Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1073-562/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
2S-1073-562/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07045-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1073-562/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07045-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nutarta nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas V. V. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą ir skirti bankroto administratorių. Nurodė, kad yra prisiėmęs kreditorinius įsipareigojimus, kurių negali vykdyti dėl susidariusios sunkios materialinės padėties. 2008 m. vasario 20 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo įkeisti žemės sklypai. Paskolas ėmė tikėdamasis pinigus investuoti, tačiau lėšas išleido asmeniniams poreikiams. Pažymėjo, jog gauna pensiją, tačiau yra nedarbingas dėl amžiaus ir sveikatos būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjui V. V. nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Konstatavo, kad pareiškėjas teismui pateikė ne visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus įrodymus. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė kokiems tikslams buvo sudaromos paskolos sutartis ir kur buvo panaudotos gautos piniginės lėšos, kurių suma yra gana didelė. Nurodė, kad pareiškėjas prie pareiškimo pateikė turimo turto sąrašą, tačiau nenurodė šio turto vertės. Tik nustačius nekilnojamojo turto vertę, teismas galėtų objektyviai spręsti apie pareiškėjo mokumą/nemokumą. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie per paskutinius tris metus sudarytus nekilnojamojo, kilnojamojo (automobilių) turto pardavimo sandorius arba jei tokių per pastaruosius tris metus nebuvo, šią aplinkybę nurodyti pareiškime.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybėje tik nuo 2015 m. sausio 22 d., todėl įpareigojo pareiškėją pateikti teismui pažymą iš priklausomybės lygų centro, esančio pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Teismas nurodė, jog pareiškėjui būtina pateikti banko sąskaitos išrašą už pastaruosius trejus metus. Nustatė, kad pareiškėjas nėra teismui nurodęs viso galimai pareiškėjo šiuo metu turimo turto bei nėra pateikęs konkretaus turimo turto vertės, apsiribodamas tik išrašų, gautų iš viešųjų registrų, pateikimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui civilinėje byloje 2FB-3502-433/2016 jau buvo nustatyti analogiški pareiškimo trūkumai, kurių nepašalinus teismas grąžino pareiškimą jį pateikusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti svarstyti iš naujo arba priimti pareiškimą.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas priimti pareiškimą, visų pirma turi būti užtikrinama asmens teisė kreiptis į teismą, o po to sprendžiamas klausimas ar paduotas pareiškimas turi trūkumų, kurių nepašalinus, yra negalimas tolesnis procesas. Teigia, kad pareiškimas formaliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio įtvirtintiems procesinių formos ir turinio reikalavimams bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nenurodo kokie formos ar turinio reikalavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodo pateikti papildomus įrodymus, tačiau šis klausimas gali būti išspęstas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

Apeliantas teigia, jog pareiškime nurodė nekilnojamojo turto vertę, kuri yra 521,95 Eur, kartu pateikė ir turto vertės šaltinį – žemės mokesčio apskaičiavimo priedą. Taip pat pareiškime nurodė, jog per tris metus nesudarė sandorių. Nurodo, jog byloje yra pateiktos dvi pažymos iš priklausomybės ligų centro – viena iš Palangos miesto, kita iš Vilniaus miesto. Pareiškime yra nurodytos priežastys sukėlusios asmens nemokumą. Pažymėjo, jog įstatymas nenumato, kokio detalumo turi būti nurodytos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys, ar šios priežastys yra pateisinamos ir dėl to galima asmeniui kelti bankroto bylą – įrodymų vertinimo dalykas, kuris atliekamas ne pareiškimo priėmimo teisme stadijoje. Teigia, jog teismas įpareigojo pareiškėją pateikti išrašą iš banko už paskutinius tris metus, tačiau pareiškėjo manymu, šis įrodymas gali būti pateiktas bylą nagrinėjant teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą pareiškimą ir priedus prie jo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, tam tikrus trūkumus nustatė nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 str. 1 d.). Fizinių asmenų bankroto įstatyme nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, ar nurodytas pareiškimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).

FABĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tai yra gavęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas priima nutartį dėl pareiškimo priėmimo ir tik vėliau yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimai fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą numatyti FABĮ 4 straipsnyje.

Pagal FABĮ 4 straipsnio 3 dalį pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog pareiškėjo nemokumą sukėlė prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai (paskolos sutartis), kurių pareiškėjas negali vykdyti dėl susidariusios sunkios materialinės padėties. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog lėšas gautas iš paskolų išleido asmeniniams poreikiams. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aplinkybė kokiems tikslams buvo sudaromos paskolos sutartis ir kur buvo panaudotos piniginės lėšos yra svarbi, tačiau šios aplinkybės nenurodymas ar detalesnis neatskleidimas neturėtų riboti pareiškimo dėl bankroto fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimą. Pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridedamas fizinio asmens turimo turto sąrašas ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Remiantis minėta FABĮ nuostata, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, fizinis asmuo turi nurodyti jam priklausančio turto vertę. Pažymėtina, kad FABĮ nenurodyta remiantis kokiais duomenimis pareiškėjas turi nurodyti turto vertę. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas V. V. pareiškime nurodė jam žinomą nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų, esančių Palangos mieste) vertę, bei tai, jog per paskutinius tris metus nėra sudaręs jokių turto perleidimo sandorių (b. l. 2).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Vilniaus priklausomybės ligų centro Ambulatorinio skyriaus medicinos pažymą, kurioje nurodyta, kad V. V. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo, bei VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymą, kurioje nurodyta, jog V. V. Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre iki 2011 m. kovo 20 d. nesilankė, nesigydė.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas fizinių asmenų bankroto bylas, yra aktyvus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Pažymėtina, jog iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar pateikti įrodymai pagal FABĮ reikalavimus ir pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui, tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu.

Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinio asmens bankroto byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ginčo teisena). Pirmosios instancijos teismas po pareiškimo priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 8 str., 225 str.). Pirmosios instancijos teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir riboti asmens procesinių teisių formaliu pagrindu.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas besikreipiančio į teismą asmens procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą taikė itin formaliai, nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje praktikoje suformuotos taisyklės, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir (ar) atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apelianto pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rosita Patackienė