Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. S. D., tretieji asmenys E. V. D., D. D., E. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija dėl pirkimo-pardavimo sutarties, įsakymo pripažinimo negaliojančiais ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ab initio 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8SU-422, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ab initio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ- 1155-(14.8.2) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0101:75), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo R. S. D. ir kitų reikalavimų.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą per 10 dienų pašalinti ieškinyje nurodytus trūkumus: įkainoti ieškinį bei patikslinti trečiąjį ieškinio reikalavimą.

Ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, teismui 2017 m. birželio 12 d. pateikė, patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis neįvykdyta, kadangi ieškovė ištaisė tik dalį trūkumų, o ieškinio neįkainojo.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 49 straipsniu, valstybės institucijos gali reikšti ieškinį viešajam interesui ginti tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nurodė, kad, nors ieškovė pareiškė ieškinį vadovaudamasi LR žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, LR žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, jai suteikta teise ginti viešąjį interesą, tačiau šios teisės normos nenustato, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę ginti viešąjį interesą tokio pobūdžio bylose (vadovaujantis nurodytais teisės aktais, ši institucija įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, priima sprendimus dėl valstybinės žemės perleidimo ir kt., bet jos funkcijoms nepriskirta jos pačios teisės aktų įgyvendinimo kontrolė). Teismas vertino, kad dėl to, jog ieškovė reiškia reikalavimą panaikinti įsakymą, kurį priėmė ji pati, tai ji turėtų būti tokioje byloje atsakove, priešingu atveju taptų nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos skundo argumentus:

Ieškovė 2017 m. birželio 12 d. patikslintame ieškinyje ištaisė teismo nurodytus trūkumus – nurodė ieškinio sumą bei mokėtiną žyminį mokestį, todėl nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi patikslintu ieškiniu buvo ištaisyti visi trūkumai ir ieškinys tinkamai ir aiškiai įkainotas bei atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismas nutartyje nepagrįstai pasisakė apie tai, jog Tarnybos funkcijoms nepriskirta jos pačios teisės aktų įgyvendinimo kontrolė. Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Kadangi 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis su R. S. D. buvo sudaryta pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, todėl visi veiksmai, atlikti po šios pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo (pirmiau minėto statinio paskirties keitimo, jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros) ir pati pirkimo–pardavimo sutartis, įsakymas pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Tarnyba, siekdama apginti viešąjį interesą, vadovaudamasi CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 8VJ-1155-( 14.8.2) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo Reginai S. D.“, 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 8SU-422, pastato-ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo (iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją (vieno buto pastatai)) ir jo įregistravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamąjį namą, pripažinimo negaliojančiais.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė nurodė ieškinio sumą – 57 200 Eur bei mokėtiną žyminį mokestį, todėl teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pašalinti ne visi trūkumai, t. y. kad ieškovė neįkainojo ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje nenustatė ieškovei jokių trūkumų dėl netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės reikšti ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą įgyvendinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį argumentuodamas: kadangi ieškovė reiškia reikalavimą panaikinti įsakymą, kurį priėmė ji pati, tai ji turėtų būti tokioje byloje atsakove, priešingu atveju taptų nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas.

13. Dėl Tarnybos kaip netinkamos šalies pagal šioje byloje reiškiamus reikalavimus, pažymėtina, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

14.Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas ieškovės skundo argumentus vertina pagrįstais, todėl atskirąjį skundą tenkindamas panaikinama Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.