Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-76-227/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-27
Bylos Nr.
2A-76-227/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
Atsakovas
S. Š.
Ieškovas
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Trečiasis asmuo
Rokiškio rajono savivaldybės administracija, B.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 76 – 227 / 2008

Loreta Kukelkienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)35.4; 42.10; 45.5; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,sekretoriaujant Angėlei Andrikonienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Olekui Juškai,atsakovui S. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl 2 767,99 Lt skolos pagal sutartį priteisimo, tretieji asmenys: Rokiškio rajono savivaldybės administracija, B. B., O. B., P. B., G. B., B. Č., A. D., A. E., J. A. G., J. G., S. G., P. G., R. G., V. G., V. K., G. K., A. K., A. K., V. K., J. A. K., J. K., P. K., R. L., S. L., A. P., D. P., J. P., J. P., G. P., Z. R. P., V. P., S. P., A. P., J. R., A. S., A. S., E. S., B. S., M. S., D. S., G. Š., A. T., U. T., A. T., P. V., L. V., R. B., V. G., E. G., A. G., R. G., R. P., V. P., D. V., R. K., A. K., G. L., R. V., V. U., A. K., A. P., V. V., B. K., A. S., V. J., V. B., R. P., M. Š., O. P., J. K., E. P., Z. Š., A. R., S. P., E. Š., A. B., S. B., R. B., R. B., kaip nepilnamečių V. B. ir P. M. B. įstatyminė atstovė, ir AB “Rokiškio sūris”.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 767,99 Lt skolos už suvartotą elektros energiją ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad AB „Lietuvos energija“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas, 1997-07-22 su atsakove sudarė Elektros tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 906033-8, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją į Antanašės km., Obelių sen., Rokiškio raj. esantį vandens bokštą, o atsakovė – už ją apmokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nuo 2004 m. atsakovė pilnai neatsiskaitė skolos dydį įrodo vartotojo kontrolės laikotarpiai ir mokėjimo dokumentų duomenys.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovei i padengus dalį skolos, ieškovas ieškinį mažino iki 2 603, 15 Lt.

2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Rokiškio rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 565,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 1 533,04 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. Š..

Teismas pagal 1997-07-22 elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartį Nr.906033/8 nustatė, jog šalys pasirašė sutartį elektros energijai tiekti ir vartoti vandens bokštui , esančiam Antanašės gyvenvietėje, Obelių seniūnijoje, Rikiškio rajone. Atsakovė įsipareigojo už suvartotą elektros energiją pilnai atsiskaityti iki ateinančio mėnesio 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad sutarties sudarymo metu( 1997-07-22) LR Vyriausybės 1991 m. sausio 8 d. nutarimu Nr.13 patvirtintos taisyklės, kuria apibrėžtas elektros energijos vartotojas, nėra imperatyvi įstatymo norma, dėl kurios 1997-07-22 sutartis negaliotų nuo jos sudarymo momento kaip mano atsakovė. Konstatavo, jog vandens bokštas atsakovei nepriklauso nuosavybės nei kitokio teisėto naudojimo pagrindu.

Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo mėnesį, kuomet užšalus Antanašės bokštui kaimas liko visai be vandens, Rokiškio rajono savivaldybė ėmėsi priemonių likviduoti avarijos pasekmes ir užtikrinti geriamo vandens tiekimą kaimo gyventojams: Obelių seniūnija nupirko vandens siurblį, o UAB “Rokiškio vandenys” sumontavo dažnuminę pavarą ir sudarė sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl elektros tiekimo bei pradėjo tiekti vandenį kaimo gyventojams. Iki šio laikotarpio už sunaudotą elektros energiją tiekiant geriamąjį vandenį su elektros tiekėju atsiskaityti privalėjo S. Š.. Tačiau 1997-07-22 elektros energijos tiekimo vartojimo (pardavimo - pirkimo) sutarties sąlygos tokia apimtimi, kokia jos nurodytos sutartyje, niekada nebuvo vykdomos. Atsakovė sutiko perimti mokesčių už kaimo gyventojams vandens tiekimui suvartotą elektros energiją, kurią anksčiau atliko seniūnija, rinkimą, susitarusi su Antašavos kaimo gyventojais per bendrovės ataskaitinį susirinkimą- t.3, b.l.112-117. Mokesčius ji rinko atsižvelgdama į tai, ar šeima turi šulinį bei į šeimos narių skaičių. Atsakovė savo lėšomis niekada nemokėjo ieškovui už vandens bokšte dėl geriamo vandens tiekimo visiems kaimo gyventojams suvartotą elektros energiją pagal skaitliuko parodymus. Padarė išvadą, jog iš sutarties atsakovei atsirado pareiga apskaičiuoti sunaudotą elektros energijos kiekį, jį paskirstyti faktiškai tarp gyventojų, naudojančių geriamą vandenį iš vandens bokšto, bei surinkti ir įmokėti ieškovei.

