- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-923-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Eduardas Monkevičius
- Pareiškėjas
- L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-7700-480/2007 pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis R. V., Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba, Kauno apskrities VMI,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. skundu teismo prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. V. veiksmus dėl 351,98 Lt piniginių lėšų sumoje nurašymo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, įpareigoti antstolį grąžinti nurašytus 351,98 Lt ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2003-08-09 buvo nubaustas Kauno m. VPK VP kelių policijos 150 Lt bauda. Nutarimą antstolis priėmė vykdyti 2003-10-09. Baudą pareiškėjas sumokėjo 2004-01-08 pavedimu į Kauno apskrities VMI sąskaitą, nurodytą nutarime. 2006-07-28 antstolis išieškojo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos AB SEB Vilniaus banke 371,53 Lt, t.y. ir baudą 150,00 Lt, ir vykdymo išlaidas 221,53 Lt. Šiuos antstolio veiksmus Kauno miesto apylinkės teismas pripažino neteisėtais, kurio nutartį Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą. Antstolis byloje, kurioje jo vykdymo veiksmai pripažinti neteisėtais, pagal tą patį vykdomąjį dokumentą 2007-03-07 nurašė iš pareiškėjo sąskaitos AB banke „Hansabankas“ 351,98 Lt. Antstolio veiksmai, pakartotinai nurašant pinigines lėšas toje pačioje vykdomojoje byloje, pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms yra nepagrįsti ir neteisėti (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą buvo priimtas dar 2004-01-05, o areštuotinos lėšos pagal minėtą patvarkymą į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervestos 2007-03-07, t.y. dar iki to momento, kai buvo išspręstas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Antstolis, 2007-03-16 gavęs Kauno apygardos teismo nutartį, kuria galutinai buvo išspręstas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant vykdomąjį dokumentą Nr.089958, priėmė patvarkymą dėl teismo priteistų lėšų grąžinimo ir išmokėjimo L. S., tačiau dėl įmonės tvarkančios buhalterinę apskaitą klaidos, pareiškėjui 2007-03-16 patvarkymu grąžintinos lėšos buvo pervestos 2007-04-20. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl antstolio veiksmų turėjo laikytis šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t.y. kreiptis į antstolį. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas laikė nepagrįstu, kadangi bylas dėl antstolių veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, o sutinkamai su CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, teismas gali bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju skundą pateikė ne antstolis, o L. S., todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas.
Suinteresuotas asmuo Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba prašė skundo netenkinti, nurodė, kad geranoriškai laiku nesumokėjus paskirtos baudos, šios išieškojimas buvo nukreiptas per antstolį. Dėl šių aplinkybių mano, kad antstolio veiksmai yra teisėti.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais antstolio R. V. veiksmus dėl 351,98 Lt piniginių lėšų nurašymo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, kitoje dalyje skundą atmetė bei priteisė iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Teismas nustatė, kad 2003-08-09 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba L. S. nutarimu Nr. 089958 nubaudė pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 150 Lt bauda. Minėtą nutarimą antstolis priėmė vykdyti 2003-10-09. 2004-01-05 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 antstolis areštavo pareiškėjo L. S. sąskaitoje AB banke „Hansabankas“ esančias lėšas, viso 403,70 Lt sumai, o 2006-07-20 patvarkymu toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 antstolis areštavo pareiškėjo L. S. sąskaitoje, esančioje AB SEB Vilniaus banke esančias lėšas, viso 371,53 Lt sumai. L. S. paskirta 150 Lt bauda buvo sumokėta 2004-01-08. Antstoliui ši aplinkybė tapo žinoma 2005-10-28. 2006-08-21 L. S. antstolio veiksmus apskundė, prašė pripažinti antstolio R. V. veiksmus areštuojant ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant 423,25 Lt iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos neteisėtais ir įpareigoti antstolį minėtą sumą grąžinti. 2006-12-05 Kauno miesto apylinkės nutartimi skundas patenkintas iš dalies, t.y. civilinės bylos dalis dėl antstolio R. V. veiksmų 2004-01-05 patvarkymu Nr. 0147/03/04631 areštuojant ir į antstolio sąskaitą pervedant 51,72 Lt nutraukta praleidus terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o antstolio R. V. veiksmai 2006-07-20 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 areštuojant pareiškėjo L. S. sąskaitoje AB SEB Vilniaus bankas esančias lėšas, 150 Lt baudai išieškoti ir 221,53 Lt vykdymo išlaidoms padengti, viso 371,53 Lt ir jas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą pripažinti neteisėtais, 2007-07-20 patvarkymas panaikintas ir priteista iš antstolio R. V. L. S. nepagrįstai pervesti 371,53 Lt bei bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismas 2007-03-13 nutartimi Kauno miesto apylinkės 2006-12-05 nutartį paliko nepakeistą. 2007-03-16 antstolis R. V. priėmė du patvarkymus panaikinti lėšų areštą skolininko sąskaitoms AB SEB Vilniaus banke ir AB banke „Hansabankas“.
