- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-123-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 22-1-659-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Romualdas Lincevičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- P. D.
- Nukentėjusysis
- A. K. Č.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėjas E..J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-508/2010
2010 m. vasario 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam P. D., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovei Rūtai Vaišytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6(šešiems) mėnesiams, uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo A. K. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei bendrauti su nukentėjusiuoju A. K. Č., taip pat įpareigotas mokytis bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų neatlygintinų darbų. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmė laiką įskaitytas kardomajame kalinime- suėmime išbūtas laikas nuo 2009-10-30 iki 2009-11-26.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. būdamas nepilnametis nuteistas už tai, kad 2009-06-01 apie 09.00val.(adreso duomenys neskelbtini), A. K. Č. bute, pagrobė nukentėjusiajam A. K. Č. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Samsung R510“ 3795,59 Lt vertės bei 800 litų grynųjų pinigų, viso pagrobė nukentėjusiajam A. K. Č. priklausančio turto už 4595,59 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. D. skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-26 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, jog teismas nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, ko pasėkoje neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal LR BK 178 str. 1 d. nepagrįstai nevertino tarp jo ir nukentėjusiojo A. K. Č. susiklosčiusių civilinių (darbo) santykių esmės, taip pat nepagrįstai nevertino ir jo paaiškinimų apie tai, jog paimdamas svetimą daiktą, t.y. nukentėjusiajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį, siekė atgauti darbo užmokestį už atliktus darbus. Skunde nuteistasis teigia, jog nukentėjusysis A. K. Č. buvo pažadėjęs, kad baigus darbus jam bus sumokėta pinigais arba atiduos jam savo nešiojamąjį kompiuterį. Nėra įrodymų dėl 800 Lt pagrobimo, liudytojai nematė, kad būtent jis paėmė nurodytą pinigų sumą, taip pat šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes liudytojai A. R. bei V. V. su nukentėjusiuoju A. K. Č. susiję ir iš dalies nuo jo priklausomi finansiškai. Skunde nurodo, jog jo veiksmuose yra dalis požymių nusikaltimo numatyto LR BK 294 str. 1 d., bet ne LR BK 178 str. 1 d., kadangi savo veiksmu- nešiojamojo kompiuterio paėmimu, jis įgyvendino teisę į neišmokėtą darbo užmokestį. Jo veiksmuose nėra didelės žalos požymio, kuris yra būtinas kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 294 str. 1 d., nes paimtas nešiojamas kompiuteris buvo grąžintas nukentėjusiajam A.K. Č.. Nešiojamojo kompiuterio paėmimo metu jis nebuvo tokio amžiaus nuo kurio atsakytų pagal LR BK 294 str. 1 d. Taip pat skunde nurodė, jog dėl nelegalaus darbo ir vengimo už jį atsiskaityti, jis kreipėsi skundu į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių, todėl Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius pateikė išvadą, kurioje buvo nustatyta, jog jis pas A.K. Č. dirbo nelegaliai ir už šį darbą jokio užmokesčio negavo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovei išsakius nuomonę spręsti skundą teismo nuožiūra, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo P. D. padarytą nusikalstamą veiką ir teisingai paskyrė bausmę. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Nors apeliantas savo kaltę pripažįsta iš dalies, jog tariamai savavaldžiavo paimdamas nešiojamąjį kompiuterį prieš savininko valią, o dėl 800 Lt vagystė kaltės nepripažino, tačiau jo kaltumas, padarius BK 178 str. 1 d. nusikaltimą, pilnai įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vagystė – tai svetimo turto pagrobimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punkte išaiškinta, kad vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Minėto nutarimo 7 punkte nurodyta, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje. Taigi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Nuteistojo P. D. skundo argumentas, jog paimdamas svetimą daiktą, t.y. nukentėjusiajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį, siekė tokiu būdu atgauti darbo užmokestį už atliktus darbus, nes nukentėjusysis A. K. Č. buvo pažadėjęs kompiuterį jam, nepagrįstas.
Baudžiamosios bylos medžiagoje, objektyviai patvirtinančių duomenų, kad tarp nuteistojo P. D. ir nukentėjusiojo A.K. Č. buvo susitarimas, jog už atliktus darbus jam bus atiduotas nešiojamas kompiuteris ar mokami pinigai kas savaitę arba kitokiais terminais, nėra. Iš 2009-07-10 apklausos protokolo matyti, jog apklausiant nukentėjusįjį A.K. Č., jis parodė, kad P. D. priėmė pas save kaip samdomą asmenį jo slaugai, nes jis pats yra visiškos negalios invalidas, jis P. D. maitino, pirko drabužius, o už atliktas paslaugas P. D. duodavo pinigų. Atitinkamai liudytojas A. R. parodė, jog prieš vagystę nukentėjusysis buvo gavęs didelę pinigų sumą už vertimo paslaugas, o gavęs iš P. D. SMS pranešimą: “kaip kompas, o 800 Lt arba telefonas“ suprato, jog pinigai sumoje 800 Lt ir nešiojamasis kompiuteris yra pas nuteistąjį P. D. Liudytojas V. V. parodė, kad jokio nukentėjusiojo A.K. Č. pažado nešiojamąjį kompiuterį atiduoti P. D. nėra buvę, A.K. Č. pinigus laikė nepaslėpęs, pinigai buvo iki neišėjo P. D. Svarbios aplinkybės ir tai, jog kompiuteriu naudojosi V. V., bei P. D. buvo pasakyta išeiti dėl jo netinkamo elgesio, šis turėjęs pakankamai laiko bei galimybių realizuoti nusikalstamą sumanymą. Liudytojų parodymai nuoseklūs ir išsamūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl vertintini kaip patikimi bei faktines aplinkybes atitinkantys kaltinimo įrodymai. Darytina išvada, jog nukentėjusysis A.K. Č. atsiskaitydavo su P. D. iškart, po šio atliktų konkrečių darbų.
Atsižvelgtina į nepilnametį P. D. neigiamai charakterizuojančius duomenis, kad pagal savo amžių ir poelgius jis pakankamai socialiai subrendęs.
Prie nuteistojo apeliacinio skundo pridėtas raštas iš Valstybinės darbo inspekcijos nekeičia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi turinys suformuluotas pagal nuteistojo ir jo motinos skundo teiginius, kurie yra suinteresuoti bei vienašališki, nekeičia objektyvių aplinkybių dėl P. D. santykių su A.K. Č..
Įvertinus bylos medžiagą ir įrodymus, nekyla abejonių, kad nuteistasis P. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str.1 d.
Skirdamas bausmę P. D. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Atsižvelgiant į tai, kad P. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, kad kompiuteris sugrąžintas, taip pat į P. D. asmenybę, bausmės rūšis ir dydis parinkta teisingai, nėra aiškiai per griežta. Paskirtoji bausmė pilnai atitinka BK 41str. paskirtį ir teisingumo nuostatas.
Byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra pagrindo, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.