Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Institucija) pareiškimą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., būdamas UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu , žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. atsiskaitė su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais, t. y. 2025 m. balandžio 2 d. sumokėjo 1 797,58 Eur UAB „V. a.“, 2025 m. balandžio 3 d. sumokėjo 7 260,00 Eur bei 10 000,00 Eur UAB „O.“, 2025 m. balandžio 16 d. sumokėjo 847,00 Eur UAB „A. c.“, 2025 m. balandžio 22 d. sumokėjo 520,00 Eur AB „L. d.“, 2025 m. balandžio 30 d. sumokėjo 3 000,00 Eur M. G. ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Teismo posėdžio metu D. B. paaiškino, kad ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, prisipažįsta kaltu. Nori pabrėžti, kad VMI parodė, jog jis mokėjo kitiems kreditoriams, tačiau neišaiškino kam. Dauguma tai 90% pinigų srauto buvo sumokėti žmonėms atlyginimai, didžiausi nurodyti kreditoriai yra UAB „O.“ - nuomotojai, o visi kiti – įmonės palaikymui reikalingi kreditoriai, M. G. - darbuotojas. Jei jis nemokėtų atlyginimo, žmonės išeitų, įmonė užsidarytų ir tiek. Jie turi skolininkų, kai jiems sumokės, tada ir jie sumokės. VMI yra perdavusi nepriemokas išieškoti antstoliams. Visi mokėjimai, jų 80% grynai žmonėms atlyginimai. Žmonių atlyginimai yra didesni nei mokėjimai toms įmonėms, jis pirmiausia išmoka atlyginimus. Jei M. G. buvo sumokėtas avansas, tai jis nesužiūrėjo. Jis yra baustas administracine tvarka – pagrinde už greičio viršijimus. Prašo skirti minimalią baudą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad asmuo pats pripažįsta, kad vykdė mokėjimus pažeisdamas kreditorių eiliškumą, trečio lapo apačioje pateiktas sąrašas didžiausių pažeidimų, smulkesnių jie neskaitė kaip pažeidimų, žmonių atlyginimų taip pat neįtraukė į pažeidimų sąrašą. Kadangi D. B. prisipažįsta, kad padarė pažeidimą, Institucija neprieštarauja, kad jam būtų paskirta minimali bauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Be D. B. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo, padarymo taip pat įrodyta 2025 m. birželio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) 1FR1042-2150, W. E. SA sąskaitos įplaukų ir išlaidų periodo ataskaitomis, UAB „D.“ balansu ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi teismas laiko patikimai nustatytu, kad D. B., būdamas UAB „D.“ vadovas ir atsakingu už įmonėje atliekamus atsiskaitymus, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas.

D. B. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. B. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, kita vertus, prisipažino jį padaręs, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pasak jo, padenginėja įsiskolinimus VMI. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. B. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-80-903/2025 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.