- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2-763-911/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11259-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas, Julius Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Suerteksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Axis Transport“, tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE, veikiančiam per bendrovės Lietuvos filialą — ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Simka 1“, UAB „Gestransa“, Surplex GmbH dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Suerteksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Axis Transport“ 3906,74 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens Vokietijos bendrovės „Surplex“ įsigijo suvirinimo robotą „Leistritz“ (toliau – ir krovinys) už 5785 Eur. 2017-05-17 tarp ieškovės UAB „Suerteksa“ ir atsakovės UAB „Axis Transport“ buvo sudaryta sutartis dėl transporto paslaugų suteikimo - krovinio (suvirinimo roboto „Leistritz“) pervežimo iš Vokietijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Krovinys privalėjo būti pakrautas Trabitz mieste Vokietijoje, o iškrautas - Šilutės pl. 101, Klaipėda. Sutarties kaina - 1452 Eur. 2017 m. gegužės 31 d. krovinio perkrovimo metu (adresu Motorų g. 4, Vilnius) iš vienos transporto priemonės į kitą buvo nepataisomai sugadintas suvirinimo roboto „Leistritz“ variklio enkoderis. Ieškovės vertinimu įvykis atsitiko dėl netinkamų perkrovimo darbų atlikimo. Dėl šio įvykio ieškovė turėjo pasirūpinti suvirinimo roboto variklio pakeitimu. Kadangi atsakovė savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, draudikas pagal šį faktą, atliko tyrimą ir priėjo prie išvados, kad UAB „Axis Transport“ kaip krovinio ekspeditorius nėra atsakingas už žalos atsiradimą. Ieškovės nuomone, draudiko išvada yra nepagrįsta, o jos pagrindą sudaro UAB „Smart claims“ išvada, kurioje nurodyta, kad krovinys buvo pažeistas dėl jo transportinės pakuotės nebuvimo (pvz. pritvirtintas prie vientiso medinio padėklo) ir netinkamo paruošimo transportavimui. Krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, todėl ginčui spręsti taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR) nuostatos. Atsakovė pati krovinio realiai nevežė, bet tai pavedė padaryti kitai įmonei, galimai sudarydama su ja sutartį dėl krovinio pervežimo. Kadangi krovinys buvo vežamas atsakovės pasitelkiant trečiuosius asmenis, remiantis CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, atsakovė turi pareigą atsakyti už vežime dalyvavusių trečiųjų asmenų veiksmus. Ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą pervežimo operaciją arba konkrečiai už vežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją. Ieškovės nuomone, susiklostė teisiniai santykiai, tarp ieškovės ir atsakovės iš vienos pusės bei tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Simka 1“. Ieškovė nurodė, jog reikalavimas atsakovei grindžiamas CMR konvencijos 36 straipsniu, kuriame numatyta, jog kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Vežamas krovinys buvo sugadintas tuo metu, kai jis buvo atsakovės žinioje, todėl ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos už krovinio sugadinimą atlyginimo pirmajam vežėjui - atsakovei. Pagal 2017-05-17 vežimo užsakymą krovinys turėjo būti pakrautas Trabitz mieste, Vokietijoje, o iškrautas - Šilutės pl. 101, Klaipėda, t. y. krovinys turėjo būti iškrautas tik pristačius jį krovinio gavėjui ir tik vienoje vietoje. Tuo tarpu vežimą vykdė keli faktiniai vežėjai, krovinys vežimo metu Vilniuje buvo perkrautas į kitą transporto priemonę. Apie tai, ieškovės teigimu, ji ir krovinio siuntėjas nebuvo informuoti. Atsakovė krovinio iškrovimą ir perkrovimą vykdė savo iniciatyva ir rizika. Ieškovė pažymėjo, kad pagal teismų praktiką įrodinėjimo našta, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo supakavimo tenka vežėjui. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją pakavimas nėra privalomas. Krovinys buvo perduotas vežėjui ir sėkmingai nugabentas į atsakovės sandėlį, kurioje vyko krovinio perkrovimas. Ieškovės manymu, krovinio perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą, kai perkrovimo darbus atlieka vežėjas yra vežėjo – šiuo atveju atsakovės reikalas ir rizika. Ieškovė pabrėžė, jog atsakovė be ieškovės žinios krovinį pervežimo metu perkrovė, taip pat neįspėjo ieškovės apie tai, kad jos manymu krovinys buvo netinkamai supakuotas. Vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų. Ieškovė pažymėjo, jog abejonių dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo pasikrovimo metu taip pat nebuvo pareikšta. Ieškovė pažymi, kad krovinio siuntėjas tinkamai supakavo krovinį, o šis buvo tinkamai pakrautas. Nėra jokių duomenų, kad vežimo metu, krovinys buvo pažeistas. Ieškovės manymu, atsakovės darbuotojas netinkamai atliko perkrovimo darbus ir dėl šios priežasties įvyko krovinio sugadinimas. Atsakovė nebuvo įspėjusi siuntėjos – ieškovės, kad krovinys bus perkraunamas į kitą puspriekabę, perkrovimo darbus vykdė pati. Ieškovė sugadinto įrenginio remontui pasitelkė uždarąją akcinę bendrovę „Profibus” kuriai sumokėjo 3510,34 Eur už variklį (2774,11 Eur + 21 % PVM), variklio transportavimą (127 Eur +21 % PVM ) bei serviso darbus (396,40 Eur). Tokiu būdu ieškovė patyrė 3906,74 Eur nuostolių.
