Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja K. S. su A. S. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. S. nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo išvykęs į Vokietija, o nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. S. 2020 m. spalio 20 d. mirė Vokietijoje. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad mirusiajam A. S. asmeninės nuosavybės teise 2015 m. spalio 6 d. dovanojimo sutarties Nr. 4227 pagrindu nuo 2015 m. spalio 6 d. priklausė nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat A. S. vardu Valstybės įmonėje „Regitra“ yra registruotas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje taip pat pateiktas B. K. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jos dukra K. S. su sutuoktiniu A. S. išvykdavo uždarbiauti į užsienį, todėl jai palikdavo lėšų sumokėti už butą, pateikti mokėjimo kvitai, kad buvo mokami mokesčiai akcinei bendrovei „Kauno energija“, Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Nemuno lankos“, uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko vandenys“.

11Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal CK 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominiu ar asmeniniu interesu vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinio A. S. ekonominiai ir asmeniniai interesai buvo sukoncentruoti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) kuris buvo jo vienintelis būstas ir pagrindinė gyvenamoji vieta. Nors A. S. su sutuoktine (pareiškėja) išvykdavo į užsienį uždarbiauti, tačiau buto nepardavė, niekada jo neišnuomodavo, jame palikdavo savo asmeninius daiktus, o visus mokesčius už būsto išlaikymą, sutuoktiniams išvykus į užsienį, sumokėdavo pareiškėjos mama B. K.. Mirusiajam taip pat priklauso lengvasis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas Valstybės įmonėje „Regitra“, automobilis iki 2021 m. kovo 23 d. yra draustas draudimo įmonėje Ergo Insurance SE Lietuvos filiale. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. mokėjimo kvitai patvirtina, kad buvo mokami mokesčiai už šilumą, vandenį, mokesčiai Daugiabučio namo savininkų bendrijai už buto eksploataciją, administravimą ir kiti.

Visi šie byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad A. S. Lietuvos Respubliką laikė savo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centru, o į užsienio valstybes vykdavo uždirbti pinigų, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, be to A. S. ir pareiškėjos artimieji giminaičiai gyvena Lietuvoje. Byloje esantys įrodymai įrodo palikėjo ryšį su jo gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, jo turėto nekilnojamojo turto adresu.

Įvertinus visus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos sutuoktinio A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta jo mirties dieną buvo Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Kadangi kitokiu būdu gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl A. S. nuolatinės gyvenamosios vietos ir palikimo atsiradimo vietos faktai nustatytini teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo po A. S. mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.