Teismas nurodė, kad antstolis 2005-10-28 sužinojęs apie sumokėtą 150 Lt, 2004-01-05 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04631 dėl pareiškėjo L. S. 403,70 Lt lėšų esančių AB bankas „Hansabankas“ nepanaikino. 2004-01-05 patvarkymas liko galioti, todėl AB bankas „Hansabankas“ 2007-03-07 vykdydamas galiojantį 2004-01-05 patvarkymą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 351,98 Lt. Pagal 2006-07-20 patvarkymą iš pareiškėjo sąskaitos AB SEB Vilniaus banke buvo nurašyta 371,53 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą, t.y. ir baudai ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kad ji užbaigta, todėl antstolis negalėjo išieškoti vykdymo išlaidų be vykdomojo dokumento, nesikreipus dėl vykdymo išlaidų priteisimo CPK 611 str. nustatyta tvarka. Dėl to nebuvo pagrindo tęsti priverstinį išieškojimą, t.y. nurašius 371,53 Lt pagal 2006-07-20 patvarkymą, nebuvo pagrindo palikti galioti 2004-01-05 patvarkymą. Antstolis vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principu privalėjo panaikinti savo 2004-01-05 patvarkymą. Teismas konstatavo, kad dėl antstolio neatidumo, nerūpestingumo 2007-03-07 iš pareiškėjo sąskaitos antrą kartą buvo nurašyta pinigų suma jau sumokėtai baudai ir būsimoms vykdymo išlaidoms padengti. Dėl šių aplinkybių antstolio R. V. veiksmai dėl piniginių lėšų sumoje 351,98 Lt nurašymo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą yra neteisėti (CPK 3 str., 7 str.). Bet kadangi pareiškėjui prašoma grąžinti pinigų suma yra grąžinta 2007-03-16 patvarkymu, t.y. dar iki skundo padavimo teisme, todėl antrasis skundo reikalavimas - įpareigoti antstolį grąžinti 351,98 Lt pareiškėjui yra atmestinas.
Teismas nustatė, kad L. S. prašė priteisti iš antstolio R. V. 300 Lt jo patirtas išlaidas advokato pagalbai sumokėti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir antstolio, kurio veiksmai skundžiami, tiek procesinis, tiek materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingi (CPK 443 str. 6 d.), todėl skundą ar jo dalį patenkinus, atitinkamai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas L. S. prašė pripažinti negaliojančiais antstolio veiksmus dėl 351,98 Lt nurašymo ir teismas šį jo reikalavimą patenkino, o antrasis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl iš antstolio R. V. pareiškėjui L. S. priteistina 250 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. V. nesutiko su teismo nutartimi, prašė ją panaikinti ir civilinę bylą nutraukti dėl šių motyvų:
1) pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl antstolio veiksmų apskundimo turėjo pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, t.y. kreiptis į antstolį, kuris vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.). Pareiškėjas turėjo vykdyti CPK 644 str. 4 d. nustatytą pareigą domėtis vykdymo eiga bei CPK 643 str. 6 d. numatytą teisę reikšti prašymus, bendradarbiauti su antstoliu. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą apskųsdamas antstolio veiksmus nesilaikęs šios kategorijos byloms (susijusioms su vykdymo procesu) išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 613 str.) ir galėjo pasinaudoti šia tvarka (pateikti antstoliui prašymą dėl 351,98 Lt grąžinimo), pareiškėjo skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 359 str. 1 d. 6 p., 5 d.);
