- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2-3785-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41870-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atstovei Aistei Meškutavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 699,31 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ieškinys iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-8):
1.1. Apdraustasis S. K. nukentėjo 2017-08-31 prie prekybos centro „Mega“, Kaune, įvykusio eismo įvykio metu. Remiantis 2017-08-31 eismo įvykio deklaracija, minėto eismo įvykio kaltininkas yra V. K., vairavęs automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. K. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-09-29. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, 2017-10-10 sprendimu „Dėl S. K. teisės į ligos išmoką“ Nr. 8.11-210469 paskyrė S. K. 979,04 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-09-29. Išmokėjus paskirtą ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 979,04 Eur dydžio žala;
1.2. Fondo valdybos Kauno skyrius 2017-10-23 raštu Nr. (1.11E)S-88879 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl 979,04 Eur žalos atlyginimo gera valia. 2017-11-07 VSDFV Kauno skyrius gavo 2017-10-31 atsakovo raštą Nr. 1891846/1022235, kuriuo informuojama, jog ieškovui atlyginta tik dalis padarytos žalos – 279,73 Eur – už S. K. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-09-10. Atsakovo teigimu, dalis žalos buvo kompensuota atsižvelgus į tai, kad 2017-08-31 eismo įvykio netyrė teisėsaugos institucijos, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklėse, kad visi eismo įvykiai, kuriuose nukenčia/sužalojami žmonės turi būti registruojami policijos;
1.3. Ieškovo patirtą žalą išmokėjus nukentėjusiajam S. K. ligos išmoką įrodo Fondo valdybos Kauno skyriaus 2017-10-19 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ2-623, S. K. nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas buityje. Visuose minėtuose nedarbingumo pažymėjimuose diagnozė pagal TLK-10 kodą nurodyta S43.4, t. y. peties sąnario patempimas;
1.4. VSDFV Kauno skyrius po gauto atsakovo rašto, kuriuo buvo atlyginta tik dalis padarytos žalos, nusprendė papildomai ištirti ir nustatyti, ar S. K., laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-09-29 nedarbingumo pažymėjimuose įvardinta ligos diagnozė pagal TLK-10 kodą yra susijusi su nelaimingu atsitikimu buityje, įvykusiu 2017-08-31, ir ar S. K. iki 2017-08-31 pagal medicinos dokumentuose esančią informaciją buvo gydytas dėl peties sąnario traumų. 2017-11-20 S. K. medicinos dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 8.2-5264 nustatyta, jog 2017-09-01 S. K. kreipėsi į UAB „Inmedica“, pateikė LSMUL VšĮ Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus išrašą iš medicininių dokumentų Nr. 5906465, kuriame nurodyta, kad „pacientas vakar vairavo auto ir kita mašina atsitrenkė į jo galą. Įvykio metu pasitempė k. petį. Naktį buvo sunku užmigti iš skausmo. Atliktas kairio peties rentgenologinis tyrimas – kaulų lūžių nestebima. Nustatyta diagnozė S43.4 (kodas pagal TLK-10-AM), skirtas gydymas (analgetikai, ramybė, šaltis), skausmui išliekant rekomenduota kreiptis į gydytoją ortopedą – traumatologą.“, po šeimos gydytojo apžiūros pripažintas laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo buityje (autoįvykio), įvykusio 2017-08-31. Po sekančių apsilankymų pas gydytoją ir sveikatos būklės įvertinimo S. K. toliau pripažintas laikinai nedarbingu dėl liekamųjų padarinių (pasekmių) po 2017-08-31 įvykusio autoįvykio;
