- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- AS-520-377-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02402-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. S., D. S., G. M. R., D. R., B. P.
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. S., D. S., G. M. R., D. R., B. P. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos (toliau – ir pareiškėjas, Kauno klinikos) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. spalio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-168(NK-120) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas Nr. 4A-168(NK-120) yra neteisėtas ir naikintinas, savo poziciją grindė tokiais argumentais:
Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 ir 6 dalys ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 3V-35 (toliau – ir Inspekcijos įsakymas Nr. 3V-35) 26.3 ir 26.4 punktai, kadangi R. S. teiktų asmens sveikatos paslaugų tinkamumą Kauno klinikose Inspekcija jau tikrino ir 2009 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 4A-259(K-193) (toliau – ir Sprendimas Nr. 4A-259(K-193)), kuriame nustatytos Kauno klinikų gydytojų veiksmų neatitiktys. Kauno klinikos apskundė minėtą sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-746/2011 sprendimas buvo panaikintas, o Inspekcija nebuvo įpareigota priimti kito sprendimo, todėl administracinė procedūra pagal D. ir R. S. skundą buvo baigta. Be to, pažymėjo, kad D. ir R. S. iniciatyva R. S. klinikinis atvejis buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje (toliau – ir Komisija), kuri 2011 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 56-22 konstatavo, kad Kauno klinikų darbuotojų veikose, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas R. S., trūkumų nenustatyta, o šias paslaugas teikę specialistai buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina. Nurodė, jog skundus dėl R. S. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo jau yra pradėjęs nagrinėti Kauno apygardos teismas (pagal D. ir R. S. 2011 m. kovo 16 d. ieškinį), tuo pačiu klausimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje yra paskirta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, todėl, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, administracinė procedūra privalėjo būti sustabdyta.Inspekcija, vykdydama administracinę procedūrą pagal pakartotinį D. ir R. S. skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principus, o ypač šiurkščiai – objektyvumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teigė, jog Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-182(NK-120) (toliau – ir Ataskaita Nr. 1A-182(NK-120)) ir Sprendime nepaaiškinta, kodėl Inspekcija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pradėjo pakartotinę sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; remiantis turimais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad tokie veiksmai atlikti ne vien D. ir R. S. iniciatyva. Sprendimo 3.1 punkte nurodyta Inspekcijos išvada, jog 2009 m. lapkričio 13 d. – 2009 m. lapkričio 14 d. pacientui R. S. Kauno klinikose vaikų ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, o Sprendimo 3.1.1 – 3.1.4 punktuose detalizuoti šie tariami pažeidimai. Pareiškėjas skunde šiuos pažeidimus neigė. Taip pat pažymėjo, jog Sprendimo 4.1 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad suėjo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 59 straipsnio 3 dalyje numatytas senaties terminas, kontrolės priemonės netaikomos. Tačiau teigė, jog 2011 m. spalio 18 d. Sprendimo išvados buvo išplatintos visuomenės informavimo priemonėse (dienraštyje „Kauno diena“, tinklalapiuose www.kaunodiena.lt, www.delfi.lt ir kt.).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Inspekcijos teisių perėmėja) (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime prašė nutraukti administracinę bylą, pateikė tokius argumentus:
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys B. P. ir G. M. R. sutiko su pareiškėjo skunde pateiktais argumentais ir atsiliepimais prašė panaikinti Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-168(NK-120).
Tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir D. S. su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. S., D. S., Genovaitei M. R., D. R., B. P. dėl sprendimo panaikinimo nutraukė.
Teismas pabrėžė, kad skundžiamo Sprendimo pobūdžio aktų priėmimas yra numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnyje, todėl šio įstatymo taikymo požiūriu skundžiamas sprendimas laikytinas administraciniu sprendimu. Nurodė, jog sprendžiant šį administracinį ginčą, t. y. sprendžiant klausimus, ar šiame administraciniame sprendime yra pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymų ginami interesai ir ar (tai nustačius) jie turi būti teismo apginti, būtina išaiškinti skundžiamo Sprendimo reikšmę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu, t. y. nustatyti, ar šis Sprendimas sukėlė pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes tokiu būdu, kad pareiškėjas privalės vykdyti šiame Sprendime nustatytus įpareigojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-746/2011).
Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais individualaus administracinio akto reikalavimais ir darė išvadą, jog Sprendimo 1 ir 2 punktai laikytini jo įžangine dalimi, 3 punktas (kontrolės išvados), išskyrus jo 3.3 punktą, turi būti laikomas jo motyvuojamąja (sprendimą pagrindžiančia) dalimi. Konstatavo, kad Sprendimo rezoliucine (sprendžiamąja) dalimi laikytini 3.3, 4 ir 5 punktai.
Teismas darė išvadą, kad skundžiamo Sprendimo 3.3, 4.2 ir 5 punktai turi rekomendacinį pobūdį ir dėl to administracinio teismo nenagrinėtini (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Kartu pabrėžė, jog skundžiamo Sprendimo 4.1 punktas neturi įtakos pareiškėjo teisėms, teisinių pasekmių jam nesukelia, todėl negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Akcentavo, kad skundžiamo Sprendimo 4.1 punktas, jog kontrolės priemonės netaikomos (nenurodant kokiam subjektui), nesukelia jokių būtent administracinių pasekmių pareiškėjui, todėl, siekiant nepažeisti administracinio teismo proceso efektyvumo ir koncentruotumo principų, šioje administracinėje byloje negali būti niekaip vertinami skundžiamo Sprendimo 3.1 punkte nurodyti argumentai ir teisiniai administraciniai vertinimai. Teismas pabrėžė, kad skundžiamo Sprendimo 3.1 punkte nurodyti argumentai ir teisiniai administraciniai vertinimai patys savaime nėra pakankami įrodymai galimose civilinėse ar kitokio pobūdžio bylose, nes jose turi būti atliekamas kitokio pobūdžio negu administracinis teisinis vertinimas, be to, tose galimose bylose faktiniai įrodymai, nurodyti skundžiamo Sprendimo 3.1 punkte (jo papunkčiuose), nėra pakankami be specialistų ir/ar ekspertų pateiktų išvadų.
Nurodė, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl procedūrinių skundžiamo Sprendimo priėmimo pažeidimų taip pat negali būti vertinami, nes, kaip kad ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, procedūriniai klausimai niekaip nedaro įtakos subjektų teisiniam statusui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010).
III.
Pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
Pareiškėjas sutinka, kad skundžiamu Sprendimu jam nebuvo pritaikytos sankcijos, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad skundžiamo Sprendimo 3.1 punkte yra nurodyti tik argumentai ir teisiniai administraciniai vertinimai, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių. Taip pat pareiškėjas sutinka, kad skundžiamo Sprendimo 4.1 punktas yra rekomendacinio pobūdžio. Remiasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52, 58 straipsniais ir teigia, jog atlikdama valstybinę kontrolę Inspekcija skundžiamame Sprendime surašė kontrolės išvadas (Sprendimo 3.1 punktas), kuriose užfiksavo grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, galimai sukėlusius vaiko mirtį, nurodydama konkrečius pažeidimus padariusius gydytojus. Mano, jog viešojo administravimo institucijos, vykdančios valstybinę kontrolę, išvados, kuriose užfiksuoti teisės pažeidimai, negali būti laikomos tik argumentais ar administraciniais vertinimais, nesukeliančiais pareiškėjui teisinių pasekmių. Teigia, jog skundžiamo Sprendimo 4.1 punkte Inspekcija nurodė, kad sankcijos pareiškėjui netaikomos tik dėl suėjusio senaties termino, todėl šis punktas niekaip negali būti vertinamas kaip rekomendacinis. Pažymi, kad Sprendimo 6 punkte pati Inspekcija nurodė, kad įstaiga, nesutinkanti su Sprendimu, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. savo priimto Sprendimo irgi nevertino tik kaip rekomendacinio.Skundžiamas Sprendimas buvo išplatintas per visuomenės informavimo priemones ir taip išviešintas Sprendimas akivaizdžiai pažeidė tiek pareiškėjo, tiek Sprendime nurodytų gydytojų specialistų teises, pareiškėjo dalykinę reputaciją ir gydytojų ilgu darbu užsitarnautą gerą profesinę reputaciją, pažeidė jų garbę ir orumą. Administracinėje byloje Nr. A556-613/2008 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjant administracines bylas, kuriose yra ginčijami Inspekcijos sprendimai, kuriuose yra užfiksuoti konkrečių gydytojų pažeidimai, gydytojai turi būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, neįtraukus į bylą gydytojų, jiems būtų užkirsta teisinė galimybė kvestionuoti medicininio audito inspekcijos padarytas išvadas dėl gydytojų įvardijamų pažeidimų. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pripažinęs gydytojų teisę ginčyti Inspekcijos išvadas dėl padarytų tariamų pažeidimų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra panaikinęs Inspekcijos kontrolės išvadas (administracinėje byloje Nr. A525-1654/2010; administracinėje byloje Nr. A502-2397/2011). Taip pat atkreipia dėmesį, kad administraciniuose teismuose yra nagrinėjamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai, nors ši komisija tik konstatuoja pažeidimus ir jokių sankcijų netaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo Nr. 4A-168(NK-120), kuris buvo priimtas Inspekcijai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu atlikus Kauno klinikose 2009 m. lapkričio 13 d.–2009 m. lapkričio 17 d. R. S. teiktų vaikų ligų ir vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos profilių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę bei remiantis 2011 m. spalio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-182(NK-120).
Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Valstybinė medicininio audito inspekcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V?839 reorganizuota prijungiant prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ginčo teisinių santykių atsiradimo metu buvo įgaliota atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme yra numatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, kurių turi būti laikomasi atliekant sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinę kontrolę (valstybinį medicininį auditą), taip pat numatyti šių procedūrų baigimo dokumentai. Šiuo įstatymu numatytą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas dėl atliktos valstybinės kontrolės turi pateikti patikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalis). Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje, 58 ir 59 straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo analizės yra aiški įstatymų leidėjo valia, kuria šiuo įstatymu numatytų įstaigų veiklą kontroliuojančiai valstybės institucijai yra suteikta teisė nustačius bent vieną iš šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (kontroliuojančiai institucijai nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės (1 punktas), pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai (2 punktas)), priimti administracinį aktą – sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo. Nagrinėjamo ginčo atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies taikymo prasme priimtas dokumentas yra Valstybinės medicinos audito inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-182(NK-120). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Inspekcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita savaime nesukuria teisinių pasekmių sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau ji gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, t. y. priimti administracinį aktą, skundžiamą teismui (ABTĮ 15 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012).
Pareiškėjas Kauno klinikos apskundė teismui Inspekcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 4A-168(NK-120), kuris buvo priimtas atsižvelgiant į 2011 m. spalio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-182(NK-120).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytų įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas, ta apimtimi, kuria išreikšti viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai, yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. jo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas administraciniame teisme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose (pvz.: administracinės bylos Nr. A756-2036/2008, A502-2968/2011, A146-1195/2012, A502-1260/2012, kt.). Pažymėtina, jog ir paties skundžiamo Sprendimo 6 punkte, iš esmės atkartojant minėtą įstatymo nuostatą, nurodyta, jog įstaiga, nesutinkanti su Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimu, turi teisę per trisdešimt dienų nuo Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ginčijamo Inspekcijos 2011 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 4A-168(NK-120) pagrįstumo ir teisėtumo patikra teisme turi būti atlikta šiame kontekste. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius klausimus (LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012).
Taigi pareiškėjui Kauno klinikoms teisės aktais yra suteikta Sprendimo apskundimo teisė (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalis) ir pareiškėjas ja pasinaudojo. Pažymėtina, jog, pareiškėjui apskundus Sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pastarajam kyla pareiga išnagrinėti pareiškėjo skundą, vertinant skundžiamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu suteikiant pareiškėjui galimybę realizuoti jam įstatymu suteiktą apskundimo teisę.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamą bylą nutraukė, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių tokiu būdu, kad pareiškėjas privalės vykdyti šiame Sprendime nustatytus įpareigojimus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. 2011 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-746/2011, 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-2968/2011, kt.) asmens sveikatos priežiūros kokybės sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas vientisu administraciniu aktu, kuriame pateikta (išdėstyta) informacija, atsižvelgiant į jos paskirtį, gali būti suskirstyta į administraciniam aktui būdingas dalis: įžanginę (nuorodos į kontrolės ataskaitą ir informacija apie kontrolę atlikusį pareigūną), motyvuojamąją (sprendimą pagrindžiančią, kurioje išdėstomos kontrolės išvados) ir rezoliucinę (sprendžiamąją), kuri formuluojama atsižvelgiant į kontrolės išvadas.
Pareiškėjo skundžiamo Sprendimo įžangine dalimi laikytini 1 ir 2 punktai, 3 punktas, išskyrus 3.3 punktą, – motyvuojamąja, o 3.3, 4 ir 5 punktai – rezoliucine dalimi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 3.3 punktas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau iš esmės jis nustatytas dėl Sprendimo 3.1 punkte Inspekcijos nustatytų pareiškėjo Kauno klinikų pažeidimų.
Sprendimo 4.2 (4.2.1) punkte nurodomas siūlymas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui „supažindinti atsakingus gydytojus su Valstybinės medicininio audito inspekcijos kontrolės išvadomis ir užtikrinti pažeistų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų nuostatų tinkamą vykdymą“, o 5 punkte nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas prašomas iki 2011 m. lapkričio 30 d. informuoti Inspekciją apie Sprendimo įvykdymą, pridedant patvirtintas dokumentų kopijas. Taigi, nors Sprendimo 4.1 punkte nurodyta, jog suėjo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje numatytas senaties terminas ir kontrolės priemonės netaikomos, be to, šie Sprendimo 4.2 ir 5 punktai yra įvardijami kaip siūlymas ar prašymas, tačiau pažvelgus į jų turinį galima daryti išvadą, jog pareiškėjas Kauno klinikos turi juos vykdyti. Byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar šiuose punktuose nustatyti veiksmai turi būti privalomai vykdomi.
Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėtina, jog teismai nagrinėja asmens sveikatos priežiūros kokybės sprendimus bei atskirus jų punktus. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (LVAT 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2397/2011) nurodymą, savo esme analogišką skundžiamo Sprendimo 4.2.1 punkto siūlymui užtikrinti pažeistų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų nuostatų tinkamą vykdymą, pripažino pertekliniu ir nustatė pagrindą jį panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz., LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007, kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra susiformavusi pozicija, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, kt.).
Pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir įvertinti visus pareiškėjo argumentus, susijusius su ginčijamu Sprendimu, ir tik tai atlikęs priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Teismas, nustatęs, jog skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, pareiškėjo skundą turėjo atmesti, o ne bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo anksčiau išdėstytų aplinkybių, nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių tokiu būdu, kad pareiškėjas privalės vykdyti šiame Sprendime nustatytus įpareigojimus.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.