Teismas ieškovo argumentą, kad jis nežinojo apie tai, jog Antanašės kaimo vandens bokšto geriamu vandeniu naudojosi ne viena atsakovė, o visi kaimo gyventojai, vertino kritiškai, nes sutarties sudarymo metu kaimuose dažnai būdavo vandens bokštai, pastatyti tuometinių kolūkių, kad visas kaimas galėtų naudotis geriamu vandeniu. Sprendė, kad ieškovui buvo paprasčiau sudaryti su vienu iš kaimo gyventojų energijos pirkimo - pardavimo sutartį, o įrašas sutartyje “perdavimas iš sen.“ daugiau tikėtinas, kaip perdavimas iš seniūnijos, nes atsakovė byloje ir tretieji asmenys nurodė, kad anksčiau, iki 1996 metų kovo mėnesio, mokesčius rinkdavo seniūnija. Be to, atsakovė yra pateikusi 1996 m. kovo 8 d. elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartį Nr.247, pagal kurią prieš sudarant 1997-07-22 sutartį ji atsikaitydavo už vandens tiekimui sunaudotą elektros energiją surinkdama mokesčius iš gyventojų. Tokiu būdu, ieškovas, įrašydamas tokį punktą, turėjo žinoti, kad elektros energiją vandeniui tiekti naudosis dauguma kaimo gyventojų, nepasirūpino ir nepareikalavo iš atsakovės įrodymų, ar ji vandens bokštą valdo nuosavybės ar kito teisėto naudojimo pagrindu, ar kitokius įrodymus, suteikiančius atsakovei teisę naudotis objektu. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad negalima daryti neginčijamos išvados, kad atsakovė sutartį pripažino ir ją vykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pagal CK 2.133 str.6 dalį asmeniui, sudariusiam sutartį kito asmens vardu neturint tokios teisės, toks sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju jei pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tretieji asmenys patvirtino, jog Antašavos kaimo gyventojų susirinkime atsakovė buvo įgaliota rinkti pinigus už geriamajam vandeniui tiekti sunaudotą elektros energiją, bei žodžiu- sudaryti su ieškovu elektros pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybę, jog tretieji asmenys neprieštaravo sutarčiai, įrodo Antašavos kaimo gyventojų , skolingų pagal nustatytus tarifus, įnešta dalis mokesčių -2007-03-30 sumokėjo 74,09Lt- t.3, b.l.31-32. Teismas sprendė, kad faktiškai elektros energija naudojosi dauguma Antanašės kaimo gyventojų ir už ją mokėjo. Todėl tiekiamos elektros energijos vartotoju yra ne tik atsakovė, bet ir kiti fiziniai asmenys, naudojantys iš vandens bokšto tiekiamą geriamą vandenį savo namų ūkio reikmėms ir jie turi mokėti ieškovui už tam tikslui sunaudotą elektros energiją. Be to, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis pagal CK 6.383 ir 6.193 str. 4 d., šios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

Teismas ieškovo prašymą skolą priteisti tik iš atsakovės, tuo perkeliant pareigą atsakovei sumokėti už kitų Antanašės kaimo gyventojų suvartotą elektros energiją geriamam vandeniui tiekti, laikė nepagrįstu atsakovės atžvilgiu, nes tokiu atveju elektros energijos tikrieji naudotojai liktų neatsakingi ir neturėtų mokėti už sunaudotą elektros energiją vandenio tiekimui.