1.5. Atsakovas neginčija S. K. sužalojimo fakto, nes jis atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žalą, kuri atsirado išmokėjus ligos išmoką S. K. už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-09-10. Atsakovui atlyginus tik dalį žalos, t. y. 279,73 Eur iš 979,04 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko neatlyginta 699,31 Eur dydžio žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (b. l. 26-29). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Draudikas žalos administravimo metu sutiko ir atlygino už pirmąsias 10 nukentėjusiojo asmens nedarbingumo dienų – 279,73 Eur sumą. Likusioje dalyje – atsisakė atlyginti nuostolius;
2.2. Žalos administravimo metu, draudiko gydytoja-ekspertė gavo dalį medicininių dokumentų iš Nukentėjusiojo ligos istorijos ir eismo įvykio deklaraciją. Pagal šiuos dokumentus matyti, kad nukentėjusiajam kitą dieną po įvykio kreipiantis dėl skausmo, buvo atlikti instrumentiniai tyrimai ir jokių lūžių ar kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, tolesnis Nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis tęstas remiantis vien jo subjektyviais nusiskundimais, t. y., kad skauda, kai rankos yra tiesiamos už nugaros;
2.3. V. K. eismo įvykio metu pripažino savo kaltę tik dėl sukelto eismo įvykio ir turtui (automobiliui) padarytos žalos, nes deklaracijoje yra aiškiai užfiksuota, jog sužeistų asmenų eismo įvykio metu nebuvo. Draudikas atsižvelgdamas į tai ir į objektyvią aplinkybę, kad po eismo įvykio nukentėjusysis galėjo jausti tam tikrą diskomfortą, skausmą ir siekdamas ginčą išspręsti taikiai nusprendė patenkinti dalį ieškovo reikalavimų iki šiam paduodant ieškinį, nepaisant to, kad ieškovas nepateikė teisėsaugos institucijų patvirtinimo, kad minėto eismo įvykio metu būtų sužalotų asmenų. Draudiko gydytoja ekspertė įvertino užfiksuotus nukentėjusiojo nusiskundimus ir nustatė, kad netgi patvirtinus sužalojimo faktą, šie negalavimai būtų vertintini tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;
2.4. Draudiko atsakomybė atlyginti eismo įvykio nuostolius yra išvestinė, t. y. draudikas atsako už tuos nuostolius, kuriuos transporto priemonės valdytojas sukėlė savo neteisėtais veiksmais, t. y. žala turi būti susieta priežastiniu ryšiu. Šiuo atveju draudimo išmoka buvo išmokėta už 10 dienų, t. y. atitinkanti nežymaus sveikatos sutrikdymo laikotarpį: nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Toks sužalojimo mastas pagal tuo metu galiojusį ATPK 127 straipsnio 1 dalį užtraukia administracinę atsakomybę už sukeltą eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgesnis asmens sveikatos sutrikdymas, t. y. trunkantis ilgiau nei 10 dienų užtraukia jau baudžiamąją atsakomybę.
2.5. Pagal KET 219.4 punktą, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykio dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju Nukentėjusysis, kai paaiškėjo jo sužalojimai, turėjo pareigą kreiptis į policiją ir informuoti, kad buvo sužalotas eismo įvykio metu. Tokiu atveju teismo medicinos ekspertai būtų nustatę objektyvų žalos dydį (t. y. sužalojimo laipsnį) pagal kurį draudikas išmokėtų draudimo išmoką. Šiuo atveju, paties nukentėjusiojo veiksmai, t. y. jis kreipėsi į gydymo įstaigą ne iš karto ir net ne tą pačią dieną, o kitą dieną, policijos pareigūnams apie savo patirtus sužalojimus nepranešė, sąlygojo, kad nėra jokių kompetentingos institucijos vertinimų dėl objektyvaus žalos dydžio.
3. Atsakovo kviestas liudytojas S. K., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Po eismo įvykio skaudėjo karį petį. Grįžus namo negalėjo iškelti rankos, žmona davė nuskausminančių tablečių. Ryte nuvažiavo į priimamąjį, padarė rentgeną, sakė lūžio nėra. Prieš eismo įvykį rankos neskaudėjo. Eismo įvykio deklaracija padėjo užpildyti žmona, laukelio apie sužalojimus nepažymėjo. Nepranešė policijai apie sužalojimą. Suvartojo apie du pakelius nuskausminamųjų. Kitą dieną skambino kaltininkui bei informavo, kad petys nepraėjo skaudėti. Į traumotologą nesikreipė, kadangi nematė reikalo, skausmas mažėjo. Po savaitės petį skaudėjo mažiau. Fizinio darbo nedirba, kilnoti nereikia. Po dviejų savaičių kelis kartus vairavo transporto priemonę (b. l. 91-92).
