Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Erlandui Stanislovaičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. T. ir V. C., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. T. padavė teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. T. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone Didžiųjų Lygainių k.v. nuosavybės teisėmis valdytą 6,22 ha žemę ir Trakų rajone, Paluknio k. v. nuosavybės teisėmis valdytą 2,50 ha žemę paduoti bei giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Paaiškina, kad senelis bei pareiškėjos tėvai yra seniai mirę. Liko pareiškėja ir jos brolis I. T., su kuriuo pareiškėja nebendrauja, nepalaiko jokių giminystės ryšių. Nurodo, kad priežastys dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytus terminus, yra objektyvios, todėl turi būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėja gyvena kaime, yra neišsilavinusi, visai nesidomi aplinkiniu pasauliu, uždaro būdo, mažai bendraujanti, ligota, todėl apie galimai jos tėvų ar senelių turėtą žemę niekada negalvojo. Jos dukra S. sužinojo, kad kaimynai atkūrinėja nuosavybės teises į jų senelio valdytas žemes. Dukra ėmė klausinėti, ar pareiškėjos tėvai ar seneliai neturėjo žemės, tačiau pareiškėja nieko nepasakojo, teigė, kad nieko neprisimena. Atsitiktinai 2007 m. rudenį pareiškėjos dukra sužinojo, kad mamos brolis I. T. yra susitvarkęs kažkokius žemės dokumentus. Tuomet pareiškėja, padedama advokatų kontoros, kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Paaiškėjo, kad pareiškėjos senelis iki nacionalizacijos Vilniaus ir Trakų rajone turėjo žemės.