2) teismo nutartis abstrakti ir neatitinka CPK 513 str. 1 d., kurioje numatyta, jog teismas patenkinęs skundą dėl antstolio veiksmų, pastarojo veiksmą panaikina arba įpareigoja veiksmą atlikti. Teismo nutartis nesuderinama ir su CPK 18 str. reikalavimais. Teismas priimdamas nutartį pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus dėl piniginių lėšų sumoje 351,98 nurašymo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, pasisakė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau pareiškėjo skundas neatitiko CPK 447 str. reikalavimų, nes pareiškėjas nenurodė kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą;
3) teismas pasisakė dėl 2004-01-05 patvarkymo areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) nutartyje Nr. 3K-3-136/2007 konstatavo, jog nuo antstolio veiksmų teisėtumo areštuojant skolininko lėšas, priklauso vėliau atliktų antstolio veiksmų teisėtumas. Remiantis minėta LAT nutartimi akivaizdu, jog esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai nutraukti bylą dalyje dėl 2004-01-05 patvarkymo teisėtumo, nebelieka pagrindo ir išvestinių klausimų svarstymui, kylantiems iš to paties 2004-01-05 patvarkymo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis atliko papildomus veiksmus susijusius su 2004-01-05 patvarkymu. Teismas spręsdamas dėl 2007-03-07 lėšų nurašymo, klaidingai vertino antstolio atliktą veiksmą. Lėšų pervedimas iš asmeninės skolininko banko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą yra banko atliekamas veiksmas. Pripažinti 2007-03-07 bankinę operaciją kaip neteisėtą antstolio veiksmą nėra jokio pagrindo, nes toks antstolio veiksmas nėra numatytas nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pakartotinai spręsti klausimą dėl 2004-01-05 patvarkymo bei vertinti 2007-03-07 antstolio neatliekamą bankinę operaciją nebuvo jokio pagrindo;
4) teismas neįvertino aplinkybės, kad bankui 2007-03-07 nurašius pareiškėjo lėšas, antstolis veikdamas apdairiai ir rūpestingai bei vykdydamas pareigą aktyviai padėti skolininkui (CPK 634 str. 2 d.) 2007-03-16 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjui grąžintinų lėšų grąžinimo. Tokiu būdu ginčas buvo išspręstas dar prieš pareiškėjui kreipiantis į teismą. Dėl įmonės, tvarkančios antstolio buhalterinę apskaitą klaidos (įmonė antstolio patvarkymą grąžinti lėšas gavo 2007-03-19 ), pareiškėjui grąžintinos lėšos buvo pervestos 2007-04-20. LAT nutartyje Nr. 3K-3-136/2007 nurodyta, jog antstoliui panaikinus patvarkymus areštuoti skolininko lėšas bei dėl jų atsiradusias pasekmes nebelieka nagrinėjimo dalyko. Patvarkymai dėl pareiškėjo banko sąskaitos arešto panaikinimo bei pareiškėjui grąžintinų lėšų grąžinimo buvo priimti 2007-03-16, t.y. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą;
5) teismas nepagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Priešingai, antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pareiškėjui siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Nesant ginčo dalyko, pareiškėjui nesilaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos bei nepaisant CK 1.5 str. 1 d., 644 str. 4 d., 643 str. 6 d, 7 str. 2 d., 8 str. reikalavimų, pareiškėjas prisiėmė galimas neigiamas teisines pasekmes, t.y. galimą bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnyba nurodė, kad dėl antstolio veiksmų nepasisako, antstolis R. V. atliko darbą dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. S., todėl jo veiksmus prašė įvertinti teismui savo nuožiūra.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo L. S. atstovė advokatė A.B. R. nesutiko su atskiruoju skundu ir prašė teismo nutarties nekeisti dėl šių motyvų:
1) Dėl klaidingos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos interpretacijos.
CPK 5 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Antstolio veiksmai skundžiami ypatingąja teisena, CPK 510, 512 str. tvarka, bet kurioje vykdymo proceso stadijoje, nepraleidžiant įstatyme įtvirtintų apskundimo terminų. Pareiškėjas pasinaudojo šia įstatymo suteikta galimybe apginti savo pažeistą teisę, tai atliko nepraleisdamas apskundimo termino, įtvirtinto CPK 510 str.
CPK 22 str. 1 d. nurodo, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Apeliantas klaidingai interpretuoja išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos institutą, ignoruodamas šios tvarkos įstatyminio įtvirtinimo būtinumą. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtinta išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, skundžiant antstolio veiksmą. CPK 512 str. įtvirtina labai glaustus terminus antstolio veiksmui apskųsti. Įstatyme nėra nurodyta, kad prieš skundžiant antstolio veiksmą pareiškėjui būtų privaloma atlikti papildomus veiksmus (pvz. kreiptis į antstolį dėl antstolio patvarkymo gavimo, kaip kad nurodo atskirajame skunde Apeliantas). Apeliantas klaidingai aiškina ir antstolio patvarkymo reikšmę. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad CPK 613 str. 1 d. nustato ginčų vykdymo procese sprendimo tvarką, prisiimdamas sau ginčų sprendimo funkcijas, tuo grubiai viršydamas jam įstatymų suteiktus įgaliojimus. Apeliantas savo teiginių, kad vykdymo procese yra privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nepagrindžia nei įstatymų normomis, nei suformuota teismų praktika, todėl jo argumentas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, laikytinas neįrodytu ir yra atmestinas.
2) Dėl klaidingos interpretacijos apie skundžiamos nutarties neatitikimą CPK 513 str. 1 d., 18 str. reikalavimams.
Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingąja teisena CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK XXVI skyriaus tvarka, taip pat ypatingąja teisena. CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka neįpareigoja pareiškėjo skunde nurodyti kokiu tikslu keliamas vienoks ar kitoks reikalavimas.
Skundai dėl antstolio veiksmų yra skirti tam, kad būtų galima teismo tvarka panaikinti neteisėto antstolio veiksmo sukeltus teisinius padarinius arba konstatavus atsisakymo atlikti vieną ar kitą veiksmą neteisėtumą - įpareigoti antstolį šį veiksmą atlikti. Apeliantas pinigines lėšas sumoje 351,98 Lt. pareiškėjui grąžino 2007-04-20, tai yra po skundo padavimo (skundas paduotas 2007-04-06), bet iki bylos nagrinėjimo teisme. Tai, kad apeliantas iki bylos nagrinėjimo pareiškėjui grąžino neteisėtai nurašytas pinigines lėšas, nepanaikina apelianto veiksmų neteisėtumo ir pareiškėjo turėtų turtinių bei neturtinių kaštų. Esant nutarčiai dėl neteisėtų antstolio veiksmų, nepalyginamai paprastesnis yra žalos priteisimas iš antstolio, kadangi nutartis yra privaloma visoms valstybės institucijoms (CPK 18 str.). Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė nutarties neteisėtumo CPK 18 str. ir 513 str. aspektu.
3) Dėl 2004-01-05 patvarkymo neteisėtumo.
Antstolio 2004-01-05 d. patvarkymas tapo neteisėtu nuo to momento, kai apeliantas sužinojo, kad šia priverstinio vykdymo priemone - patvarkymu dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą - išieškoma bauda sumoje 150,00 Lt pareiškėjo yra sumokėta. Apeliantui tai tapo žinoma 2005-10-28. Apeliantas, žinodamas kad bauda yra pilnai sumokėta, be atskiro pareiškėjo kreipimosi privalėjo panaikinti savo patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę įskaitą, taip pat panaikinti dėl šio patvarkymų atsiradusias pasekmes. Panaikinęs patvarkymo pasekmes, apeliantas privalėjo užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK reikalavimus. Antstolio veiksmų apskundimas, vykdymo veiksmų nesustabdo. Teismas taip pat vykdymo veiksmų nestabdė, todėl antstolis vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, privalėjo panaikinti savo 2004-01-05 patvarkymą, atlikti vykdymo veiksmus. Apeliantas, užuot tinkamai vykdęs jam įstatymų deleguotas sprendimų vykdymo funkcijas, reikalauja iš pareiškėjo bendradarbiavimo. Pareiškėjas, žinodamas, kad bauda 150,00 Lt jau du kartus yra išieškota, kad antstolio veiksmai įsiteisėjusia nutartimi yra pripažinti neteisėtais, neteisėtai išieškotas lėšas nurodyta grąžinti pareiškėjui, pagrįstai tikėjosi, kad apeliantas tinkamai atliks jam valstybės deleguotas funkcijas ir vykdomoji byla bus užbaigta CPK nustatyta tvarka. Apeliantas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų atlikęs papildomus veiksmus susijusius su 2004-01-05 patvarkymu. Šiuo teiginiu apeliantas pats pripažįsta savo vengimą atlikti antstolio funkcijas.