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti (b. l. 91-92, 137-138).
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sužalojimą apdraustajam, sužalojimai grindžiami tik subjektyvia nuomone. Jolanta Šeškienė nurodė, jog ji yra gydytoja neurologė (b. l. 91-92, 137-138).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas tarp šalių kilo dėl VSDFV biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ginčo dėl to, jog įvyko eismo įvykis bei nukentėjusiam galėjo būti patemtas peties sąnarys tarp šalių nekilo. Ginčas iš esmės kilo dėl išmokos dydžio bei sužalojimo masto, sąlygojusio tolimesnį nedarbingumo pažymėjimų išdavimą. Ieškovo įsitikinimu žalos dydį pagrindžia pažyma apie išmokėtas išmokas, nedarbingumo pažymėjimai bei medicininiuose dokumentuose padaryti gydytojų įrašai. Atsakovo įsitikinimu, jeigu ir buvo sužalojimai, tai jų gydymas galėjo tęstis ne daugiau kaip 10 dienų, kadangi ieškovas nepateikė sužalojimą pagrindžiančių objektyvių duomenų.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje, numatančioje, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.
8. Teismų praktikoje pažymima, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Kitaip tariant, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2015 ir joje cituojamą teismų praktiką).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog VSDFV Kauno skyriaus 2017-10-10 sprendimu Nr. 8.11-210469 S. K. paskirta 979,04 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-09-29 (b. l. 18), atitinkamai išmokėta ligos išmoka (b. l. 9) bei S. K. išduoti nedarbingumo pažymėjimai: 2017-09-01 Nr. 9544569 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-09-05, 2017-09-05 Nr. 9567106 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-06 iki 2017-09-12, 2017-09-12 Nr. 9627985 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-13 iki 2017-09-19, 2017-09-19 Nr. 9696651 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-20 iki 2017-09-26, 2017-09-26 Nr. 9767634 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-27 iki 2017-09-29, kuriuose nurodyta diagnozė – peties sąnario patempimas (pagal TLK-10 kodą S43.4.) (b. l. 13-17). Remiantis S. K. medicininiais duomenimis teismo ekspertas pateikė išvadą, jog po 2017-08-31 bylos aplinkybės nagrinėjamo eismo įvykio S. K. (2017-09-01) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose diagnozuotas kairio peties sąnario raiščių patempimas, kuris sužalojimu nėra vertinamas, nes diagnozė rėmėsi tik subjektyviais S. K. skausminiais nusiskundimais bei pojūčiais ir valingais (nuo sąmonės priklausomais) judesių apribojimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais kairio paties sąnario srityje: neaptiktos išorinės kūno sužalojimo žymės (pvz., kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir pan.), nenustatyti kaulų lūžiai, neatliktas kairio peties sąnario magnetinio branduolinio rezonanso tyrimas, pagrindžiantis peties sąnario raiščių trauminius pakitimus. Remiantis analogiškais nusiskundimais, anamneze ir subjektyvia klinka, tęsiant gydymą dėl kairio peties sąnario raiščių patempimo diagnozės, nustatytos LSMUL Kauno klinikose, bet taip pat nenustačius objektyvių traumavimo požymių kairio peties sąnario srityje, S. K. toliau ambulatoriškai buvo gydomas UAB „InMedica“ nuo 2017-09-01 iki 2017-09-29 (b. l. 127-130).