Teismas, nustatęs tikruosius šalių ketinimus ir tikslus bei atsakovės teises ir pareigas, atsiradusias iš 1997-07-22 sutarties, sprendė, jog ji neturi atsakyti prieš ieškovą už visus naudojusius elektros energiją asmenis ir todėl ieškinio reikalavimas priteisiant likusią skolos dalį tik iš atsakovės yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų neįnešusi visų iš gyventojų surinktų pinigų, ji mokesčius yra sumokėjusi. Įvertino tai, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, sudarydamas sutartį tik su vienu iš vartotojų, buvo neatidus ir rūpestingas, sutartį sudarė neįsitikinęs, kam nuosavybės teise ar kito teisėto naudojimo pagrindu priklauso elektrą naudojantis įrenginys. Tačiau skolą už elektros energiją jis turi teisę išsiieškoti iš kitų faktinių elektros energijos vartotojų.

Atmetęs ieškinį iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei ir atsakovei. Trečiojo asmens AB “Rokiškio sūris” prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė, nes jam reikalavimai nebuvo pareikšti, jo teisės nebuvo ginčijamos ir dėl jo teisių sprendime nepasisakyta(CPK 93 str.).

Pažymėjo, jog AB “Rokiškio sūris” reikalavimai nebuvo reiškiami, jo teisės nebuvo ginčijamos, todėl dėl prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sprendime nepasisakyta. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tais atvejais, kai pareikšti reikalavimai yra patenkinami (CPK 93 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes bei įrodymus, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, tarp jų reglamentuojančias sutarčių sudarymą ir vykdymą, atstovavimą, neatskyrė daiktinės ir prievolinės teisės institutų.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatskleidė atsakovės atstovavimo tretiesiems asmenims fakto, o darydamas tokią išvadą, kad ieškovas turėjo žinoti, jog elektros energiją vandeniui tiekti naudosis dauguma kaimo gyventojų, rėmėsi tik prielaidomis.

2. Teismo teiginys, kad ieškovas su atsakove negalėjo sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties, nes atsakovei vandens bokštas nepriklauso nei nuosavybės, nei kito teisėto naudojimosi pagrindu, visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Sutartiniai santykiai su atsakove dėl elektros energijos vartojimo atsirado nuo 1996-03-08 (Elektros energijos tiekimo - vartojimo (pardavimo - pirkimo) sutartis Nr. 247), o vėlesnė 1997-07-22 sutartis buvo tik kitokios tipinės rašytinės formos panaudojimas šalių tarpusavio santykiams įforminti. Šios sutartys patvirtina, kad atsakovė nenurodė ir neatskleidė ieškovui informacijos, kad ji atstovauja tam tikrai Antanašės kaimo gyventojų grupei. Kadangi pagal CK 6.383 str. 2 d. energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai, tai esminės reikšmės vandens bokšto priklausomumo nuosavybės teise faktas neturi reikšmės nei sutarties sudarymui nei jos vykdymui.

