Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovai L. P. ir T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį 2016 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. 0700-2016-119345 (toliau – Kreditavimo sutartis) nutraukimą, kurį atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – atsakovas, Bankas), įgyvendino 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimais, pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro atliktą vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ieškovų atsakovo naudai ir priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 14 d. ieškovai ir atsakovas sudarė Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu Bankas įsipareigojo suteikti jiems 98 600 Eur dydžio kreditą. Kredito paskirtis: 22 400 Eur gyvenamajam namui su žemės sklypu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkti; 76 200 Eur gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti. Iš nurodytos sumos ieškovai pasinaudojo teise gauti tik 65 000 Eur dydžio paskolą, t. y. jiems Bankas paskolino viso 65 000 Eur. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Šiuo metu gyvenamajame name gyvena ieškovų šeima kartu su trimis mažamečiais vaikais. 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovai ir atsakovas (tuo metu dar AB „DNB“ bankas) sudarė sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią Turtas buvo įkeistas maksimaliąja hipoteka ieškovų prievolėms atsakovui pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti. Ieškovų Bankui kas mėnesį pagal Kreditavimo sutartį mokėtina suma sudarė 473,11 Eur. Teigia, kad Kreditavimo sutartį visą laiką stengėsi vykdyti tinkamai ir sąžiningai, stengėsi laiku vykdyti Kreditavimo sutartyje nurodytus mokėjimus, tačiau 2019 m. jie susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį ne visada atlikdavo laiku bei visa apimtimi. Nepaisant to, nors ir ne reguliariai, mokėjimai atsakovui pagal Kreditavimo sutartį buvo atliekami nuolat, o įmokų mokėjimas 2019 m. nebuvo sustabdytas ilgiau nei 2 mėnesius iš eilės. Pažymėjo, kad ieškovas T. P. apie minėtus laikinus finansinius sunkumus bandė įspėti ir atsakovo atstovus, tačiau nuo 2019 m. balandžio mėn. Mažeikių mieste „Luminor“ banko klientų aptarnavimo skyriui nutraukus veiklą, ieškovai nebegalėjo rasti atsakingo atsakovo darbuotojo, kurį galėtų informuoti apie atsiradusius finansinius sunkumus, informuoti apie galimus paskolos mokėjimo vėlavimus, paprašyti mokėjimų atidėjimų ir pan. Nurodo, kad jokių raštų iš Banko apie ketinimus nutraukti Kreditavimo sutartį jie niekada negavo, jokie įspėjimai apie galimą Kreditavimo sutarties nutraukimą jų taip pat nepasiekė, niekas iš Banko darbuotojų telefonu susisiekti su jais dėl Kreditavimo sutarties pažeidimų taip pat niekada nebandė. 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje ieškovė L. P. elektroniniu paštu gavo 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro pranešimą, kuriuo jie buvo informuoti apie Banko pateiktą prašymą atlikti notarinį veiksmą – atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pagal šį Banko prašymą 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 14-asis notaro biuras atliko vykdomąjį įrašą dėl šių sumų išieškojimo iš ieškovų: (i) 64 635,16 Eur negrąžinto kredito; (ii) 252,06 Eur nesumokėtų delspinigių; (iii) 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 64 887,22 Eur; (iv) notaro paimtą atlyginimą (256,49 Eur) (toliau – Vykdomasis įrašas). Pažymi, kad dar 2020 m. sausio mėnesį ieškovai įvykdė visus mokėjimus atsakovui pagal Kreditavimo sutartyje numatytą grafiką, ieškinio pateikimo dienai nėra jokių pradelstų Kreditavimo sutarties mokėjimų grafike numatytų mokėjimų. Pabrėžia, kad dėjo pastangas tam, kad Kreditavimo sutarties vykdymas būtų atnaujintas – 2020 m. vasario 5 d., įvykdę visus pradelstus mokėjimus, išsiuntė pranešimą atsakovui, kuriuo prašė leisti vykdyti Kreditavimo sutartį toliau jos nenutraukiant, nurodydami, kad Banko pranešimų negavo, taip pat nurodė, kad jie siekia tęsti sutartinius santykius su atsakovu, todėl prašė sustabdyti išieškojimo iš Turto veiksmus bei atnaujinti Kreditavimo sutarties vykdymą, be to, savo ketinimų rimtumui užtikrinti jie sutiko avansu sumokėti 6 mėnesines įmokas pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovas su jų prašymu ir siūlymais nesutiko. 2020 m. balandžio 8 d., jų atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui paprašius, atsakovas persiuntė 2019 m. rugsėjo 2 d. bei 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimus dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo, tokiu būdu ir jie patys pirmą kartą susipažino su paminėtais dokumentais, kurių pagrindu ir buvo nutraukta Kreditavimo sutartis. Negavę minėtų pranešimų, ieškovai net nebuvo informuoti apie Banko ketinimą nutraukti Kreditavimo sutartį, nebuvo Banko informuoti, kokius veiksmus turėtų atlikti tam, kad Kreditavimo sutarties nutraukimo būtų išvengta. Apie tai, kad Kreditavimo sutartis Banko vienašališkai yra nutraukta, jie sužinojo tik iš Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro pranešimo, kuriuo jiems buvo pranešta apie atsakovo prašymą atlikti Vykdomąjį įrašą ir pradėti priverstinį išieškojimą iš Turto. Bankui jų neinformavus apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, nebuvo tinkamai įgyvendinta Kreditavimo sutarties nutraukimo tvarka, numatyta Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 paragrafe.

Ieškovai taip pat pažymi, jog jų sudarytos Kreditavimo sutarties objektas (gyvenamojo namo dalies pirkimas) suponuoja, jog Kreditavimo sutarties tikslas yra susijęs su jų asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl Kreditavimo sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi. Iki Kreditavimo sutarties nutraukimo jie mokėjimus atsakovui vykdė viso apie trejus metus, per kuriuos atsakovui buvo sumokėta ženkli suma. Bendra jiems suteiktos paskolos suma sudarė apie 65 000 Eur, kai tuo metu pradelstų sumokėti atsakovui mokėjimų suma įskaitant palūkanas, delspinigius bei pavėluotus negrąžintos paskolos sumos mokėjimus sudarė vos 1 713,51 Eur, kas, ieškovų vertinimu, yra itin nedidelė dalis nuo jų įsipareigojimų atsakovui, viso ši suma sudaro kiek daugiau nei 3 mėnesinius mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį. Tai, kad paskolos grąžinimo termino pabaiga yra 2038 m. spalio 26 d., o bendras įmokų skaičius yra net 264, ieškovų įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad jiems vėluojant atlikti tris mokėjimus iš 264, nebuvo neįvykdyta reikšminga Kreditavimo sutarties dalis, todėl atsakovas neturėjo teisės šią sutartį vienašališkai nutraukti, todėl yra pagrindas pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu. Pripažinimas negaliojančiu Kreditavimo sutarties nutraukimo bei taip leidimas jiems ją toliau vykdyti šioje sutartyje numatyta tvarka, reikštų ir savaiminį Vykdomojo įrašo negaliojimą: tiek dėl to, kad atsakovas neturi teisės reikalauti ieškovų sumokėti visą paskolos sumą nedelsiant, tiek ir dėl to, kad Vykdomasis įrašas atliktas remiantis atsakovo pateikta informacija apie vienašalį Kreditavimo sutarties nutraukimą.