Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, priklausomai nuo padalijimo būdo, tampa valdomu vieno iš sutuoktinių asmeninės arba jų abiejų bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvę sutuoktiniai šiuo atveju – bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas. Šio kodekso 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys turi atitikti CPK 135, 382 straipsnio reikalavimus.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi nurodė ieškovei pašalinti konkrečius trūkumus, susijusius su ieškinio sumos nurodymu, žyminio mokesčio sumokėjimu, reikalavimo padalinti bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą patikslinimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė 20 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą ieškinio trūkumams šalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju ieškinys) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalina.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nes formuluodama ieškinio reikalavimą nenurodė pageidaujamų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei kaip ir buvo nurodyta 2012 m. vasario 15 d. teismo nutartyje – nenurodė realių turto dalių. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad tiek pradiniame ieškinyje reikalavimas – padalinti lygiomis dalimis santuokoje įgytą butą, tiek patikslintame ieškinyje reikalavimas – pripažinti santuokoje įgytus žemės sklypą ir butą bendrąja daline nuosavybe yra netikslūs.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas šeimos bylose, jų tikslus ir paskirtį ir į pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartyje įvardintus ieškovės ieškinio trūkumus, susijusius su reikalavimo dėl santuokoje įgyto dalintino turto tikslinimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas šeimos bylose.

Teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 straipsnis). Visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėti numatytos bendrųjų nagrinėjimo taisyklių išimtys (CPK 375 straipsnio 1 dalis). Teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas yra aktyvus, kuris pasireiškia įrodymų rinkimu savo iniciatyva, pareikštų reikalavimų viršijimu arba sprendimo priėmimu dėl nepareikštų reikalavimų (CPK 376 straipsnis).

Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ( CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pradiniame ieškinyje prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis. Vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo nurodymais, patikslintame ieškinyje pateikė prašymą santuokoje įgytą turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Atskirajame skunde ieškovė tvirtina, kad ji suformulavo reikalavimą padalinti po ½ turto dalį ieškovei ir atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek pradinio ieškinio reikalavimo, tiek patikslinto ieškinio reikalavimo turinys nekelia abejonių dėl dalintino turto reikalavimo tikslumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Taigi, patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti santuokoje įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe, nenurodant konkrečių tiek idealinių, tiek realių dalių, nelaikytinas trūkumu ir iš esmės atitinka CK 4.73 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nebuvo pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu. Juolab, kad ieškovė jau pradiniame ieškinyje prašė padalinti turtą lygiomis dalimis. Jeigu pirmosios instancijos teismas laiko, kad toks reikalavimas šalims užkirs kelią naudotis turtu arba kad toks sprendimas negalėtų būti realiai įgyvendintas, šias aplinkybes teismas gali išsiaiškinti teisminio proceso metu. Toks teismo aktyvus vaidmuo atitinka CPK 377 straipsnio nuostatas, kurios suteikia teisę ieškovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilines bylas, kuriose sprendžiami su šeimos teisiniais santykiais susiję klausimai, vertintina ne kaip teismo pareiga įrodymus rinkti pačiam, o kaip nešališkumo principo nepažeidžianti teismo teisė, siekiant išsiaiškinti su byla susijusias faktines aplinkybes, neapsiriboti vien proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet įvardinti ir kitus bylai svarbius įrodymus bei juos išreikalauti. Tokia teismų pozicija yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Teismų praktika, 2002 m., Nr. 17, p. 461).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir į pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartyje išvardytus ieškovės ieškinio trūkumus, sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti ir pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovei.

Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nelaikytinas ieškinio trūkumu, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti perduoti pirmosios instancijos teismui.