3. Teismo išvada, kad elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis niekada nebuvo vykdoma visa apimtimi ir nebuvo vykdomos sutarties sąlygos, neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovą ir atsakovą sutartiniai santykiai sieja jau 10 metų. Tai, jog atsakovė rinko pinigus iš kaimo gyventojų už suvartotą vandenį, neleidžia teigti, jog elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo vykdoma. Atsakovė niekada nesikreipė dėl sutarties nutraukimo, neinformavo ieškovo apie kitas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos sutartiniams santykiams. Teismas, spręsdamas, kad sutartiniai santykiai susiklostė tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo, ir atmesdamas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir faktiškai 1997-07-22 sutartį Nr. 9060338 pripažino negaliojančia, tuo pažeisdamas esminius CK ir CPK įtvirtintus principus - teisingumo, sąžiningumo, protingumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi ir kt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (LAT 2001-12-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1319/2001, LAT 2003-01-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-62/2003, LAT 2004-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-150/2004). Tokiu būdu, procesinės teisės ir materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais. Teismas, padaręs išvadą, kad elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos niekada nebuvo vykdomos tokia apimtimi, kokia jos nurodytos sutartyje, nenurodė, kokie įrodymai tai patvirtina. Kai kurie įrodymai - 1) S. Š. rašytinė sutartis su AB „Rokiškio sūris“ dėl vandens tiekimo; 2) trečiųjų asmenų paaiškinimai, kad S. Š. buvo mokamas atlygis ir ji vienasmeniškai priimdavo sprendimus iki skolos susidarymo, visiškai nebuvo analizuojami ir vertinami.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, tretysis asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą tenkinti, o trečiųjų asmenų įgaliotas asmuo V. V. prašo jį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Sutartis galioja ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas sukelia teisines pasekmes ją nevykdančiai šaliai tik tada, jei ji sudaryta tinkamai, t.y tarp turinčių teisę sudaryti asmenų, dėl tinkamo objekto, o sutarties sąlygos aiškiai nurodytos arba numanomas. Visos sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutartis sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, nes šiuo atveju nėra ginčo, jog nagrinėjamos sutarties stiprioji šalis yra AB „Lietuvos energija“. Todėl pirmiausia turi būti išsiaiškinta, ar stiprioji šalis pagrįstai pasiūlė silpnajai šaliai pasirašyti būtent tokio turinio sutartį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos energija“ Panevėžio elektros tinklai( jo teisių ir pareigų perėmėjas AB „Rytų skirstomieji tinklai“), vadovaudamasi LR Vyriausybės 1994-08-11 nutarimu Nr.727 – taip pačioje sutartyje nurodyta, su atsakove S. Š. 1997-07-22 sudarė Elektros energijos tiekimo vartojimo(pardavimo- pirkimo) sutartį Nr.906033,8( t.1, b.l.16) .

Nagrinėjant minėtą nutarimą Vyriausybės Nr.727 „Dėl gyventojų atsiskaitymo už elektros ir šiluminę energiją, dujas, bei ryšių paslaugas tobulinimo“ matyti, kad juo nustatyta gyventojų atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją tvarka. Remiantis šia Tvarka gyvenamų patalpų nuomininkai ir butų savininkai pagal apmokėjimo sutartis, sudarytas su elektros energiją teikiančia organizacija, kas mėnesį privalo sumokėti už suvartotą elektros energiją pagal atskirą atsiskaitymo knygelę. Už elektros energiją , suvartotą gyvenamuose namuose, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams arba juridiniams asmenims, atsiskaitoma pagal tiesiogines namo savininko ir energijos tiekėjo sutartis, o už suvartotą bendroms daugiabučių gyvenamų namų reikmėms- atsiskaito bendrus namo įrenginius eksploatuojančios organizacijos.

