Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos l d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos l d. nutarimu nutarė R. B. pagal ATPK 44³ str. l d. paskirti administracinę nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą. Teismas nustatė, kad R. B. , atstovaudamas R. B. individualią įmonę, per įgaliotą asmenį - R. B. individualios įmonės parduotuvės vedėją A. B. - susitarė su S. D. dėl pardavėjos darbo vietos, pareigų, jų atlikimo tvarkos ir apmokėjimo, t.y., žodžiu susitarė dėl darbo sutarties turinio, jos sudarymo ir priėmė išbandymo laikotarpiui S. D. , kuri dirbo pardavėja be rašytinės darbo sutarties, t. y., nelegaliai, nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 27 d. R. B. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje Respublikos g. 53, Mažeikiai.

Teismas pažymėjo, kad R. B. paaiškino, kad pažeidimo nepadarė, S. D. jo įmonėje nedirbo, o tik mokėsi dirbti pardavėja. S. D. turgavietėje neprekiavo.

Nukentėjusioji S. D. paaiškino, kad 2005 m. vasarą iš informacijos internete sužinojo, jog R. B. įmonei reikalinga pardavėja. Paskambino ir susitarė dėl pokalbio. Nuvykus pokalbiui su parduotuvės vedėja, kuri buvo įmonės savininko žmona, susitarė, kad dirbs parduotuvėje pardavėja, be to, reikia keletą dienų prekiauti sausainiais turguje. Sutarė, kad už darbą turguj mokės po 15 litų per dieną, o už darbą parduotuvėje - minimalų atlyginimą. Turguje prekiavo rugpjūčio 6, 13 ir 20 dienomis. Už pirmą dieną jai sumokėjo 15 litų, o už likusias žadėjo sumokėti mokant atlyginimą už darbą parduotuvėje. Parduotuvėje dirbo nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 27 d. Rugpjūčio 27 d. paprašė, kad išleistų pas gydytoją. A. B. išleido ir liko dirbti pati parduotuvėje. Vedėja jai socialinio draudimo pažymėjimo neatidavė, tik užrašė jo numerį. Vėliau Sodroje sužinojo, kad nėra įdarbinta R. B. įmonėje. Taip pat paaiškino, kad A. B. teismo posėdyje pateiktame sąsiuvinyje įrašus padarė ji (S. D. ). Sąsiuvinyje surašyti duomenys iš sąskaitų, pagal kurias ji priėmė prekes dirbdama parduotuvėje. Nurodė, kad A. B. yra neteisi aiškindama, jog sąsiuvinyje padaryti įrašai iš senų sąskaitų tikrinant, kaip nukentėjusioji sugeba suskaičiuoti.

Liudytoja A. B. parodė, kad ji dirba vyro įmonės parduotuvėje vedėja. Ji sprendžia pardavėjų priėmimo klausimus. S. D. 2005 m. rugpjūčio mėn. paskambino dėl darbo. Atvyko rugpjūčio 23 d. ar 24 d. Kadangi S. D. nebuvo dirbusi parduotuvėje, tai keletą dienų tikrino, ar ji sugebės dirbti. Planavo ją priimti į darbą nuo 2005-08-29. Susitarė, jeigu dirbs, mokės minimalų atlyginimą. Rodė S. D. , kaip reikia dirbti su kasos aparatu, sąsiuvinyje liepė rašyti duomenis iš sąskaitų ir skaičiuoti, norėdama patikrinti, kaip ji sugeba atlikti būtinus paskaičiavimus. S. D. keletą dienų parduotuvėje mokėsi dirbti, 2005-08-27 S. D. prašymu ją išleido namo, nes ši blogai jautėsi. Daugiau mokytis ar dirbti S. D. neatėjo. Tačiau atlikdama skaičiavimus S. D. darė klaidų, todėl vyrui pasakė, kad reikia ieškoti kitos pardavėjos. Turguje S. D. neprekiavo.

Teismas nurodė, kad pagal Darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnį nelegaliu laikomas darbas, kai, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams dirbama nesudarius darbo sutarties. Byloje nustatyta, kad A. B. susitarė su S. D. dėl jos darbo pardavėja, mokant minimalų darbo užmokestį ir S. D. buvo priimta išbandymo laikotarpiui. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažįsta padaręs pažeidimą, tačiau ir jis, ir liudytojai A. B. , S. B. nurodė, kad S. D. mokėsi dirbti parduotuvėje ir buvo tikrinama, kaip ji sugeba dirbti. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad S. D. buvo priimta išbandymo laikotarpiui. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (DK 105 str.). Darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tai, jog išbandymo laikotarpiu nebuvo mokamas darbo užmokestis, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės pagal ATPK 44³ str. l d. Posėdžio metu liudytojos A. B. pateiktas sąsiuvinis ir jame esantys S. D. padaryti įrašai (b.l. 63) taip pat patvirtina, kad ji buvo priimta darbui su išbandomuoju laikotarpiu.

