- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-842-549/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00579-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- L. K.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., nukentėjusiajai V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, kaltinama padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinio teisė pažeidimo kodekse 127 str. 2d., 130 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2015-02-07, 00 val. 04 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir, nepranešusi policijai apie eismo įvykį, pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Todėl yra kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus ir padariusi administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
L. K. pažeidimų nepripažino ir parodė, kad atvažiavusi pas draugę kieme savo automobiliu darė atbulinį manevrą, kurio metu įbrėžė kitą automobilį, tačiau susidūrimo nepajuto. Kadangi buvo tamsu, nei savo, nei kito automobilio sužalojimo nepastebėjo. Parodė, jog skambinant jai į mobilųjį telefoną iškarto po įvykio, neatsiliepė, nes telefono garsas buvo išjungtas ir telefonas buvo paliktas striukės kišenėje.
Apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, jog savo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvykį paliko tvarkingą, su įjungta signalizacija, o atėjusi ryte pamatė apgadintą transporto priemonę, todėl apie įvykį pranešė policijai. Automobilis buvo paliktas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie antros laiptinės, prie mamos namo. Parodė, kad jos automobiliui vairuotojo pusėje įlenktas sparnas, išdaužta lempa ir įbrėžtas bamperis. Žalą atlygino draudimas. V. B. manymu, sužalojimai buvo žymūs.
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas Mindaugas Butkus parodė, kad buvo gautas pranešimas iš asmens, kuris nenorėjo būti apklaustas. Nuvykus į įvykio vietą bei nustačius kaltininkę, buvo bandoma su ja susisiekti, bet ji telefono nekėlė, nors buvo geras telefono signalas. Tuomet paliko lipduką ant automobilio, kad atvyktų į policiją pasiaiškinti. Apie įvykį pranešęs žmogus nakties metu buvo išgirdęs garsą savo bute, miegodamas, todėl pranešė apie įvykį, šioje situacijoje, jo nuomone, neįmanoma neišgirsti ir nepastebėti tokio apgadinimo. Atsižvelgiant į sugadinimus, jis mano, kad vairuotoja turėjo justi susidūrimą. Mano, kad signalizacija turėjo veikti. Pagal jo praktiką, šioje situacijoje vairuotoja tikrai turėjo pajusti susidūrimo momentą, nes tai šoninis susidūrimas, ir ji net tai turėjo matyti per dešinį veidrodėlį. Su vairuotoja buvo daug kartų bandoma susisiekti, bet ji nekėlė telefono ragelio.
L. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei parodymais, L. K. ir V. B. paaiškinimais, parodymais teismo posėdžio metu, eismo įvykio vietos schema, foto lentele, bei kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, foto lentelės, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, paaiškinimai bei įvykio schema patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas. Minėtas automobilis priklauso D. B.. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl L. K. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik L. K. vairuojama transporto priemonė, bet ir D. B. transporto priemonė, todėl konstatuotina, kad L. K. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad nors L. K. ir neigia kaltę dėl pasišalinimo iš eisimo įvykio vietos, nurodydama, jog ji susidūrimo smūgio nepajuto, tačiau akivaizdu, jog abiejų automobilių sužalojimai žymūs (b.l.14, 15), automobilyje (duomenys neskelbtini) įlenkimas stiprus, smūgį po eismo įvykio išgirdo nenorėjęs atskleisti savo tapatybės liudininkas, būdamas savo namuose ir apie tai pranešė policijai., be to, nukentėjusioji V. B. nurodė, kad jos automobilyje buvo įjungta signalizacija, tad po susidūrimo ji turėjo suveikti. Akivaizdu ir tai, jog, kaip parodė apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. Butkus, kad L. K. iš įvykio vietos galu nebeišvažiavo, nes automobilis buvo pastatytas po manevro išvažiuojant priekiu. Taip pat atkreiptina, jog L. K. po įvykio, skambinant policijos pareigūnams jos mobiliuoju telefonu, neatsiliepė, taip pat ir neperskambino. Visuma šių aplinkybių rodo, jog ji pasišalindama iš įvykio vietos tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), t.y. aptartos aplinkybės atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.
L. K. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, L. K. skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
pripažinti L. K. padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – trisdešimt eurų (30) dydžio baudą;
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868) eurų dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti, paskirti L. K. galutinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868) eurų dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.