Iš to sektų , kad ši sutartis buvo sudaryta su atsakove , kaip su gyvenamų patalpų nuomininke ar kaip su buto savininke . Tačiau, sutarties objektu nurodytas vandens bokštas, kas prieštarauja gyvenamosios patalpos ar buto sampratai, o sutarties eilutėje „ juridinę teisę įrodantis dokumentas“ nurodyta ne pirkimo -pardavimo, nuomos ar kt. sutartis, teisinę registraciją įrodantis dokumentas, o padarytas įrašas- „Perduotas iš sen“. Kada, kokiu konkrečiai dokumentų pagrindu tai padaryta, kuomet tipinės sutarties sąlyga reikalauja nurodyti objekto priklausomumo pagrindą- juridinę teisę įrodantį dokumentą, įrodymų nepateikta. Be to, vandens bokšto savininkas nežinomas ir tokiu atveju bešeiminis turtas pereina valstybės nuosavybėn, kurį panaudos teise valdo savivaldybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl to, kad iširus kolūkiams, kurių priežiūroje buvo vandens bokštai, kaimo gyventojams nenutrūktų vandens tiekimas, pareiga organizuoti geriamo vandens tiekimą gyventojams LR vietos savivaldos įstatymo 7 str.16 punktu įtvirtinta savivaldybėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią pareigą Obelių seniūnija pradėjo vykdyti tik 2006m. kovo mėnesį nupirkdama siurblį po įvykusios avarijos, kurios metu buvo sunaudota, šalių teigimu, nepagrįstai daug elektros energijos, už kurią nepilnai atsiskaityta ir dėl to keliamas reikalavimas atsakovei, kaip vienai iš elektros energijos gavėjų/naudotojų. Taigi, ieškovas, pats sutartyje nurodęs, kad seniūnija perdavė vandens bokštą, nenurodė kam, kokiu pagrindu ir tokių įrodymų, pagrindžiančių sutarties teisingumą, nepateikė. Kam priklausė vandens siurblys- įrodymų taip pat nėra. Be to, ieškovas ir neteigė, jog jis priklauso atsakovei.

Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog su atsakove negalėjo būti sudaryta Elektros energijos tiekimo vartojimo(pardavimo- pirkimo) sutartis, remiantis LR Vyriausybės nutarimu Nr.727 „Dėl gyventojų atsiskaitymo už elektros ir šiluminę energiją, dujas, bei ryšių paslaugas tobulinimo“ . Apylinkės teismas pagrįstai ieškovo argumentus, kad jis nežinojo, jog Antanašės kaimo vandens bokšto geriamu vandeniu naudojosi ne viena atsakovė, o visi kaimo gyventojai, vertino kritiškai.

Sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 1991m. sausio 14d. įsakymu Nr. 13 patvirtintos Elektros energijos vartojimo taisyklės. Taisyklių bendruose nuostatuose įtvirtinta, kad šios Taisyklės privalomos elektros energijos tiekėjams ir jos vartotojams, nepriklausomai nuo jų žinybinės priklausomybės ir valdomo turto nuosavybės formų, o vartoti elektros energiją leidžiama tik sudarius sutartį tarp energijos tiekėjo ir vartotojo(abonento), kurio įrenginiai tiesiogiai prijungti prie energijos tiekėjo tinklų. Toks vartotojas yra pagrindinis vartotojas(abonentas). Prie sutarties turi būti pridedamas šalių elektros tinklų Balansinės priklausomybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų aktas. Vartotojai, gaunantys elektros energiją per pagrindinio vartotojo tinklus(subabonentai), su pastaruoju sudaro elektros energijos vartojimo sutartį ir šioje sutartyse arba jų prieduose nurodo duomenis apie prijungtus prie pagrindinio vartotojo tinklų subabonentus( pavadinimas, galios, elektros energijos suvartojimas, atsiskaitymo elektros skaitikliai, tarifai ir kt. Jose nurodyta, kad buities vartotojai vietoje sutarties užpildo Pareiškimą- įsipareigojimą.

Taisyklių 11 punkte apibrėžti pagrindiniai terminai, naudojami “elektros energijos vartojimo taisyklėse“ . Taip elektros energijos imtuvas- tai įrenginys arba prietaisas, skirtas elektros energijai priimti ir suvartoti. Vartotojas- įmonė, organizacija, įstaiga, savo atskirą teritoriją turintis cechas, objektas, aikštelė, statinys, butas ir pan, prijungti prie elektros tinklų ir savo elektros energijos imtuvais vartojantys elektros energiją. Energijos tiekimo organizacijos abonentas- vartotojas, tiesiogiai prijungtas prie energijos tiekėjo tinklo, turintis su ja elektros tinklų balansinės priklausomybės ribą ir energijos tiekimo organizacijos sutartyje su vartotoju ar jo aukštesniąja organizacija įvardintas elektros energijos vartojimo teises ir sąlygas.

