Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Suerteksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Axis Transport“, tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE, veikiančiam per bendrovės Lietuvos filialą — ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Simka 1“, UAB „Gestransa“, Surplex GmbH dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11. Byloje nustatyta, kad krovinį – suvirinimo sistemą – robotą, 2017-05-29 vežimui priėmė trečiojo asmens UAB „Simka1“ darbuotojas A. S. (t. 1, 3, 37 b.l.). Krovinys ieškovui pristatytas 2017-06-02 (t. 1, 6 b.l.). Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovo sandėlyje, esančiame Motorų g. 4, Vilnius, vykdant krovinio – suvirinimo sistemos – roboto, perkrovimą į kitą transporto priemonę buvo sugadintas roboto Leistritz, Nr. 5343, variklio enkoderis (t. 1, 16-21 b.l.). Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra.

16. Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinio vežimo teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad atsakovas pats tiesiogiai neatliko krovinio vežimo paslaugos, tačiau organizavo visą jo pervežimą, dėl vežimo paslaugos susitarė su trečiaisiais asmenimis – UAB „Simka1“ ir UAB „Gestransa“, kurie faktiškai vežė krovinį, atsakovas gavo už šias paslaugas atlyginimą. Tai patvirtina byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas bei 2017-07-05 ieškovo atsakovui įvykdytas 1621,40 Eur mokėjimo pavedimas (t. 1, 9, 39-44 b.l.). Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad šalys sudarė tarptautinio vežimo sutartį, o atsakovas, būdamas ekspeditoriumi, yra laikomas vežėju (CK 6.824 str. 2 d., 811 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad krovinio pervežimą iš Vokietijos, Trabitz miesto į Lietuvą, Vilniaus miestą, vykdė trečiasis asmuo UAB „Simka1“, kuris taip pat yra laikomas vežėju (CK 6.811 str. 2 d.). Krovinio vežimą iš Vilniaus, atsakovo sandėlio, į Klaipėdą, vykdė trečiasis asmuo UAB „Gestransa“ (t. 1, 110 b.l.), kuris taip pat yra laikomas vežėju (CK 6.811 str. 2 d.).

17. Teismas sprendžia, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikyti CMR konvenciją, nes jos sąlygos atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: ja atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą sausumos keliu, sunkvežimiu su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikydamasis CMR važtaraštyje nustatytų sąlygų, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už jo pervežimą. Papildomai pažymėtina, kad byloje esančiame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje yra nurodyta, jog šis pervežimas yra vykdomas, neatsižvelgiant į kitus susitarimus, pagal CMR konvencijos nuostatas (t. 1, 6, 35 b.l.). Pagal šią sutartį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai: ieškovas veikė kaip siuntėjas, kadangi jis sudarė sutartį su vežėju, o atsakovas – kaip vežėjas.

18. Byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo sugadinus krovinį. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų R. S., D. G. parodymų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad krovinys - suvirinimo - sistemos roboto variklio enkoderis, buvo sugadintas jį perkraunat iš vienos transporto priemonės į kitą atsakovo sandėlyje, esančiame Vilniuje. Nustatyta, kad krovinys buvo iškraunamas krautuvu, krovimo darbus atliko atsakovo darbuotojas R. S.. Krovinys – suvirinimo sistema – robotas, buvo iškeltas iš transporto priemonės ir padėtas ant rampos, po to nuo rampos jį pakėlus, jis nuvirto. Prie suvirinimo sistemos platformos buvo pritvirtintas suvirinimo roboto pagrindas, pakėlus platformą keltuvu suvirinimo siūlė neišlaikė ir suvirinimo robotas nuvirto (t. 1, 54 b.l.). Ginčo dėl to, kad krovinys buvo sugadintas jo vežimo metu, t.y. Vilniuje atsakovo sandėlyje krovinį perkraunant į kitą transporto priemonę, metu, tarp šalių nėra.

19. Ieškovas teigia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. Teigia, kad CMR važtaraštyje vežėjas, priimdamas krovinį, jokių pastabų nepareiškė. CMR konvencija nenumato, kad krovinio pakavimas yra privalomas. Roboto sistemos įpakavimas nebuvo būtinas, vežėjas be užsakovo žinios krovinį pervežimo metu perkrovė, taip pat neįspėjo užsakovo apie tai, kad jo manymu, krovinys buvo netinkamai įpakuotas. Atsakovas nurodo, kad krovinys pagal savo savybes ir rūšį turėjo būti paruoštas transportavimui taip, kad ne tik būtų užtikrintas jo saugumas ir stabilumas pervežimo metu, bet ir perkrovimo į kitą transporto priemonę metu. Kone visą vilkiko priekabą užėmęs krovinys buvo pakrautas padrikai, kaip metalo laužas, o pats brangiausias elementas, kuris perkraunat krovinį nulūžo, tik paremtas mediniu tašeliu. Atsakovas remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad pagal konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Pakėlus krovinį krautuvu, nuo jo atitrūko ir nuvirto abejotinu būdu prie jo pritvirtinta (privirinta) krovinio dalis, nors likęs krovinys liko ant keltuvo, suponuoja atsakovo atleidimą nuo atsakomybės.

20. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Byloje nustatyta, kad krovinys buvo priimtas vežti 2017-05-29 Trabitz, Vokietijoje, o perduotas ieškovui 2017-06-02 (t. 1, 6 b.l.). Dėl šių priežasčių preziumuojama, kad atsakovas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, kadangi jo sugadinimas įvyko kroviniui esant jo žinioje pervežimo tikslu.

22. Atsakovas remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktu, kuris numato, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinimas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybe, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Teismas sprendžia, kad ieškovo argumentas, jog CMR konvencija nenumato pareigos supakuoti krovinį yra pagrįstas. Iš CMR konvencijos teisės normų turinio matyti, kad konvencija nenumato, kad vežant krovinį visais atvejais yra privaloma krovinio pakuotė. Teismas mano, kad krovinio pakuotė yra reikalinga tais atvejais, kai dėl krovinio savybių jį būtina apsaugoti supakuojant, pavyzdžiui, birūs produktai ar daiktai, dūžtantys daiktai, taip pat produktai, medžiagos, daiktai, kuriuos būtina apsaugoti nuo aplinkos poveikio transportuojant. Kadangi šiuo atveju krovinys buvo suvirinimo sistema, teismas mano, kad toks krovinys pagal jo savybes buvo galimas vežti ir jo specialiai nesupakavus. Ieškovas nurodė, kad kai buvo pakrautas krovinys Vokietijoje, Trabizt mieste, jis buvo sutvirtintas su krovinių tvirtinimo diržais. Šias aplinkybes byloje patvirtina Surplex GmbH elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad krovimo komanda pritvirtino roboto ranką prie metalinės platformos, o metalinę platformą – prie padėklo, viską su krovinių tvirtinimo diržais (t. 4, 31, 33 b.l.). Iš byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog transporto priemonėje ant platformos buvo sukrautos ir likusios sistemos sudedamosios dalys, krovinys sutvirtintas diržais (t. 3, 141 b.l.). Taigi, krovinys jį pervežant iš Vokietijos į Lietuvą buvo transporto priemonėje sutvirtintas diržais, kad būtų išvengta krovinio judėjimo ir sugadinimo jį vežant. Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktą dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vežėjas, kuris krovinio pervežimui pasitelkė trečiuosius asmenis UAB „Simka“ ir UAB „Gestransa“. Yra įrodyta, kad atsakovas veikė kaip ekspeditorius – įsipareigojo ieškovui iš Vokietijos, Trabitz miesto nugabenti krovinį į paskyrimo vietą – Klaipėdą, krovinį vežė ne pats, o atliko krovinio ekspedijavimo paslaugas. Krovinio ekspedijavimas – tai krovinio vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 str. 1 d.). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (CK 6.825 str. 1 d.). Ekspeditorius už transporto sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą atsakovo sutartyje nustatytu dydžiu ir tvarka (CK 6.826 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys dėl krovinio pervežimo susitarė elektroniniu susirašinėjimu, šalys nenumatė atsakovo atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo.

26. Teismas sprendžia, kad ieškovo teiginys, jog jam nebuvo žinoma apie krovinio perkrovimą Vilniuje, jog atsakovas tai vykdė savo iniciatyva, yra nepagrįstas. Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalims tariantis dėl krovinio pervežimo, atsakovas informavo ieškovą, jog krovinį perveš per terminalą su perkrovimu Vilniuje, tiesioginės mašinos, kad vežtų krovinį tiesiogiai ieškovui neturės (t. 1, 39-44 b.l.). Pripažintina, kad tokiu būdu atsakovas įsipareigojo perkrauti krovinį Vilniuje į kitą transporto priemonę, kad krovinys buvo toliau vežamas ieškovui į Klaipėdą.