Teismas nurodė, kad išbandymas truko nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki rugpjūčio 27 d. Teismo nuomone šio laikotarpio trukmę įrodo šios aplinkybės: nukentėjusioji, aiškiai ir motyvuotai nurodė savo darbo parduotuvėje pradžią, o A. B. tiksliai neprisiminė, kada buvo pradėti tikrinti S. D. sugebėjimai dirbti. Pati A. B. parodė, kad planavo priimti S. D. į darbą nuo 2005-08-29, jei ši sugebės dirbti, o 2005-08-27 S. D. išleido namo. Kadangi nebuvo rašytinės darbo sutarties, tai išbandymo laikotarpis nustatytinas pagal faktiškai dirbtą laiką. Kadangi byloje, išskyrus nukentėjusios parodymus, nėra duomenų patvirtinančių, kad ji prekiavo turguje, teismas laiko, kad nėra įrodyta, jog S. D. 2005 m. rugpjūčio 6, 13, 20 dienomis prekiavo turguje.

R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos l d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ str. l d. nutraukti, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantas nurodo, kad protokolą surašęs pareigūnas protokole nenurodė, kokiais metais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, o taip pat neparašė, kokiose pareigose nelegaliai dirbo nukentėjusioji. Esant tokiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams, teisėja privalėjo juos išaiškinti dar pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje ir priimti atitinkamą sprendimą dėl protokolo grąžinimo jį surašiusiam pareigūnui surašyti iš naujo. Teismas jam nuobaudą paskyrė pagal ATPK 44³ str., kurio kodekse apskritai nėra. Niekas iš byloje apklaustų asmenų apie išbandymą neužsiminė. Jo žmona per kelias valandas bandė išsiaiškinti tikruosius S. D. gebėjimus ir tuo tikslu kalbėjosi su nukentėjusiąją bei davė jai spręsti praktines užduotis, t.y. elgėsi taip, kaip tai yra daroma priimant konkurso būdu. Su tokiu testavimu nukentėjusioji sutiko, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jo neišlaikė ir galiausiai apšmeižė apie nelegalų darbą šeimos įmonėje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Iš nukentėjusiosios S. D. parodymų (b.l. 107-108) seka, kad ji R. B. individualioje įmonėje dirbo pardavėja, būdama susitarusi dėl darbo užmokesčio, paklusdama darbdavio nustatytai darbo tvarkai, t.y. jos darbas atitinka darbo sutarties požymius.

Byloje esant prieštaringiems įrodymams teismas vertina, kad tiesą atitinka nukentėjusiosios S. D. parodymai, o ne R. B. , ar jo artimųjų parodymai, kadangi nukentėjusiosios S. D. parodymus patvirtino mažiausiai bylos baigtimi suinteresuotas liudytojas V. J. , kuris teigė, kad matė S. D. dirbant pardavėja, taip pat liudytoja E. G. , kuri patvirtina, kad pirmojo bendravimo metu A. B. neneigė, kad S. D. dirbo.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių procesinių pažeidimų surašant protokolą. Iš protokolo turinio ir bylos medžiagos yra aišku, kuriais kalendoriniais metais padaręs pažeidimą yra kaltinamas R. B. ir kokį darbą dirbo S. D. . Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos l d. nutarime patikslinęs pažeidimo padarymo aplinkybes įstatymų nepažeidė.

Byloje įrodyta, kad S. D. , esant šio Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbo įstatymo nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarties. Be to, iš byloje esančių įrodymų neabejotinai seka, kad S. D. savo darbu sukūrė materialinę naudą darbdaviui, o darbdavys S. D. darbu sukurtą vertę panaudojo konkuruodamas rinkoje. Šiuo atveju kvalifikuojant R. B. veiką neturi jokios reikšmės, ar paminėto darbo proceso metu buvo bandomi S. D. sugebėjimai, ar ji mokėsi.

R. B. padarė pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos l d. nutarimo yra aišku, kad teismas nubaudė R. B. pagal ATPK 41³ str. 1 d., o nutarime nurodytas „443“ vietoj „413“ yra rašymo apsirikimas. Tai nėra vada nutarimo panaikinimui. Rašymo apsirikimą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad R. B. veika yra teisingai kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., paskirta nuobauda atitinka nuobaudų tikslus ir pažeidėjo asmenybę.

Mažeikių rajono apylinkės teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, panaikinti skundžiamą nutarimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos l d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą - Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos l d. nutarime skaičių „443“ pakeisti skaičiu „413“.

Nutartis neskundžiama.