3. Ieškovės atstovas advokatas Viačeslav Žarkov teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė, nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, kad atsakovės priimtas iš siuntėjo šio perduotas pervežimui krovinys buvo perkrautas į kito vežėjo (trečiojo asmens) transporto priemonę ir, kad krovinys buvo sugadintas perkrovimo metu, kuris vyko atsakovės sandėlyje. Pažymėjo, jog atsakovė, būdama vežėja neužtikrino, jog krovinį perkrovus iš vienos transporto priemonės į kitą krovinys nebūtų sugadintas. Nurodė, jog už atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė, nes prisiėmė riziką dėl krovinio perkrovimo, t.y. atliko perkrovimo darbus, kuriems nebuvo tinkamai pasirengta, neužtikrintas krovinio saugumas. Ieškovės atstovas pabrėžė, jog tokio tipo kroviniai (dėl savo svorio, dydžio, konfigūracijos priskiriami ypatingiems kroviniams) turi būti labai atidžiai perkraunami, imantis visų priemonių, kad išvengti per didelių krūvių, turint specifinių žinių. Ieškovės teigimu, kadangi CMR konvencija santykių dėl pakrovimo (iškrovimo) nereglamentuoja, ieškovės nuomone turi būti sprendžiama dėl taikytinos nacionalinės teisės bei tų santykių dalyvių tarpusavio prievolių ir kai krovinys vežimo metu perkraunamas iš vienos į kitą transporto priemonę. Ieškovės manymu, nagrinėjamos bylos atveju ginčo santykiams taikytinos ne tik CMR konvencijos nuostatos, bet ir nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios krovinio pakrovimo procesą (CK ir Kelių transporto kodeksas (toliau - KTK) bei kiti susiję teisės aktai), todėl nustatant šalių kaltę dėl turto sugadinimo perkrovimo metu, būtina šalių teises ir pareigas vertinti visų minėtų teisės normų kontekste. Atsakovės patalpose buvo atlikta iškrovimo operacija, o pakrovimo metu krovinys buvo sugadintas, todėl atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Vežėjo atsakomybė, kai krovinys vežimo metu sugadinamas, reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Iš bylos medžiagos matyti, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu. Ieškovė pažymėjo, jog nėra jokių duomenų, kad siuntėjas buvo įpareigotas paruošti krovinį perkrovimui į kitą transporto priemonę, arba jam buvo žinoma ši aplinkybė. Tokiu būdu konstatuotina, kad siuntėjas negalėjo numatyti, kad vežėjas atliks krovinio perkrovimą. Krovinys buvo paruoštas transportavimui, jokių krovinio sugadinimo vežimo metu neįvyko. Nėra jokių duomenų, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas. Atsakovė tvirtina, kad krovinio pakrovimo metu, krovinys buvo netinkamai pakrautas, be pakuotės. Krovinio neįpakavimas galėjo turėti įtakos krovinio apgadinimui jo transportavimo metu. Ieškovė konstatavo, kad vežėjo atstovas - vairuotojas prieš vykdant krovinio pervežimą jau žinojo, kad krovinio neįpakavimas gali turėti neigiamą įtaką krovinio saugumui, o tokie vežėjo veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi atitinkančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis nurodytais duomenimis, kad vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas ir atsakovės veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 str.). Ieškovės manymu, vežėjas turėjo numatyti, kad medinio tašelio nebuvimas galėjo sąlygoti krovinio sugadinimą perkrovimo metu. Įrodinėjimo našta, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo supakavimo tenka vežėjui ir kad nereikėtų daryti išvados, kad neįpakuotas krovinys savaime susijęs su rizika. Pagal CMR pakavimas nėra privalomas. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už patirtus nuostolius arba žalą tik tais atvejais, kai krovinys nėra tinkamai supakuotas. Ieškovės teigimu, tai, jog krovinys buvo vežamas be pakuotės ir pakuotės nebuvimas neturi įtakos krovinio sugedimui perkrovimo metu. Medinis padėklas, ant kurio turėjo būti padėtas krovinys, nagrinėjamu atveju laikytinas krovinio tvirtinimu, o ne pakuote CMR konvencijos prasme. Taigi, ieškovės manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Krovinys buvo perduotas vežėjui ir sėkmingai nugabentas į atsakovės sandėlį, kuriame vyko krovinio perkrovimas. Priimant krovinį vežėjas nepareiškė jokių pastabų dėl pakotės nebuvimo arba netinkamo krovinio pritvirtinimo. Ieškovės manymu, krovinio perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą, kai perkrovimo darbus atlieka vežėjas, tai krovinio perkrovimas yra vežėjo - UAB „Axis Transport“ reikalas ir rizika. Pažymėtina, jog krovinio vežimo metu krovinį dėl judėjimo veikia ypatingai stiprios išcentrinės jėgos, kurios, jeigu krovinys nebūtų tinkamai privirtintas, būtų jį sugadinusios. Šiuo atveju labai svarbu, jog krovinys sugadintas vežėjo perkrovimo sandėlyje. Vežėjas pats priėmė sprendimą perkrauti krovinį, todėl turėjo užtikrinti tokio krovinio perkrovimo saugumą. Vežėjas priėmė krovinį pervežimui neatlikęs jokių žymų apie netinkamą supakavimą. Akivaizdu, jog vežėjas priėmė krovinį tik po to kai įsitikino, jog jį saugu pervežti. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Axis Transport“ pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Suerteksa“ 2017 m. gegužės 17 d. kreipėsi į atsakovę dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Prašomą pargabenti krovinį ieškovė įsigijo iš aukciono ir jo pargabenimui nenustatė jokių papildomų sąlygų. 