Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) AB „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo už akių pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui J. P. dėl kredito, kredito mokesčio ir palūkanų priteisimo ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Byloje iš esmės yra kilęs ginčas tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio sumos dydis, ginčo sudėtingumas, bei aplinkybė, kad ieškinys yra standartinio turinio procesinis dokumentas sudaro prielaidą teigti, jog apelianto prašomos pritiesti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl turi būti mažintinos. Byloje nustatyta, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra 75 eurai negrąžinto kredito, bei kiti iš šios sutarties išplaukiantys sutartiniai mokėjimai. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiamam klausimui yra aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-492-313/2015 pateikti išaiškinimai susiję su bylinėjimosi išlaidų pritiesimu. Čia teismas pažymėjo, jog rekomendacijų 11 punkte nurodyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismui sprendžiant, ar bylos šalies prašomų atlyginti advokato atstovavimo išlaidų dydis nėra per didelis, atsižvelgtina ir į bylos dalyką – ginčijamo turto, dėl kurio pradėta byla, vertę, t. y. ar ginčijamo turto vertė nebuvo neproporcingai maža palyginti su prašomomis priteisti advokato atstovavimo išlaidomis. Neatsižvelgimas į tokį santykį, priteisiant visas advokato atstovavimo išlaidas, daug kartų viršijančias šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų vertę, lemtų, kad bylos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme pagrindinis dalykas tampa ne šalių pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, o šalių procesiniai reikalavimai dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo.

Nors nagrinėjamoje byloje ir nėra pagrindo teigi, jog procesinių dokumentų parengimo išlaidos ieškinio reikalavimą viršiją daug kartų, tačiau yra akivaizdu, kad reiškiant ieškinį dėl pagrindinės 75 eurų skolos ir kitų iš kredito sutarties atsirandančių mokėtinų sumų, kurių bendra suma net nesiekia prašomų pritiesti išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (121 eurų), kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kaip „standartinio turinio procesinis dokumentas, kurį rengiantis asmuo tik keičia skolininkų tapatybės duomenis, kredito sutarties rekvizitus ir įsiskolinimo sumas“ pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas vadovautis rekomendacijų 11 punktu ir sumažinti prašomas pritiesti bylinėjimosi išlaidas iki protingos, t.y. 60 eurų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.