10. Taigi, viena vertus, duomenų, jog nukentėjusio asmens sužalojimai būtų pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais, byloje nenustatyta. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad įvyko eismo įvykis bei nukentėjęs asmuo patyrė peties sąnario raiščių patempimą, tarp šalių iš esmės nekilo, atsakovas atlygino dalį nuostolių (už 10 dienų). Minėta, jog ginčas kilo dėl sužalojimo masto, sąlygojusio tolimesnį nedarbingumo pažymėjimų išdavimą. Atsakovas, nesutikimą su prašomu priteisti žalos dydžiu, iš esmės įrodinėjo gydytojos Jolantos Šeškiene pateikta išvada, teismo paskirtos ekspertizės išvada, taip pat aplinkybe, jog sužalojimai nepagrįsti objektyviais traumavimo požymiais bei tyrimais.
11. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, įrodančių patirtos žalos dydį, t. y. teismas neturi pagrindo spręsti, jog sužalojimo mastas bei nedarbingumo laikotarpis galėjo būti kitoks, nei jį nustatė nedarbingumo pažymėjimą išdavę gydytojai, kurie nustatydami nedarbingumo laikotarpį nukentėjusį apžiūrėjo, išklausė jo nusiskundimus. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti asmenys, kurie nėra specialistai, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-807-614/2017).
12. Pažymėtina tai, kad tiek atsakovo gydytoja ekspertė, tiek teismo ekspertas nepateikė išvados, jog sužalojimų nukentėjęs asmuo nepatyrė, kita vertus, nei atsakovo gydytoja Jolanta Šeškiene, nei teismo ekspertas nedalyvavo apžiūrint nukentėjusį asmenį po įvykio bei tęsiant nedarbingumo laikotarpį, todėl pastarieji įrodymai nepaneigia padarytų diagnozių bei nedarbingumo laikotarpio pagrįstumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo gydytoja Jolanta Šeškienė yra neurologė, o ne traumatologė (žr., 5 punktą), todėl jos pateiktas subjektyvus vertinimas nesudaro pagrindo paneigti gydytojo, kuris betarpiškai dalyvavo apžiūrint nukentėjusį bei skiriant nedarbingumo laikotarpį, padarytų diagnozių bei skirto nedarbingumo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog kitą dieną po eismo įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl skausmo petyje, nurodydamas, jog naktį buvo sunku užmigti iš skausmo (b. l. 78), taip pat nusiskundimai, kreipiantis pas gydytoją dėl skausmo petyje (b. l. 79-83), įrodo, jog laikinas nedarbingumas suteiktas būtent dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjusysis patyrė peties sąnario raiščių patempimą, o tai, ar pagal nukentėjusio nusiskundimus buvo pagrindas tęsti nedarbingumą bei nukentėjusio gydymosi paskirto rėžimosi laikymasis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o įrodymų, jog būtų nepagrįstai išduoti nedarbingumo pažymėjai bei diagnozuoti sveikatos sutrikimai, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
13. Aplinkybė, jog eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo nebuvo pažymėjęs, jog patyrė peties traumą, taip pat tai, kad į gydytojus nukentėjęs asmuo kreipėsi tik kitą dieną, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi byloje nėra duomenų, jog peties skausmo atsiradimą būtų sąlygojusios kitos priežastys. Priešingai, tiek paties atsakovo pripažinimas, jog pirmąsias 10 dienų pagrįstai buvo suteiktas nedarbingumas (b. l. 27), tiek byloje esantys įrodymai (žr., 12 punktą), jog vėlesnį nedarbingumo suteikimą sąlygojo skausmai peties srityje, įrodo, jog suteiktas laikinas nedarbingumas būtent dėl eismo įvykio metu patirtos peties traumos. Minėta, ar buvo pagrindas gydytojui tęsti nedarbingumą remiantis tik nukentėjusio asmens nusiskundimais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o įrodymų, jog būtų panaikinti nedarbingumo pažymėjimai bei nustatytas gydytojų veiksmų neteisėtumas, atsakovas nepateikė.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia patirtos žalos dydžio bei fakto, jog nedarbingumo suteikimą sąlygojo eismo įvykio metu patirtas peties sąnario raiščių patempimas. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 699,31 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
15. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
17. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl iš atsakovo valstybei naudai priteistina 16,00 Eur žyminio mokesčio.
18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 15,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinu ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, naudai 699,31 Eur žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybės naudai 15,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme bei 16,00 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.