2017 m. gegužės 18 d. atsakovė informavo ieškovę, kad krovinys greičiausiu būdu gali būti pargabentas tik per terminalą, ir perkraunant Vilniuje. Atsakovės teigimu, iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matytu, jog ieškovė tam neprieštaravo bei nurodė, jog krovinio su įpakavimo medžiagomis svoris turėtų neviršyti 3 tonų. Atsakovė nurodė, jog krovinį gabenęs vairuotojas pateikė paaiškinimą, kad atvykus į krovinio pasikrovimo vietą Vokietijoje Trabitz mieste, paaiškėjo, kad krovinys yra nesupakuotas, o sandėlio darbininkas jį tiesiog sumetė ant palečių bei paliko palaidą. Atsakovė pažymi, jog krovinys buvo sėkmingai pristatytas į sutartą jo perkrovimo vietą Vilniuje. Iškraunant krovinį buvo imtasi papildomų atsargumo priemonių, kad nepabloginti ir taip prastai sukrauto krovinio. Krovinys buvo iškraunamas su ypatingu atsargumu per mašinos šoną ir dedamas ant rampos, paruošiant jį perkrovimui į kitą mašiną. Įrenginio padėklui su prie jo šono pritvirtintu mechanizmu buvo taip pat skiriamas ypatingas dėmesys ir atsargumas iškraunant per mašinos šoną ir palengva padedant ant rampos. Tuo tarpu mechanizmo virtimas įvyko visiškai netikėtai - privažiavus paimti šio padėklo nuo rampos, vos prikėlus nuo žemės, jis atitrūko nuo padėklo ir nuvirto ant jo. Atsakovės kaip ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. birželio 6 d. nepriklausomam survejeriui UAB „Smart claims“ pateikė prašymą įvertinti pristatyto krovinio pažeidimus, nuostolio dydį bei jo sugadinimo priežastis, kas ir buvo padaryta 2017 m. birželio 9 d. Išvadoje dėl krovinio pažeidimo (duomenys neskelbtini) survejeris konstatavo, jog krovinys buvo pažeistas dėl jo transportinės pakuotės nebuvimo (pvz. pritvirtinimo prie vientiso medinio padėklo) ir netinkamo paruošimo transportavimui. Šioje išvadoje nepriklausomas survejeris, nurodo, jog suvirinimo sistemos pagrindas prieš transportavimą buvo privirintas transporto priemonėje po jo pagrindu padėtu mediniu tašeliu. Vadovaujantis pateiktomis fotografijomis ir filmuota medžiaga buvo nustatyta, jog įrenginio sistemos dalis atitrūko ir nuvirto vos pakėlus įrenginį nuo rampos. Nors įrenginio padėklas išliko stabilioje padėtyje ant krautuvo, kas patvirtina įrenginio nestabilų įtvirtinimą. Todėl žala buvo padaryta dėl vidinio krovinio defekto, o ne dėl keltuvo techninės būklės, ne dėl netinkamo krovinio paėmimo (pvz. nenustatyta krovinio svorio centro padėtis ir viso krovinio nuvirtimas ne dėl važiavimo greičio, klaidų ar kitų aplinkybių, kurios galėjo būti siejamos su krautuvo vairuotojo kvalifikacijos stoka). Atsakovės teigimu, tinkamai paruošti krovinį, t.y. esant poreikiui, pasirūpinti jo pakuote yra siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, kuri apsiriboja tik pakuotės, jeigu ji yra, patikrinimu. Vežėjas (krovinio atsiimti atvykęs vairuotojas) nėra krovinio pakavimo specialistas ir /ar prekių bei gaminių žinovas, turintis konsultuoti siuntėją arba gavėją, koks krovinio įpakavimas, tam, kad jis saugiai pasiektų paskirties vietą, kiekvienu atveju yra būtinas. Atitinkamai krovinys transportavimui paruoštas turi būti užtikrinant jo saugumą pakrovimo, transportavimo, iškrovimo, tarpinio sandėliavimo ir kitų reikalingų operacijų metu, iki jis pasieks galutinį gavėją. Vadinasi nagrinėjamu atveju krovinys pagal savo savybes bei rūšį turėjo būti transportavimui paruoštas taip, kad, ne tik būtu užtikrintas jo saugumas ir stabilumas pervežimo metu, bet ir jo perkrovimo į kitą transporto priemonę metu. Tačiau matyti, kad kone visą vilkiko priekabą užėmęs krovinys buvo sukrautas padrikai, kaip metalo laužas, o pats brangiausias elementas, kuris vėliau perkraunant krovinį ir nulūžo, tik paremtas mediniu tašeliu. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktu nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Atsakovė vadovaujasi ir Civilinio kodekso 6.820 straipsniu, kuriame numatyta, jog vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą trūkumą sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Atsakovės teigimu, jos civilinės atsakomybes draudiko tyrimo metu surinkti duomenys ir survejerio padarytos išvados pagrindžia esant vieną iš CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių atsakovė šiuo atveju gali būti atleista nuo atsakomybės — ieškovės krovinys buvo pateiktas be įpakavimo ir nenaudojant jokių papildomų tvirtinimo priemonių, nors pagal jo savybes tai turėjo būti padaryta, o tai ir tai lėmė krovinio sugadinimą, t. y. žala atsirado tokiomis aplinkybėmis, kurių atsakovė negalėjo išvengti. Ieškovė privalo nurodyti bent jau atsakingo asmens (atsakovės) atliktus neteisėtus veiksmus (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Tačiau ieškovė šių atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų net neįrodinėja. Atsakovė pabrėžia, jog visuma rašytinių įrodymų vis tik patvirtina, kad atsakovė, ne tik neatliko jokių žalingų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti krovinio sugadinimą, bet netgi ėmėsi papildomų saugumo priemonių, kad nepabloginti ir taip prastos krovinio būklės, tačiau dėl krovinio individualių savybių, net ir elgiantis ypatingai atsargiai, to jai nepavyko išvengti. Atsakovė pabrėžė, kad byloje nėra patikimų įrodymų dėl krovinio vertės jo įsigijimo metu, o ieškinys dėl krovinio apgadinimo yra grindžiamas tik jo remonto išlaidomis, nors tai neatitinka CMR konvencijos nuostatų. Aukciono būdu įsigyta suvirinimo sistema yra stipriai nudėvėta, tačiau jos remontui galėjo būti panaudota nauja detalė, kurios vertė ir sudaro didžiąją dalį ieškinio sumos. Todėl ieškinys yra neįrodytas bei nepagristas.
