Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4705-285/2011 pagal pareiškėjo Kauno kredito unija prašymą hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl įkeisto turto arešto ir skolininko bei įkeisto turto savininkų įspėjimo grąžinti skolą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2009 m. spalio 12 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120090011145, A. B. ir K. B., užtikrindami 60 175,00 Eur paskolos, suteiktos A. B. pagal 2009-10-12 būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 09-00647, grąžinimą kreditoriui Kauno kredito unijai įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0637 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą su garažu, pažymėjimas plane 1A1p, kurio bendras plotas 126,17 kv. m., baigtumas 78 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lakšte nurodyta įkeisto turto vertė – 202 000 Lt. Prievolės įvykdymo terminas 2039 m. spalio 30 d.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 10 d. kreditorius pateikė teismui pirminį pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 3-4). Pagrindinės sutarties, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, t. y. 2009 m. spalio 12 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647 paskirtis - perkamo, statomo ar renovuojamo individualaus gyvenamojo namo finansavimas. Tokia sutartis, kuri sudaryta su fiziniais asmenimis jų gyvenamojo namo finansavimui kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Kadangi kreditas yra suteiktas vartojimui, todėl hipoteka užtikrinta kredito sutartis, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (b. l. 10-12).

Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-58/2012).

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto lėmė kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą, nes prievolė nebuvo tinkamai vykdoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius, gavęs informaciją apie tai, kad skolininko šeimos mėnesinės pajamos sumažėjo, 2010-04-29 sudarė Susitarimą prie 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647, kuriuo susitarė 1 metams atidėti paskolos dalies mokėjimą, kas mėnesį sumokant tik dalį priskaitytų palūkanų (2010-04-29 Susitarimas b. l. 32; Būsto paskolos sutarties priedo „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“ 2010-04-29 pakeitimas Nr. l b. l. 33-41). 2010-11-30 buvo atliktas 2-as minėtos Būsto paskolos sutarties mėnesinių įmokų tvarkaraščio pakeitimas - sumažinta paskolos metinė palūkanų norma (Būsto paskolos sutarties priedo „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“ 2010-11-30 pakeitimas Nr. 2, b. l. 23-31). Kadangi skolininkas/įkeisto turto savininkas A. B. ir laiduotojas/įkeisto turto savininkas K. B. nesilaikė 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647 priede „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“ numatytų mokėjimo sumų ir terminų, ką patvirtina A. B. paskolos sąskaitos išrašas b. l. 47, kreditorius skolininką/įkeisto turto savininką A. B. bei laiduotoją/įkeisto turto savininką K. B. įspėjo dėl įsiskolinimų sumokėjimo (b. l. 43-46, 48-50), tačiau skola per nustatytus terminus nesumokėta. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo pranešti prieš 15 kalendorinių dienų (sutarties Bendrosios dalies 6.3. punktas)). Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius 2011 m. birželio 20 d. pranešimu informavo skolininką apie susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011 m. liepos 5 d., sutartis bus vienašališkai nutraukta ir pareikalauta grąžinti visą paskolą anksčiau termino (b. l. 43, 45). Sutarties vienašališkai buvo nutraukta tik 2012 m. sausio 31 d. Todėl konstatuotina, kad skolininkui buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Pabrėžtina, kad iš kreditoriaus pateiktų duomenų, kuriuos paneigiančių argumentų ir įrodymų atskirajame skunde nepateikta, matyti, kad kreditorius laikėsi bendradarbiavimo pareigos, t. y. gavęs informaciją apie tai, kad skolininko šeimos mėnesinės pajamos sumažėjo, 2010-04-29 sudarė Susitarimą prie 2009-10-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 09-00647, kuriuo susitarė 1 metams atidėti paskolos dalies mokėjimą, kas mėnesį sumokant tik dalį priskaitytų palūkanų (2010-04-29 Susitarimas b. l. 32; Būsto paskolos sutarties priedo „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“ 2010-04-29 pakeitimas Nr. l b. l. 33-41), 2010-11-30 buvo atliktas 2-as minėtos Būsto paskolos sutarties mėnesinių įmokų tvarkaraščio pakeitimas - sumažinta paskolos metinė palūkanų norma (Būsto paskolos sutarties priedo „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“ 2010-11-30 pakeitimas Nr. 2, b. l. 23-31.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad areštavus turtą bus apribota jos konstitucinė teisė į būsto neliečiamybę. Aplinkybė, kad asmuo turi vienintelį būstą, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą.

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą civilinę bylą sustabdyti iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėtas A. B. 2012 m. gegužės 9 d. ieškinys dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. B. ieškinys apylinkės teisme dar nepriimtas nagrinėti, taigi nėra įstatyminio (CPK 163 str. 3 p.) pagrindo bylai stabdyti. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Be to, apeliantei neužkertamas kelias civilinėje byloje dėl kredito sutarties sąlygų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus.

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje kreditorius turėjo galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą (CPK 558 straipsnio 1, 2 dalys, CK 4.192 straipsnis). Todėl ginčijama Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.