27. Ieškovas reiškia atsakovui reikalavimą dėl krovinio sugadinimo. Šis vežėjo atsakomybės pagrindas reglamentuotas CMR konvencijoje. Už krovinio sugadinimą vežėjas atsako (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis), jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse. Byloje nustatyta, kad krovinio sugadinimas įvyko ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo. Šio sprendimo 22, 25 punktuose teismas pasisakė, kad krovinio pakuotė šiuo atveju nebuvo būtina, už krovinio perkrovimą buvo atsakingas atsakovas, atsakovas tinkamai nevykdė pareigos informuoti ieškovą apie informacijos trūkumą dėl krovinio svorio centro, jo stabilumo, jo perkrovimo būdo ar dėl kitokių priežasčių bei nesikreipė į ieškovą dėl detalesnių nurodymų gavimo, o taip pat nesustabdė perkrovimo darbų kaip tą numato CK 6. 827 straipsnio 2, 3 dalys. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nedavė atsakovui nurodymų, dėl kurių galėjo įvykti krovinio sugadinimas. Taip pat nustatyta, kad krovinys neturėjo paslėptų defektų. Krovinio sužalojimas įvyko keliant jį keltuvu nuo rampos. Tai, kad kėlimo metu atitrūko suvirinimo roboto sistemos metalinės platformos siūlė ir suvirinimo robotas nuvirto, nesudaro pagrindo išvadai, jog krovinys turėjo paslėptą defektą. Teismas mano, kad krovinio sužalojimas buvo sąlygotas dėl netinkamo perkrovimo. Taip pat sprendžiama, kad nebuvo ir aplinkybių, kurių pasekmių atsakovas negalėjo išvengti. Įvertinęs byloj esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas byloje neįrodė, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Spręstina, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo atsakomybės pagrindus, numatytus CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse, 18 straipsnio 1, 2 dalyse. Pripažintina, kad atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.

29. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Iš byloje esančių įrodymų – ieškovo atstovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įgijo iš Surplex GmbH suvirinimo robotą – sistemą be garantinio aptarnavimo. Ieškovas už jį sumokėjo trečiajam asmeniui Surplex GmbH 3900 Eur bei 1300 Eur už jo išmontavimą (krovimą), taip pat 15 procentų komisinius, kas sudaro 585 Eur, t.y. iš viso 5785 Eur. Įmonės „Surplex“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma aparato kokybė – netikrinus pakrautas į sunkvežimį (t. 4, 10-12 b.l.). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas sumokėjo UAB „Profibus“ 3906,74 Eur sumą už variklio keitimą, kurią sudaro 396,40 Eur serviso darbai (personalo transporto išlaidos Panevėžys – Klaipėda – Panevėžys: 215,10 Eur; Motoman roboto MRC SK6 variklio keitimas, paleidimas – derinimas): 112,50 Eur) ir 3510,34 Eur ( variklis – 3774,11 Eur; transportavimas ir įpakavimas – 127 Eur; bei 609,23 Eur PVM) (t. 1, 28-31 b.l.). Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo (t. 1, 4 b.l.). Nustatyta, kad ieškovo iš UAB „Profibus“ įgytam suremontuotam varikliui buvo suteikta 12 mėn. garantija ( t. 4, 59 b.l.). Pripažintina, kad ieškovas įgijo iš UAB „Profibus“ suremontuotą variklį ženkliai geresnės būklės nei įgijo iš įmonės „Surplex GmbH“. Byloje nėra įrodymų, kad variklis, įgytas iš trečiojo asmens „Surplex GmbH“ buvo veikiantis, jam buvo atlikti paleidimo – derinimo darbai. Kaip jau paminėta, įmonės „Surplex“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma aparato kokybė – netikrinus pakrautas į sunkvežimį (t. 4, 10-12 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš „Surplex GmbH“ visą suvirinimo sistemą – robotą įgijo už 3900 Eur, o vien tik už jos variklio keitimą UAB „Profibus“ sumokėjo 3906,74 Eur sumą. Atsakovas teigė, kad ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą su PVM suma, nors turi teisę į PVM atskaitą ir pagal sąskaitas sumokėtą PVM jau galėjo susigrąžinti. Ieškovas neteikė į bylą įrodymų, jog nėra PVM mokėtojas ar nesusigrąžino PVM mokesčio. Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovo sumokėtas PVM mokestis nuo 3906,74 Eur sudaro 68,80 Eur ir 609,23 Eur, t.y. iš viso 678,03 Eur (t. 1, 28-31 b.l.). Viešai internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt skelbiamais duomenimis ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl laikytina, kad turi galimybę susigrąžinti sumokėtą PVM mokestį. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 3906,74 Eur nuostolių suma yra per didelė, todėl yra pagrindas ją mažinti. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Įvertinęs šias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė visos prašomos priteisti nuostolių dydžio bei sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomos priteisti nuostolių dydį per pusę, t.y. nuo 3906,74 Eur iki 1953,37 Eur ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 1953,37 Eur dydžio nuostolius (CK 6.245 str. 3 d., 6.246-6.248 str., 6.249 str.). Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

30. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

31. CMR 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 procentai metams- pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo , - tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, 4 b.l.). Civilinė byla iškelta 2017-12-15, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą bei patyrė 2000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 142-146 b.l.), taip pat 302,50 Eur išlaidas už UAB „SDG“ teisines paslaugas (t. 2, 152 b.l.; t.3, 52 b.l.), 160 Eur išlaidos už dokumentų vertimą (t. 3, 51, 53, 54 b.l.). Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia, kad 302,50 Eur išlaidos už UAB „SDG“ teisines paslaugas (t. 2, 152 b.l.; t.3, 52 b.l.) nebuvo byloje būtinos ir pagrįstos. Byloje ieškovą atstovauja atstovas advokatas, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ekspertizės atlikimo, nustatyta, kad šią išvadą surašė asmenys, kurie byloje nebuvo proceso dalyviai. Dėl šių priežasčių minėtų išlaidų teismas nepriskiria kaip susijusių su bylos nagrinėjimu ir jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 88 str.). Laikytina, kad ieškovas byloje patyrė 2248 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė byloje 3632,60 Eur bylinėjimosi išlaidas išlaidas, kurias sudaro 3572,10 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur dokumentų vertimo išlaidos (t. 4, 78-86 b.l.). Dėl atsakovo prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pripažįsta, kad atsakovo išlaidos - 3572,10 Eur, yra per didelės. Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį ir sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams, vykstant į juos ir dalyvaujant juose (atstovas vykdavo iš Vilniaus į Klaipėdą), teismas sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 2500 Eur dydžio. Laikytina, kad atsakovas iš viso patyrė 2560,50 Eur dydžio išlaidas. Teismas mano, kad ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

34. Trečiasis asmuo „Surplex GmbH“ patyrė 1571,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 4, 72-76 b.l.). Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį ir sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams, įvertinus ir tai, kad trečiasis asmuo „Surplex GmbH“ yra užsienio juridinis asmuo, teismas sprendžia, kad šios trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

35. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t.y. patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1124 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovo priteisiama atsakovui 1280,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas atlieka minėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir priteisia iš ieškovo atsakovui 156,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

36. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu „Surplex GmbH“, iš kurio ieškovas įgijo suvirinimo robotą – sistemą ir, iš kurio buvo pakrautas pervežimui krovinys. Pripažintina, kad ieškovo pareiga buvo ieškinyje trečiuoju asmeniu šią įmonę arba teismui laiku pateikti įrodymus apie tai, kad prekės iš sandėliavimo vietos yra gabenamos kliento sąskaita, klientas apmoka prekės supakavimo ir kitas išlaidas, siuntimas vykdomas kliento rizika, kuris priima prekių atsitiktinio pablogėjimo riziką nuo prekių klientui išsiuntimo momento, bet vėliausiai nuo prekių išgabenimo iš gamyklos/sandėlio (t. 4, 28 b.l.). Ieškovas tokių įrodymų į bylą neteikė, todėl minėtas trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir pateikė pats minėtus įrodymus. Taigi teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir priežastis, sprendžia, jog trečiajam asmeniui „Surplex GmbH“ iš ieškovo turi būti priteisiamos pusę turėtų išlaidų - 785,55 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6, 8 p., 93 str. 4 d.).

37. Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies iš atsakovo trečiajam asmeniui „Surplex GmbH“ priteisiamos 785,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

38. Byloje susidarė 34,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kurios priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis – po 17,04 Eur dydžio pašto išlaidos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563, 1953,37 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 37 centai) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1953,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869, 156,25 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šešis eurus 25 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563.

Priteisti iš atsakovo UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563, 785,55 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 55 centai) bylinėjimosi išlaidas Surplex GmbH, į.k. HRB 60054, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869, 785,55 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 55 centai) bylinėjimosi išlaidas Surplex GmbH, į.k. HRB 60054, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869, ir atsakovo UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563, po 17,04 Eur (septyniolika eurų 4 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.