5. Atsakovės atstovas advokatas Julius Sakalauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies svarbą sprendžiant vežėjo atleidimo nuo atsakomybės klausimą tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis aplinkybėmis, o būtent - kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti šio neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Atsakovė mano, jog manipuliatoriaus nugriuvimo būtų buvę galima išvengti, jeigu krovinys, arba bent jau manipuliatorius būtų tinkamai paruoštas transportavimui - būtų supakuotas arba ieškovė būtų ėmusis papildomų priemonių bei informavusi atsakovę apie egzistuojančias krovinio sugadinimo rizikas, transportuojant jo nesupakavus. Santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas. Atsakovės manymu, netinkama krovinio pakrovimo būdą bei trečiojo asmens argumentus, kad krovinys buvo tinkamai pakrautas, paneigia atsakovės padaryta nuotrauka, kurioje matyti, kad jautriausia ir brangiausia krovinio dalis - manipuliatorius buvo paremtas mediniu tašeliu, kuris, net ir žiūrint plika akimi, yra akivaizdžiai aukštesnis nei metalinė platforma, prie kurios šono jis privirintas, ir laužia suvirinimo siūlę būtent į tą pusę, į kurią vėliau manipuliatorius, ilgo transportavimo metu veiktas įvairių vibracijų ir išcentrinių jėgų, ir nuvirto. Todėl siuntėjas yra tas asmuo, kuris atsako už bet kokius krovininio transporto vieneto defektus dėl prastai atliktų pakavimo ar tvirtinimo darbų. Pagal montavimo instrukciją manipuliatorius ir reguliatorius yra precizinės mašinos (keliant jas reikia tvirtai užfiksuoti manipuliatorių ir reguliatorių, kad jie nenukristų ir neišnirtų). Tą iš esmės patvirtina ir ieškovės susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakove dėl šio krovinio užsakymo. Ieškovės atstovė, užsakydama krovinį, rašo, jog krovinio svoris 2 800 kg plius pakavimo medžiagos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atnaujintas variklis jam buvo atsiųstas su įpakavimu. Atsakovė pažymėjo, jog suvirinimo sistema transportavimui buvo pateikta be jokio įpakavimo ir nenaudojant papildomų tvirtinimo priemonių, todėl darytina išvada, jog krovinys buvo pažeistas dėl jo transportinės pakuotės nebuvimo (pvz. pritvirtinimo prie vientiso medinio padėklo) ir netinkamo paruošimo transportavimui. Siekiant krovinio stabilumo, jis galėjo būti sutvirtintas papildoma įtvirtinimo priemone - vientisu mediniu padėklu, prie kurio įrenginys galėjo būti pritvirtintas per tam skirtus tvirtinimo taškus, įrengtus tiek ant pagrindo, tiek suvirinimo roboto apatinėje dalyje. Atsižvelgiant į šio krovinio pobūdį ir transporto rūšį, siekiant apsaugoti nuo apgadinamo pakraunant ir iškraunant, krovinys turėjo būti supakuotas. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išoriniu ir aiškiai matomu krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ir, ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui, todėl iš esmės ši nuostata siejama su atvejais, kai yra priimamas vežti supakuotas krovinys. Atitinkamai, pagal CMR konvencijos 9 straipsnį pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimas arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina. Aplinkybė, kad krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėja savo veiksmais pažeidė bendrąja vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjos elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Manipuliatorius nuvirto ne dėl keltuvo techninės būklės, ne dėl netinkamo krovinio paėmimo (blogo krovinio svorio centro padėties ar viso krovinio nuvirtimas ne dėl važiavimo greičio, klaidų) ar kitų aplinkybių, kurios galėjo būti siejamos su krautuvo vairuotojo kvalifikacijos stoka. Pakankamai akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu manipuliatorius būtu iškraunamas pagal instrukcijas, t.y. prie manipuliatoriaus pagrindo prikabinus lynus, keliant jų taip pat neatlaikytų prie jo šono negamykliniu būdu privirintos metalinės platformos siūlė ir ji vis vien būtu nulūžusi. Atsakovė teigia, jog ieškovė neįrodė ir byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus. Atsakovė darė išvadą, kad pati pirminė priežastis, vėliau ir lėmusi krovinio apgadinimą visų pirma buvo techniškai nepaaiškinamas 180 kg sveriančio manipuliatoriaus pritvirtinimas (privirinimas) tam jam neskirtoje vietoje, vėliau sekęs netinkamas paruošimas transportavimui bei transportinės pakuotės nebuvimas. Atsakovės atstovas pabrėžė, jog jokių su saugiu krovinio iškrovimu susijusių nurodymų atsakovei nebuvo suteikta, nei atsakovė, kaip vežėja, nei sandėlio darbuotojas ne tik neturėjo pareigos, bet ir jokių realių galimybių vizualiai iš suvirinimo siūlės numatyti, kad suvirinimo siūlė, kuria manipuliatorius buvo pritvirtintas prie padėklo, neatlaikys ir jis nuvirs. Be to, pagal visiško nuostolių atlyginimo principą remonto kaštai turi atitikti išlaidas, kurios yra reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Nėra duomenų, kad variklis buvo veikiantis. Ieškovas įgijo naują variklį, kuris gali būti prilyginamas naujam daiktui, ir jam buvo suteikta net garantija. Prašo ieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo Vokietijos bendrovė Surplex GmbH pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo Surplex GmbH sudarė įrengimo (suvirinimo roboto „Leistritz“) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atlikus apmokėjimą nuosavybės teisės į įrengimą perėjo ieškovei. Trečiasis asmuo su reikalavimu, kuriuo siekiama priteisti žalą iš vežėjo, sutinka. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės pateiktais argumentais bei motyvais dėl vežėjo atsakomybės. Mano, jog už atsiradusią žalą yra atsakingas vežėjas, nes prisiėmė riziką dėl krovinio perkrovimo, t. y. atliko perkrovimo darbus, kuriems nebuvo tinkamai pasirengta, neužtikrintas krovinio saugumas. Krovinys buvo tinkamai sutvirtintas, jog galėtų būti pervežamas. Tai patvirtina elektroninis susirašinėjimas apie krovinio sutvirtinimą, faktas, kad krovinys saugiai ir visa apimtimi buvo pervežtas iki atsakovas atliko perkrovimo darbus, t. y. visos kelionės metu krovinys nebuvo pažeistas ar sugadintas. Pažymėjo, jog krovinio vežimo metu krovinį dėl judėjimo veikia ypatingai stiprios išcentrinės jėgos, kurios, jeigu krovinys nebūtų tinkamai privirtintas, būtų jį sugadinusios. Šiuo atveju labai svarbu, jog krovinys sugadintas vežėjo perkrovimo sandėlyje. Vežėjas pats priėmė sprendimą perkrauti krovinį, todėl turėjo užtikrinti tokio krovinio perkrovimo saugumą. Vežėjas priėmė krovinį pervežimui neatlikęs jokių žymų apie netinkamą supakavimą. Akivaizdu, jog vežėjas priėmė krovinį tik po to kai įsitikino, jog jį saugu pervežti. Važtaraščiuose nėra jokių įrašų dėl krovinio ar jo pakuotės netinkamos būklės tuo metu, kai krovinys buvo perduotas nurodytiems vežėjams, taip pat jokių įrašų, kad siuntėjas krovinį pervežimui netinkamai pakrovė. Ieškovė pagrįstai atsakovės atžvilgiu prašo taikyti griežtąją (objektyviąją) vežėjo atsakomybę dėl krovinio sugadinimo. Atsakovės argumentai, kad galimai ieškovei buvo žinoma apie krovinio galimą perkrovimą ir neva ieškovė neprieštaravo ir nepateikė specialių nurodymų vežėjui, nėra pakankami netaikyti atsakovui griežtosios (objektyviosios) vežėjo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ir pagal CMR konvencijos 17 straipsnį atleisti atsakovę kaip vežėją nuo pareigos visiškai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Trečiojo asmens nuomone, byloje pasitelktas atsakovės specialistas išvadai pateikti neturi kvalifikacijos teikti ekspertines išvadas. Išvadą teikė eksperto kvalifikacijos neturintis asmuo, nesant teismo nutarties dėl ekspertinės išvados ar ekspertizės. Toks įrodymas nepagrindžia, kad krovinys galimai galėjo būti netinkamai įpakuotas. Trečiasis asmuo pabrėžė, jog įrenginys perduotas vežėjui tokios būklės ir stovio kokio reikalauja tokio krovinio pervežimas. Krovinys buvo tinkamai pritvirtintas ir nenukentėjo faktinio gabenimo metu, o buvo sugadintas vežėjo sandėlyje. Vežėjas priėmė krovinį be jokių pastabų apie jo pakuotę. Trečiasis asmuo pažymėjo, vežėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos kroviniui sugadinimu.
7. Trečiasis asmuo UAB „Gestransa“ teismui pateiktuose 2018-01-03 paaiškinimuose nurodė, jog UAB „Gestransa“ paėmė krovinį (suvirinimo robotą „Leistritz“) iš atsakovės sandėlio Vilniuje. Teigia, jog krovinį Vilniuje apžiūrėti buvo atvykęs tas pats asmuo, kuris vėliau šį krovinį priėmė Klaipėdoje, adresu Šilutės plentas 101, bei pasirašė ant krovinio gabenimo važtaraščio ir uždėjo ieškovės antspaudą. Pažymi, jog apie krovinio pažeidimus nebuvo informuota, priimant krovinį Klaipėdoje nusiskundimų nebuvo gauta. Nurodo, jog krovinys buvo pristatytas toks, koks buvo pakrautas Vilniuje atsakovės sandėlyje.
8. Kiti tretieji asmenys ERGO Insurance SE, veikiantis per bendrovės Lietuvos filialą — ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Simka 1“ ir UAB „Gestransa“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad 2017-05-17 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl krovinio pervežimo. 2017-05-18 atsakovas ieškovui atsakė, kad krovinį perveš per terminalą su perkrovimu Vilniuje, tiesioginės mašinos, kad vežtų krovinį tiesiogiai ieškovui neturės, nurodė, kad krovinio pristatymas galimas 26-29 dienomis (t. 1, 39-44 b.l.).
10. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta, jog krovinio – suvirinimo sistemos roboto, sveriančio 2800 kg – vežėjas yra trečiasis asmuo UAB „Simka1“, sekantis vežėjas – trečiasis asmuo UAB „Gestransa“, krovinio gavėjas – ieškovas UAB „Suerteksa“, o siuntėjas – trečiasis asmuo Surplex GmbH. Krovinio pakrovimo vieta ir data – 2017-05-29 Trabitz, Vokietija. Krovinio iškrovimo vieta – Klaipėdos m. sav., Lietuva (t. 1, 6, 35 b.l.).
11. Byloje nustatyta, kad krovinį – suvirinimo sistemą – robotą, 2017-05-29 vežimui priėmė trečiojo asmens UAB „Simka1“ darbuotojas A. S. (t. 1, 3, 37 b.l.). Krovinys ieškovui pristatytas 2017-06-02 (t. 1, 6 b.l.). Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra.
12. Iš ieškovo paaiškinimų, bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad suvirinimo sistemą – robotą (suvirinimo robotas su YASNAC – MRC K 6 valdymo ir rankinio valdymo bloku, suvirinimo transformatoriumi SKS, ruošinio sukimo bloku, stalo skersmuo 800 mm, visas apsauginis gaubtas, be ekstraktoriaus; matmenys mm: apie 3900x3500x2200; svoris kg – apie 2800, aparato kokybė- netikrinus pakrautas į sunkvežimį) ieškovas įgijo iš trečiojo asmens Surplex GbmH aukciono būdu už bendrą 5785 Eur sumą, kurią sudaro: 3900 Eur pardavimo kaina (be mokesčių), 15 procentų komisiniai – 585 Eur, išmontavimas (krovimas) (be mokesčių) – 1300 Eur, iš viso 5785 Eur (be mokesčių), PVM – 0 procentų (t. 1, 33 b.l.; t. 4, 12 b.l.).
13. Trečiasis asmuo Surplex GmbH teismui pateikė įrodymus apie tai, kad prekės iš sandėliavimo vietos yra gabenamos kliento sąskaita, klientas apmoka prekės supakavimo ir kitas išlaidas, siuntimas vykdomas kliento rizika, kuris priima prekių atsitiktinio pablogėjimo riziką nuo prekių klientui išsiuntimo momento, bet vėliausiai nuo prekių išgabenimo iš gamyklos/sandėlio (t. 4, 28 b.l.).
14. Byloje nustatyta, kad atsakovo sandėlyje, esančiame Motorų g. 4, Vilnius, vykdant krovinio – suvirinimo sistemos – roboto, perkrovimą į kitą transporto priemonę buvo sugadintas roboto Leistritz, Nr. 5343, variklio enkoderis (t. 1, 16-21 b.l.). Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra.
15. Nustatyta, kad ieškovas dėl roboto variklio keitimo darbų kreipėsi į UAB „Profibus“ ir sumokėjo 3906,74 Eur sumą, kurią sudaro 396,40 Eur serviso darbai (personalo transporto išlaidos Panevėžys – Klaipėda – Panevėžys: 215,10 Eur; Motoman roboto MRC SK6 variklio keitimas, paleidimas – derinimas): 112,50 Eur) ir 3510,34 Eur ( variklis – 3774,11 Eur; transportavimas ir įpakavimas – 127 Eur; bei 609,23 Eur PVM) (t. 1, 28-31 b.l.). Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo (t. 1, 4 b.l.).
16. Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinio vežimo teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad atsakovas pats tiesiogiai neatliko krovinio vežimo paslaugos, tačiau organizavo visą jo pervežimą, dėl vežimo paslaugos susitarė su trečiaisiais asmenimis – UAB „Simka1“ ir UAB „Gestransa“, kurie faktiškai vežė krovinį, atsakovas gavo už šias paslaugas atlyginimą. Tai patvirtina byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas bei 2017-07-05 ieškovo atsakovui įvykdytas 1621,40 Eur mokėjimo pavedimas (t. 1, 9, 39-44 b.l.). Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad šalys sudarė tarptautinio vežimo sutartį, o atsakovas, būdamas ekspeditoriumi, yra laikomas vežėju (CK 6.824 str. 2 d., 811 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad krovinio pervežimą iš Vokietijos, Trabitz miesto į Lietuvą, Vilniaus miestą, vykdė trečiasis asmuo UAB „Simka1“, kuris taip pat yra laikomas vežėju (CK 6.811 str. 2 d.). Krovinio vežimą iš Vilniaus, atsakovo sandėlio, į Klaipėdą, vykdė trečiasis asmuo UAB „Gestransa“ (t. 1, 110 b.l.), kuris taip pat yra laikomas vežėju (CK 6.811 str. 2 d.).
17. Teismas sprendžia, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikyti CMR konvenciją, nes jos sąlygos atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: ja atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą sausumos keliu, sunkvežimiu su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikydamasis CMR važtaraštyje nustatytų sąlygų, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už jo pervežimą. Papildomai pažymėtina, kad byloje esančiame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje yra nurodyta, jog šis pervežimas yra vykdomas, neatsižvelgiant į kitus susitarimus, pagal CMR konvencijos nuostatas (t. 1, 6, 35 b.l.). Pagal šią sutartį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai: ieškovas veikė kaip siuntėjas, kadangi jis sudarė sutartį su vežėju, o atsakovas – kaip vežėjas.
18. Byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo sugadinus krovinį. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų R. S., D. G. parodymų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad krovinys - suvirinimo - sistemos roboto variklio enkoderis, buvo sugadintas jį perkraunat iš vienos transporto priemonės į kitą atsakovo sandėlyje, esančiame Vilniuje. Nustatyta, kad krovinys buvo iškraunamas krautuvu, krovimo darbus atliko atsakovo darbuotojas R. S.. Krovinys – suvirinimo sistema – robotas, buvo iškeltas iš transporto priemonės ir padėtas ant rampos, po to nuo rampos jį pakėlus, jis nuvirto. Prie suvirinimo sistemos platformos buvo pritvirtintas suvirinimo roboto pagrindas, pakėlus platformą keltuvu suvirinimo siūlė neišlaikė ir suvirinimo robotas nuvirto (t. 1, 54 b.l.). Ginčo dėl to, kad krovinys buvo sugadintas jo vežimo metu, t.y. Vilniuje atsakovo sandėlyje krovinį perkraunant į kitą transporto priemonę, metu, tarp šalių nėra.
19. Ieškovas teigia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. Teigia, kad CMR važtaraštyje vežėjas, priimdamas krovinį, jokių pastabų nepareiškė. CMR konvencija nenumato, kad krovinio pakavimas yra privalomas. Roboto sistemos įpakavimas nebuvo būtinas, vežėjas be užsakovo žinios krovinį pervežimo metu perkrovė, taip pat neįspėjo užsakovo apie tai, kad jo manymu, krovinys buvo netinkamai įpakuotas. Atsakovas nurodo, kad krovinys pagal savo savybes ir rūšį turėjo būti paruoštas transportavimui taip, kad ne tik būtų užtikrintas jo saugumas ir stabilumas pervežimo metu, bet ir perkrovimo į kitą transporto priemonę metu. Kone visą vilkiko priekabą užėmęs krovinys buvo pakrautas padrikai, kaip metalo laužas, o pats brangiausias elementas, kuris perkraunat krovinį nulūžo, tik paremtas mediniu tašeliu. Atsakovas remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad pagal konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Pakėlus krovinį krautuvu, nuo jo atitrūko ir nuvirto abejotinu būdu prie jo pritvirtinta (privirinta) krovinio dalis, nors likęs krovinys liko ant keltuvo, suponuoja atsakovo atleidimą nuo atsakomybės.
20. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Byloje nustatyta, kad krovinys buvo priimtas vežti 2017-05-29 Trabitz, Vokietijoje, o perduotas ieškovui 2017-06-02 (t. 1, 6 b.l.). Dėl šių priežasčių preziumuojama, kad atsakovas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, kadangi jo sugadinimas įvyko kroviniui esant jo žinioje pervežimo tikslu.
21. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Byloje nustatyta, kad CMR važtaraštyje nėra nurodyta jokių pastabų dėl krovinio išorinės būklės, jo pakuotės, defektus, todėl preziumuojama, jog krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės.
22. Atsakovas remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktu, kuris numato, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinimas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybe, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Teismas sprendžia, kad ieškovo argumentas, jog CMR konvencija nenumato pareigos supakuoti krovinį yra pagrįstas. Iš CMR konvencijos teisės normų turinio matyti, kad konvencija nenumato, kad vežant krovinį visais atvejais yra privaloma krovinio pakuotė. Teismas mano, kad krovinio pakuotė yra reikalinga tais atvejais, kai dėl krovinio savybių jį būtina apsaugoti supakuojant, pavyzdžiui, birūs produktai ar daiktai, dūžtantys daiktai, taip pat produktai, medžiagos, daiktai, kuriuos būtina apsaugoti nuo aplinkos poveikio transportuojant. Kadangi šiuo atveju krovinys buvo suvirinimo sistema, teismas mano, kad toks krovinys pagal jo savybes buvo galimas vežti ir jo specialiai nesupakavus. Ieškovas nurodė, kad kai buvo pakrautas krovinys Vokietijoje, Trabizt mieste, jis buvo sutvirtintas su krovinių tvirtinimo diržais. Šias aplinkybes byloje patvirtina Surplex GmbH elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad krovimo komanda pritvirtino roboto ranką prie metalinės platformos, o metalinę platformą – prie padėklo, viską su krovinių tvirtinimo diržais (t. 4, 31, 33 b.l.). Iš byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog transporto priemonėje ant platformos buvo sukrautos ir likusios sistemos sudedamosios dalys, krovinys sutvirtintas diržais (t. 3, 141 b.l.). Taigi, krovinys jį pervežant iš Vokietijos į Lietuvą buvo transporto priemonėje sutvirtintas diržais, kad būtų išvengta krovinio judėjimo ir sugadinimo jį vežant. Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktą dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės.