4) Dėl pavėluoto piniginiu lėšų grąžinimo.
Apeliantas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, 2005-10-28 sužinojęs, kad bauda yra sumokėta, galėjo nedelsdamas panaikinti 2004-01-05 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir užbaigti vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė. 2007-03-07 bankui nurašius į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjo lėšas, apeliantas privalėjo nedelsdamas priimti patvarkymą dėl piniginių lėšų grąžinimo pareiškėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį patvarkymą išsiųsti suinteresuotiems asmenims (CPK 605 str.). Tai taip pat nebuvo padaryta. Apeliantas teigia, kad patvarkymą dėl piniginių lėšų grąžinimo pareiškėjui priėmė 2007-03-16 d., tačiau apie tokio patvarkymo išsiuntimą suinteresuotiems asmenis registruotu laišku, kaip kad antstolį įpareigoja CPK 605 str., vykdomojoje byloje duomenų nėra, apeliantas įrodymų nepateikia.
Šalies argumentai
Piniginės lėšos pareiškėjui grąžintos tik 2007-04-20, tai yra po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (2007-04-06), todėl nagrinėjimo dalykas (antstolio patvarkymas ir patvarkymo pasekmė - 351,98 Lt antstolio depozitinėje sąskaitoje) skundo pateikimo metu egzistavo. Pasisakydamas dėl buhalterinės firmos aplaidumo, antstolis įrodo savo nerūpestingumą, vangumą atliekant jam deleguotas sprendimų vykdymo funkcijas. Antstolis privalo kontroliuoti savo samdomų darbuotojų veiklą vykdant sprendimus. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 (toliau tekste – instrukcija) 109 p. įpareigoja antstolį ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šių sumų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos paskirstyti ir išmokėti išieškotojams. Neteisėtai nurašytos piniginės lėšos vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais turėtų būti grąžintos nedelsiant. Instrukcijoje įsakmiai nurodyta, kad lėšas išmoka antstolis. Jei antstolis samdo buhalterinę firmą šiems veiksmams atlikti, už samdomų darbuotojų veiksmus atsako pats antstolis. Preziumuojama, kad antstolio patvarkymas, jeigu jis nėra išsiųstas suinteresuotiems asmenims ir nėra vykdomas, negali būti panaudotas kaip atsikirtimo priemonė prieš trečiuosius asmenis. Tai kad patvarkymas buvo neva tai surašytas 2007-03-16 d., tačiau nevykdomas, neeliminuoja skundo nagrinėjimo dalyko.
Savo neveikimu apeliantas pažeidė ir CK 1.5 str.įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, instrukcijos 109 punktą, bei antstolio veiklos principus, įtvirtintus LR Antstolių įstatyme.
5) Dėl dalyvaujančiu byloje asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, bylinėjimosi išlaidų padalijimo tvarkos.