Taigi pareiškėja, tik sužinojusi, kad galimai jos senelis turėjo žemės, iš karto ėmė rūpintis žemės reikalais, kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir į teismą.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovas palaikė prašymą ir prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės departamentas atsiliepime į prašymą (b. l. 36-37) paaiškina, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2002-04-29 priėmimo-perdavimo aktu perdavė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui Paluknyje nuosavybės teisių į savininko K. T. žemę atkūrimo bylos medžiagą. Remiantis 1923 metų žemės sklypų sąrašo duomenimis, Vilniaus rajono ekspertų komisija 1995-04-10 pripažino, kad K. T. Didžiųjų Lygainių km., Vilniaus rajone turėjo 8,72 ha žemės. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-04-29 pažymoje Nr. 143 buvo pažymėta, kad dalis savininko K. T. turėtos žemės, t.y. 2,50 ha, patenka į Trakų rajono Paluknio kadastro vietovę, o 6,22 ha yra pagal dabartinį išdėstymą Didžiųjų Lygainių kaime, Vilniaus rajone. Gavusi iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo medžiagą, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisija 2002-06-03 pasiūlymu pripažino, kad K. T. Pakrempės kaime, Trakų rajone turėjo 2,50 ha žemės. Buvo parengta pažyma dėl šio žemės ploto grąžinimo pretendentui I. T. (pirminį prašymą jis buvo pateikęs 1992-05-28 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimu Nr. 79-11144 I. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,50 ha žemės, esančios Pakrempės kaime, Trakų rajone, žemę grąžinant natūra. Dėl nurodytų aplinkybių prašo atmesti pareiškėjos prašymą dalyje dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į 2,50 ha žemės Paluknio kadastro vietovėje, Trakų rajone paduoti bei dokumentams dėl šios žemės pateikti.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės departamentas pateikė dar vieną atsiliepimą į pareiškėjos prašymą (b. l. 87-88). Šiame atsiliepime teigiama, kad teismas turėtų atsižvelgti, jog pareiškėja nenurodė jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, o nurodytos priežastys – atsitiktinis sužinojimas - yra priskirtina prie subjektyvių priežasčių. Paaiškina, kad šiuo metu atkurti nuosavybės teises į K. T. žemę pretenduoja V. C. ir I. T.. Sprendimai kol kas dar nepriimti, todėl mano, kad ir V. C. įtrauktina į bylą suinteresuotu asmeniu. Neprieštarauja dėl praleistų terminų atnaujinimo, jeigu teismas nustatys, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. C. teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į senelio K. T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos priežastys (nežinojimas apie senelio turėtą žemę, gyvenimas kaime, neišsilavinimas, uždaras būdas, ligos) negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis įstatymo nustatytų terminų praleidimą.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai aptarinėti, svarstyti, aiškinti viešai ir ne kartą. Ne kartą pratęsti ir terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, kurių galutinis pateikimo terminas, kaip jau buvo minėta, šiuo metu nurodytas Įstatyme atitinkamai yra 2001-12-31 ir 2003-12-31. Tai rodo, kad prašymo pateikimas buvo galimas 10 metų laikotarpyje, o dokumentų, įrodančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, - dar didesnis. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pareiškėja ar pareiškėjos dukra Sigita (skunde nurodoma, kad dukra Sigita klausinėjo motiną apie senelio turėtą žemę) net darydama prielaidą, grindžiamą asmeniniais spėjimais, apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tikėdamasi atkurti nuosavybės teises į jį, turėjo galimybių pateikti užklausas į archyvus ar kreiptis informacijos į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo instituciją ir sužinoti, kad pareiškėjos seneliui nuosavybės teise galėjo priklausyti tam tikras žemės sklypas. Pareiškėja neteigia, kad apie motiną ar senelius (kas jie tokie, kur gyveno) nieko nežinojo, todėl spėti apie išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo pagrindo. Pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta, kad ji gimė Didžiųjų Lygainių kaime, Trakų rajone (b. l. 8), t. y. tame pačiame kaime, kuriame jos senelis K. T. turėjo žemės ir į kurią pareiškėja dabar siekia atkurti nuosavybės teisę. Žinodama savo kilmę pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų nors pabandžiusi sužinoti apie galimą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl pareiškėjos nurodomas atsitiktinis sužinojimas apie senelio turėtą žemę yra subjektyvaus pobūdžio faktinė aplinkybė, priklausanti nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio, jos siekio palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais ir kitais visuomenės nariais. Dėl to, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad įstatymo nustatytu terminu teikti prašymo atkurti nuosavybės teises neturėjo galimybės, nes nežinojo, kad senelis turėjo žemės, nėra reikšmingos. Informacijos stoka, neišsilavinimas, uždaras gyvenimo būdas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, tėra subjektyvios, nuo asmens valios priklausančios priežastys, be to, šios priežastys nesutrukdė pareiškėjai pačiai ar su dukters pagalba kreiptis į advokatą, į žemėtvarkos skyrių informacijos apie senelio žemę, galiausiai į teismą dėl termino atnaujinimo šioje byloje.

Pareiškėja apeliuoja į savo sveikatą. Apie pareiškėjos sveikatos būklę patvirtina tik pateiktas medicininis pažymėjimas Nr. 96 (b. l. 132), iš kurio matyti, kad pareiškėja dėl ligos stacionare gydyta 1989-04-14 – 1989-04-26, 1991 m., 2000-12-16 – 2000-12-21, 2001 m., 2001-12-18 – 2001-12-19. Tačiau šis dokumentas neįrodo, kad per įstatymo nustatytą 10-ies metų prašymams pateikti laikotarpį pareiškėjos sveikatos būklė buvo sunki, kad dėl to ji neturėjo galimybės paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti tam reikalingus dokumentus.

Tai, kad atnaujinus terminus nebus pažeistos kitų asmenų subjektinės teisės ir teisėti interesai, nėra pagrindas įstatymo nustatytų terminų atnaujinimui.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja elgdamasi rūpestingai ir apdairiai neturėjo galimybių sužinoti apie senelio turėtą žemę iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Jokių objektyvių kliūčių paduoti prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) pareiškėja nenurodė. Todėl tenkinti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85- 88 str., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos A. T. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio K. T. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, Didžiųjų Lygainių k. v. nuosavybės teisėmis valdytą 6,22 ha žemę ir Trakų rajone, Paluknio k. v. nuosavybės teisėmis valdytą 2,50 ha žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.