23. Iš byloje esančių įrodymų – šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų R. S., D. G., J. B. parodymų, rašytinės bylos medžiagos, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju krovinio sugadinimą sąlygojo ne jo pakuotės nebuvimas, o netinkamas krovinio paruošimas perkrovimui – netinkamas krovinio paskirstymas ant paletės, nepakankamos krovinio įtvirtinimo priemonės bei nurodymų dėl krovinio perkrovimo nebuvimas.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vežėjas, kuris krovinio pervežimui pasitelkė trečiuosius asmenis UAB „Simka“ ir UAB „Gestransa“. Yra įrodyta, kad atsakovas veikė kaip ekspeditorius – įsipareigojo ieškovui iš Vokietijos, Trabitz miesto nugabenti krovinį į paskyrimo vietą – Klaipėdą, krovinį vežė ne pats, o atliko krovinio ekspedijavimo paslaugas. Krovinio ekspedijavimas – tai krovinio vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 str. 1 d.). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (CK 6.825 str. 1 d.). Ekspeditorius už transporto sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą atsakovo sutartyje nustatytu dydžiu ir tvarka (CK 6.826 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys dėl krovinio pervežimo susitarė elektroniniu susirašinėjimu, šalys nenumatė atsakovo atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo.
25. CK 6.827 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitokią informaciją apie krovinio savybes, jo vežimo sąlygas, taip pat kitą būtiną informaciją, kad ekspeditorius galėtų tinkamai įvykdyti savo prievoles. Ekspeditorius privalo pranešti užsakovui apie gautos informacijos trūkumus, o jei gauta ne visa informacija, - pareikalauti iš kliento visos reikalingos informacijos (minėto straipsnio 2 dalis). Jeigu užsakovas nepateikia būtinos informacijos, ekspeditorius turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, iki tokia informacija bus pateikta (3 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys, sudarydamos krovinio pervežimo sutartį neaptarė krovinio vežimo sąlygų, jo perkrovimo būdo. Ieškovas nenurodė atsakovui krovinio – suvirinimo sistemos – roboto – informacijos apie jo savybes, vežimo sąlygas, o taip pat ir jo perkrovimo sąlygas. Atsakovo atstovas davė teismui paaiškinimus bei liudytojas R. S. parodė, kad krovinys atrodė kaip metalo laužas, buvo sudėtas į transporto priemonę padrikai. Pradėjus vykdyti jo perkrovimo darbus, nebuvo nurodymų, žymėjimų kur yra krovinio svorio centras, kokiu pakeltuvu jį reikia kelti, kokių reikia imtis papildomų sutvirtinimo priemonių, kad krovimo metu krovinys išliktų stabilus ir nenuvirstų. Pripažintina tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą pranešti ieškovui apie tai, kad jam nėra pakankama informacija dėl krovinio svorio centro, jo stabilumo, jo perkrovimo būdo ar dėl kitokių priežasčių, nesikreipė į ieškovą dėl detalesnių nurodymų gavimo, o taip pat nesustabdė perkrovimo darbų kaip tą numato CK 6. 827 straipsnio 2, 3 dalys.
26. Teismas sprendžia, kad ieškovo teiginys, jog jam nebuvo žinoma apie krovinio perkrovimą Vilniuje, jog atsakovas tai vykdė savo iniciatyva, yra nepagrįstas. Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalims tariantis dėl krovinio pervežimo, atsakovas informavo ieškovą, jog krovinį perveš per terminalą su perkrovimu Vilniuje, tiesioginės mašinos, kad vežtų krovinį tiesiogiai ieškovui neturės (t. 1, 39-44 b.l.). Pripažintina, kad tokiu būdu atsakovas įsipareigojo perkrauti krovinį Vilniuje į kitą transporto priemonę, kad krovinys buvo toliau vežamas ieškovui į Klaipėdą.
27. Ieškovas reiškia atsakovui reikalavimą dėl krovinio sugadinimo. Šis vežėjo atsakomybės pagrindas reglamentuotas CMR konvencijoje. Už krovinio sugadinimą vežėjas atsako (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis), jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse. Byloje nustatyta, kad krovinio sugadinimas įvyko ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo. Šio sprendimo 22, 25 punktuose teismas pasisakė, kad krovinio pakuotė šiuo atveju nebuvo būtina, už krovinio perkrovimą buvo atsakingas atsakovas, atsakovas tinkamai nevykdė pareigos informuoti ieškovą apie informacijos trūkumą dėl krovinio svorio centro, jo stabilumo, jo perkrovimo būdo ar dėl kitokių priežasčių bei nesikreipė į ieškovą dėl detalesnių nurodymų gavimo, o taip pat nesustabdė perkrovimo darbų kaip tą numato CK 6. 827 straipsnio 2, 3 dalys. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nedavė atsakovui nurodymų, dėl kurių galėjo įvykti krovinio sugadinimas. Taip pat nustatyta, kad krovinys neturėjo paslėptų defektų. Krovinio sužalojimas įvyko keliant jį keltuvu nuo rampos. Tai, kad kėlimo metu atitrūko suvirinimo roboto sistemos metalinės platformos siūlė ir suvirinimo robotas nuvirto, nesudaro pagrindo išvadai, jog krovinys turėjo paslėptą defektą. Teismas mano, kad krovinio sužalojimas buvo sąlygotas dėl netinkamo perkrovimo. Taip pat sprendžiama, kad nebuvo ir aplinkybių, kurių pasekmių atsakovas negalėjo išvengti. Įvertinęs byloj esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas byloje neįrodė, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Spręstina, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo atsakomybės pagrindus, numatytus CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse, 18 straipsnio 1, 2 dalyse. Pripažintina, kad atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.
28. Teismas sprendžia, kad byloje ieškovas įrodė, kad patyrė nuostolį – buvo sugadintas krovinys. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei neįvykdė CK 6. 827 straipsnio 2, 3 dalyse numatytos pareigos, tarp ieškovo patirto nuostolio ir atsakovo neteisėto neveikimo yra priežastinis ryšys (motyvai aptarti šio sprendimo 25, 27 punktuose). Atsakovas byloje nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.
29. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Iš byloje esančių įrodymų – ieškovo atstovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įgijo iš Surplex GmbH suvirinimo robotą – sistemą be garantinio aptarnavimo. Ieškovas už jį sumokėjo trečiajam asmeniui Surplex GmbH 3900 Eur bei 1300 Eur už jo išmontavimą (krovimą), taip pat 15 procentų komisinius, kas sudaro 585 Eur, t.y. iš viso 5785 Eur. Įmonės „Surplex“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma aparato kokybė – netikrinus pakrautas į sunkvežimį (t. 4, 10-12 b.l.). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas sumokėjo UAB „Profibus“ 3906,74 Eur sumą už variklio keitimą, kurią sudaro 396,40 Eur serviso darbai (personalo transporto išlaidos Panevėžys – Klaipėda – Panevėžys: 215,10 Eur; Motoman roboto MRC SK6 variklio keitimas, paleidimas – derinimas): 112,50 Eur) ir 3510,34 Eur ( variklis – 3774,11 Eur; transportavimas ir įpakavimas – 127 Eur; bei 609,23 Eur PVM) (t. 1, 28-31 b.l.). Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo (t. 1, 4 b.l.). Nustatyta, kad ieškovo iš UAB „Profibus“ įgytam suremontuotam varikliui buvo suteikta 12 mėn. garantija ( t. 4, 59 b.l.). Pripažintina, kad ieškovas įgijo iš UAB „Profibus“ suremontuotą variklį ženkliai geresnės būklės nei įgijo iš įmonės „Surplex GmbH“. Byloje nėra įrodymų, kad variklis, įgytas iš trečiojo asmens „Surplex GmbH“ buvo veikiantis, jam buvo atlikti paleidimo – derinimo darbai. Kaip jau paminėta, įmonės „Surplex“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma aparato kokybė – netikrinus pakrautas į sunkvežimį (t. 4, 10-12 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš „Surplex GmbH“ visą suvirinimo sistemą – robotą įgijo už 3900 Eur, o vien tik už jos variklio keitimą UAB „Profibus“ sumokėjo 3906,74 Eur sumą. Atsakovas teigė, kad ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą su PVM suma, nors turi teisę į PVM atskaitą ir pagal sąskaitas sumokėtą PVM jau galėjo susigrąžinti. Ieškovas neteikė į bylą įrodymų, jog nėra PVM mokėtojas ar nesusigrąžino PVM mokesčio. Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovo sumokėtas PVM mokestis nuo 3906,74 Eur sudaro 68,80 Eur ir 609,23 Eur, t.y. iš viso 678,03 Eur (t. 1, 28-31 b.l.). Viešai internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt skelbiamais duomenimis ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl laikytina, kad turi galimybę susigrąžinti sumokėtą PVM mokestį. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 3906,74 Eur nuostolių suma yra per didelė, todėl yra pagrindas ją mažinti. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Įvertinęs šias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė visos prašomos priteisti nuostolių dydžio bei sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomos priteisti nuostolių dydį per pusę, t.y. nuo 3906,74 Eur iki 1953,37 Eur ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 1953,37 Eur dydžio nuostolius (CK 6.245 str. 3 d., 6.246-6.248 str., 6.249 str.). Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
30. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
31. CMR 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 procentai metams- pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo , - tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, 4 b.l.). Civilinė byla iškelta 2017-12-15, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą bei patyrė 2000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 142-146 b.l.), taip pat 302,50 Eur išlaidas už UAB „SDG“ teisines paslaugas (t. 2, 152 b.l.; t.3, 52 b.l.), 160 Eur išlaidos už dokumentų vertimą (t. 3, 51, 53, 54 b.l.). Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia, kad 302,50 Eur išlaidos už UAB „SDG“ teisines paslaugas (t. 2, 152 b.l.; t.3, 52 b.l.) nebuvo byloje būtinos ir pagrįstos. Byloje ieškovą atstovauja atstovas advokatas, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ekspertizės atlikimo, nustatyta, kad šią išvadą surašė asmenys, kurie byloje nebuvo proceso dalyviai. Dėl šių priežasčių minėtų išlaidų teismas nepriskiria kaip susijusių su bylos nagrinėjimu ir jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 88 str.). Laikytina, kad ieškovas byloje patyrė 2248 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė byloje 3632,60 Eur bylinėjimosi išlaidas išlaidas, kurias sudaro 3572,10 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur dokumentų vertimo išlaidos (t. 4, 78-86 b.l.). Dėl atsakovo prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pripažįsta, kad atsakovo išlaidos - 3572,10 Eur, yra per didelės. Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį ir sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams, vykstant į juos ir dalyvaujant juose (atstovas vykdavo iš Vilniaus į Klaipėdą), teismas sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 2500 Eur dydžio. Laikytina, kad atsakovas iš viso patyrė 2560,50 Eur dydžio išlaidas. Teismas mano, kad ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
34. Trečiasis asmuo „Surplex GmbH“ patyrė 1571,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 4, 72-76 b.l.). Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį ir sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams, įvertinus ir tai, kad trečiasis asmuo „Surplex GmbH“ yra užsienio juridinis asmuo, teismas sprendžia, kad šios trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
35. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t.y. patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1124 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovo priteisiama atsakovui 1280,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas atlieka minėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir priteisia iš ieškovo atsakovui 156,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
36. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu „Surplex GmbH“, iš kurio ieškovas įgijo suvirinimo robotą – sistemą ir, iš kurio buvo pakrautas pervežimui krovinys. Pripažintina, kad ieškovo pareiga buvo ieškinyje trečiuoju asmeniu šią įmonę arba teismui laiku pateikti įrodymus apie tai, kad prekės iš sandėliavimo vietos yra gabenamos kliento sąskaita, klientas apmoka prekės supakavimo ir kitas išlaidas, siuntimas vykdomas kliento rizika, kuris priima prekių atsitiktinio pablogėjimo riziką nuo prekių klientui išsiuntimo momento, bet vėliausiai nuo prekių išgabenimo iš gamyklos/sandėlio (t. 4, 28 b.l.). Ieškovas tokių įrodymų į bylą neteikė, todėl minėtas trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir pateikė pats minėtus įrodymus. Taigi teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir priežastis, sprendžia, jog trečiajam asmeniui „Surplex GmbH“ iš ieškovo turi būti priteisiamos pusę turėtų išlaidų - 785,55 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6, 8 p., 93 str. 4 d.).
37. Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies iš atsakovo trečiajam asmeniui „Surplex GmbH“ priteisiamos 785,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
38. Byloje susidarė 34,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kurios priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis – po 17,04 Eur dydžio pašto išlaidos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563, 1953,37 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 37 centai) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1953,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869, 156,25 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šešis eurus 25 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563.
Priteisti iš atsakovo UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563, 785,55 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 55 centai) bylinėjimosi išlaidas Surplex GmbH, į.k. HRB 60054, naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869, 785,55 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 55 centai) bylinėjimosi išlaidas Surplex GmbH, į.k. HRB 60054, naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Suerteksa“, įmonės kodas 302608869, ir atsakovo UAB „Axis Transport“, įmonės kodas 300617563, po 17,04 Eur (septyniolika eurų 4 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.