Pareiškėjo ir apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas tiek procesinis, tiek materialinis. Skųsdamas antstolio veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, pareiškėjas įrodinėja neteisėtus antstolio veiksmus, pagrįsdamas tai teisės normomis ir siekdamas, kad būtų atstatytas ne tik teisinis, bet ir materialinis teisingumas. Apeliantas gi, atsiliepime į skundą bando pateisinti savo neveikimą vykdomojoje byloje, kas akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo teiginiams. Pareiškėjas prašė tenkinti skundą, apeliantas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) pasirenka asmuo, kurio teisės pažeistos, reikšdamas konkretų reikalavimą teisme (CPK 5 straipsnis).Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai dėl kurių skundai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka išvardyti CPK 634 str. Tai yra veiksmai susiję su vykdymo procesu pagal pateiktus dokumentus (CPK 587 str.). Įstatymo leidėjas aiškiai atribojo procesinius veiksmus, skundžiamus CPK ypatingosios teisenos tvarka ir kitus antstolių veiksmus, kurie ypatingosios teisenos tvarka neginčytini (CPK 510, 587,634 straipsniai, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1,2 dalys, 23 straipsnio 4,5 dalys). Todėl apelianto motyvas, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl antstolių veiksmų apskundimo turėjo pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Kolegija sutinka su advokatės A.B. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad antstolis klaidingai aiškina procesinės teisės normas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas pinigines lėšas sumoje 351,98 Lt. pareiškėjui grąžino 2007-04-20, tai yra po skundo padavimo (skundas paduotas 2007-04-06), bet iki bylos nagrinėjimo teisme, tai nustatyta taip pat skundžiamoje nutartyje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakartotinai įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui nurašytas iš banko sąskaitos lėšas. Teismas taikydamas įstatymą arba atsisakydamas taikyti konkrečias teisės normas atlieka kiekvienoje byloje teisės aiškinimo funkciją. CPK 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl teisė turi būti aiškinama ne paraidžiui, o siekiant atskleisti tikruosius konkrečios teisės normos tikslus ir siekius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog lėšos nurašytos nuo pareiškėjo sąskaitos esančios AB bankas „Hansabankas“, pareiškėjui L. S. 2007-04-20 grąžintos. Todėl pirmosios instancijos teismas patenkinęs pareiškėjo skundą pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, tačiau neturėjo pagrindo įpareigoti antstolį grąžinti (atlikti veiksmus) pareiškėjui 351,98 Lt., nes tai neatitiktų teisės taikymo ir aiškinimo principus. Kolegija sutinka su advokatės A.B. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad apeliantas neįrodė nutarties neteisėtumo CPK 18 str. ir 513 str. aspektu.
Siekdama kasacinio teismo formuojamos praktikos suvienodinimo, išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija išaiškino, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Kolegija sutinka su advokatės A.B. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad antstolis 2005-10-28 sužinojęs, kad bauda yra sumokėta, galėjo nedelsdamas panaikinti 2004-01-05 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir užbaigti vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė. Todėl apelianto motyvai apie tai, kad lėšų pervedimas iš asmeninės skolininko sąskaitos yra priskirtas banko funkcijoms, o ne antstoliui yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kolegija sutinka su A.B. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad 2007-03-07 bankui nurašius į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjo lėšas, apeliantas privalėjo nedelsdamas priimti patvarkymą dėl piniginių lėšų grąžinimo pareiškėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį patvarkymą išsiųsti suinteresuotiems asmenims (CPK 605 str.). Tačiau šių procesinių veiksmų antstolis taip pat neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus neteisėtais. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apelianto motyvas dėl netinkamai įvertintų bylos aplinkybių pirmosios instancijos teisme.
Kolegija sutinka su advokatės A.B. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad pareiškėjo ir apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas tiek procesinis, tiek materialinis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti pareiškėjui L. S. bylinėjimosi išlaidas.
Teismo išlaidos, tiek ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Civilinio proceso kodekso 93,98 straipsniai). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė A. B. R. (b.l.67), advokatė surašė atsiliepimą į antstolio R. V. atskirąjį skundą, kolegija sutiko su advokatės A. B. R. atsiliepimo motyvais ir vadovavosi šiais motyvais (b.l.68-72) nutartyje. Pareiškėjas sumokėjo už advokatės teisinės paslaugas 450,00 Lt.(b.l.73), tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr.308835. Kolegija priteisdama bylinėjimosi išlaidas vadovaujasi CPK 98 str.,443 str.6d. ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams (8.15 p.). Tokiu būdu pareiškėjui priteistina 350,00 Lt. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. (CPK 338 str., 329 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties nekeisti.
Priteisti iš antstolio R. V. ((duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 350,00 Lt. pareiškėjui L. S. ((duomenys neskelbtini) ).