Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-20 · Administracinė byla Nr. I-7629-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-20
Bylos Nr.
I-7629-484/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
Raimondo Burlėgos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7628-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-02209-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 1.15.2.3.2; 3.21
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raimondo Burlėgos skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Raimondas Burlėga kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios prilygo kankinimui, prieštaravo Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms, pažeidė jo garbę ir orumą. Detalizavo, kad kamerose buvo šalta, drėgna, vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustato teisės aktai. Kameroje, kurios plotas apie 17 kv.m., buvo 6 dviaukščiai gultai, sanitarinis mazgas, stalas, kurie dar labiau mažino vienam asmeniui tenkantį plotą. Dėl ploto trūkumo teigė patyręs fizinius ir psichologinius nepatogumus, jo judėjimo laisvė buvo apribota, kildavo konfliktinės situacijos tarp kalinamųjų. Be to, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas, nerūkantieji buvo laikomi kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, asmens ir daiktų apžiūros Lukiškių TI-K buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, asmeniniai daiktai buvo dedami į nešvarias dėžes, asmuo buvo verčiamas nusirengti šaltose patalpose.

Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių bendrauti sumenkėjimą. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – Konvencija), Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika (1-5 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpius, kuriuos praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjo skundo dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2016-05-30. Atsižvelgdamas į tai, Lukiškių TI-K, remdamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).

Lukiškių TI-K dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už pareiškėjo nurodytą laikotarpį paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-06-06 ir su pertraukomis (pareiškėjas tam tikrais periodais buvo išvykęs į kitas kardomojo įkalinimo įstaigas) buvo laikomas iki 2012-07-25. Teigė, kad Lukiškių TI-K administracija skirstydama atvykusius asmenis į kameras laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir siekia virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Taip pat pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, Lukiškių TI-K sudarydamos galimybės naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Teigė, kad Lukiškių TI-K kametoros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio reikalavimu. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenaosios patalpos 1,5 m sienele, tiekiamas šaltas vanduo. Kameros, laikantis higienos normų reikalavimų, vėdinamos per langus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai.

Paaiškino, kad deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą Lietuvos valstybės atstovas laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita (10-20 b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl galimai netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenys rodo, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011-06-06 iki 2012-07-25 imtinai (b. l. 14-15, 22-23). Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualiu laikotarpiu laikytinas būtent šis. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

Skundą teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas paštu išsiuntė tik 2016-05-26 (b. l. 9), t. y. praleidęs ieškinio senatį reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-06-06 iki 2012-07-25. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į tai daro išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-06-06 iki 2012-07-25 imtinai.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, teismui nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti. Objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo nenustatė ir teismas, todėl nėra teisinio pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštiems reikalavimams.

Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Teisiškai nėra svarbu, kaip šioje byloje būtų spręstas pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas, todėl teismas nenagrinėja kitų skundo bei atsiliepimo argumentų dėl viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos buvimo).

Taigi, nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Raimondo Burlėgos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė