daromą teisės pažeidimą, bei jį užfiksavę, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad agentūros inspektoriai neatkasė minėto vamzdžio ir nepaėmė mėginio iš nuotekų rezervuaro, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nepaneigia faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytų aplinkybių, kurias patvirtino tiesiogiai pažeidimą užfiksavę agentūros inspektoriai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtų inspektorių nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina bylos medžiaga.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. parodymus, matyti, kad jis tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 8), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 65-66) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ str. 2 d., nurodė, kad aplinkos neteršė, nuotekų neleido. 2010 m. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis įsigijo namą, įrengė biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį. Šalia, valstybinėje žemėje, jau buvo šulinys, kurį jis panaudojo kaip rezervuarą, kur išleidžiamas švarus vanduo. Į už tvoros esantį rezervuarą patenka švarus vanduo, kuriuo galima naudotis toliau. Tame šulinyje yra įrengtas siurbliukas, kuris švarų vandenį išleidžia, kad jis susigertų į gruntą. Paaiškino, kad nėra jokio plastikinio vamzdžio. Iš šulinio yra išvesti vamzdeliai, per kuriuos vanduo įsigeria į gruntą. Vamzdžiai eina giliai, jokio paviršinio vamzdžio nėra. Tačiau tokia G. J. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai, agentūros inspektoriai patvirtino, jog iš sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio buitinių nuotekų valymo įrenginio ne kartą nuotekos buvo išleidinėjamos į šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą, iš kurio siurblio pagalba nuotekos buvo išleidinėjamos į aplinką, vyko aplinkos tarša nuotekomis. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, apelianto skunde pateikti argumentai, kad G. J. 2012 m. liepos 24 d., kuomet buvo paimti nuotekų mėginiai laboratorinei analizei atlikti, buvo išvykęs į Nidą (Neringos sav., Klaipėda), nepaneigia paties nuotekų išleidimo ant žemės paviršiaus ir aplinkos teršimo nuotekomis fakto. G. J. pateikti 2012 m spalio 8 d. UAB „Grinda" atlikti nuotekų cheminio tyrimo rezultatai nepaneigia padaryto pažeidimo fakto, kadangi agentūros pareigūnai mėginius iš teritorijos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė 2012 m. liepos 24 d.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jokios reikšmės bei skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl agentūros nutarimą surašiusio asmens (vyresniojo valstybės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. B.), 2013-03-12 teismo posėdžio metu padaryto prisipažinimo, jog prieš priimdamas nutarimą skirti apeliantui 600 Lt baudą J. B. neskaitė/netyrė, nebuvo susipažinęs su apelianto 2012-09-09 rašytiniais paaiškinimais (b.l. 16) dėl jam inkriminuojamos veikos, kas liudija nepilną nevisapusišką neobjektyvų administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimą bei ATPK 248 str., 257 str. pažeidimą. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė nepaneigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla agentūroje buvo išnagrinėta pilnai ir visapusiškai. 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu pareigūnas J. B. nurodė, kad tiriant minėtą teisės pažeidimą ne kartą yra buvęs pažeidimo padarymo vietoje (t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), pats matė ten išleidinėjamas nuotekas. Be to, J. B. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą iš G. J. paėmė paaiškinimą, kuriuo vadovavosi, priimdamas 2013 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. VR-141-3.

Apeliantas pažymi, kad teismas neteisėtai bei nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti apelianto nurodytą asmenį (UAB „Švaistė" direktorių R. J.), nors minėta įmonė įrengė sertifikuotą valymo įrenginį, todėl galėjo paaiškinti valymo įrenginio sertifikavimo tvarką, jo veikimo būdą ir kitas aplinkybes, susijusias su nuotekų išvalymu bei išvalytų nuotekų išleidimu į kitą rezervuarą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju patikrinus byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto kaltė dėl ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apklausti minėto asmens nebuvo pagrindo.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad G. J. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. J. bei jo atstovo advokato M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.