Ieškovui tvirtinant, kad atsakovė buvo laikoma buities vartotoja, ji, sutinkamai su šiomis Taisyklėmis, privalėjo tik užpildyti nustatytos formos Pareiškimą- įsipareigojimą, o ne pasirašyti sutartį.

Vertinant šią sutartį pagal tai, jog ji sudaryta dėl elektros energijos tiekimo vandens bokštui ir joje užpildyta grafa “Abonento kortelė“ „ įvado ir apskaitos schema“, kurioje nustatyta Aptarnavimo ir balansinės priklausomybės riba tarp elektros tinklų ir vartotojo, tai šios aplinkybes rodo esant požymius sutarties, sudarytos su pagrindiniu vartotoju(abonentu) , nes tokio tipo sutarčiai nesvarbi valdomo turto nuosavybės forma, kaip tvirtina ieškovas. Nežiūrint to, jog atsakovei vandens bokštas nuosavybės nei kitokio teisėto naudojimo pagrindu, sutarties su atsakove sudarymui pagal Taisyklių reikalavimus, būtina kita privaloma sąlyga- vartotojo įrenginiai, skirti priimti ir suvartoti elektros energiją, turi būti tiesiogiai prijungti prie energijos tiekėjo tinklų. Tuo tarpu atsakovei jokiu teisėtu pagrindu vandens siurblys taip pat nepriklausė.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog minėta sutartimi iš esmės atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu iš gyventojų surinktais pinigais ir taip šią sutartį vykdė, nes faktiškai elektros energija naudojosi dauguma Antanašės kaimo gyventojų ir už ją mokėjo ir todėl tiekiamos elektros energijos vartotoju yra ne tik atsakovė, bet ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojo iš vandens bokšto tiekiamą geriamą vandenį savo namų ūkio reikmėms , dalinai mokėjo ir turi mokėti ieškovui už elektros energiją geriamam vandeniui tiekti. Šią aplinkybę patvirtina tas faktas, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas priėmė trečiųjų asmenų įmokėtą dalį įsiskolinimo.

Tokia sutartis buvo sudaryta tik supaprastinant ieškovui darbą, kuomet surašoma vieno asmens vardu, o ne kiekvieno iš jų. Tretieji asmenys neneigia, jog jie davė atsakovei įgaliojimą sudaryti su ieškovu sutartį ir neneigė, kad jie naudojosi tiekiama elektros energija savo buities poreikiams tenkinti. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog abiejų ginčo šalių veiksmuose nebuvo pakankamo rūpestingumo. Remiantis tikėtinumo taisykle ir atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo išvada, kad atstovavimo faktas buvo atskleistas pasirašant ginčo sutartį, yra pagrįsta ir teisinga. Be to, ieškovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nepasirūpino, kad atsakovė pateiktų jos naudojimosi elektros energiją naudojančiais prietaisais teisėtumą patvirtinančiais dokumentais. Kas duoda pagrindo manyti, kad ieškovui nerūpėjo, ar sutartis sudaryta su faktiniu elektros energijos naudotoju.

Apylinkės teismas , atsižvelgęs į tai, jog elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis pagal CK 6.383 ir 6.193 str. 4dalį, pagrįstai sutarties sąlygas aiškino vartotojų naudai ir sprendė, jog atsakovė neturi atsakyti prieš ieškovą už visus naudojusius elektros energiją asmenis. Apelianto teiginys, jog teismas nepagrįstai nagrinėjo sutartį ir faktiškai ją pripažino negaliojančia ir tuo išėjo už ieškinio ribų, nepagrįstas, nes teismas šios sutarties nepripažino negaliojančia, o ją įvertina kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis tuo aspektu, ar ieškovui buvo ir ar galėjo būti žinoma, kad ginčo sutartis sudaroma su atstovu.

Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė ir apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą apylinkės teismo sprendimą, kuris atitinka ir CK 1.5 straipsnio nuostatas. Aabsoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“, į.k. 110870890 - 23 Lt (dvidešimt tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Teisėjai MargaritaDzelzienėLaimantas MisiūnasRimantas Savickas