Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-29 · Administracinė byla Nr. I-2957-362/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
I-2957-362/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pran.), Jarūnė Sedalienė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriui
Trečiasis asmuo
A. K., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2014 m. gruodžio 29 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus,

kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovams L. V. ir R. R.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus atstovei E. G.,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams J. B. ir R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus (toliau – ir Telšių skyrius) 2014 m. liepos 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, laikinai vykdančio Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dėl AB „Orlen Lietuva“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundo.

Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. apie 11.45 val. darbuotojas A. K. pranešė, kad pajuto stiprų kojos skausmą. Darbuotojui buvo nedelsiant iškviesta greitoji medicinos pagalba, diagnozuotas raiščių patempimas. Bendrovėje iš darbdavio ir darbuotojų atstovų sudaryta dvišalė komisija detaliai įvertino įvykio darbe aplinkybes, susijusius dokumentus, darbuotojų paaiškinimus ir nustatė, kad 2014 m. balandžio 3 d. apie 11 val. Bendrovės pylėjai A. K., K. V., R. P., V. S. pradėjo pilti mazutą į vagonus cisternas mazuto užpylimo estakadoje ir stebėjo mazuto lygį vagonuose cisternose. Eidamas estakados paviršiumi link kito vagono cisternos A. K. pajuto skausmą dešinės kojos šlaunies srityje. Tiek pylėjo A. K., tiek pylėjo K. V. paaiškinimuose užfiksuota, kad darbuotojas nebuvo paveiktas jokio išorės poveikio, t. y. neužkliuvo, nepargriuvo, nepaslydo ar pan.

Komisija nustatė, kad judėjimo paviršius atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. lygus, be plyšių, įdubimų, atsikišimų, todėl 2014 m. balandžio 18 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu dėl įvykio darbe, dėl kurio A. K. patyrė žalą sveikatai, Nr. TV26(1.60-8)-202 konstatavo, kad A. K. patirtas sužeidimas nėra susijęs su jo vykdomu darbu, įvykio darbe tyrimą nutraukė, N-1 formos akto nesurašė, t. y. nepripažino įvykio nelaimingu atsitikimu darbe.

Apie šį komisijos sprendimą Bendrovė 2014-04-18 išsiųsdama registruotus raštus informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių bei A. K.. 2014 m. gegužės 30 d. Bendrovė su A. K. darbo sutartį nutraukė.

2014 m. liepos 11 d. Bendrovė sužinojo, kad A. K. kreipėsi į Telšių skyrių prašydamas ištirti įvykį darbe. Telšių skyrius nustatė, Bendrovės manymu, analogiškas įvykio darbe faktines aplinkybes, kaip ir įvykį tyrusi bendrovės komisija, tačiau įvykį darbe pripažino nelaimingu atsitikimu darbe ir 2014 m. liepos 22 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad tam, jog įvykis darbe būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, būtina nustatyti priežastinį ryšį su darbu. Šiuo atveju darbuotojas nebuvo paveiktas jokių išorės veiksnių, t. y. neužkliuvo, nepargriuvo, nepaslydo ar pan., be to, judėjimo paviršius atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl, atsakovo nuomone, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys su darbu. Tai, jog darbuotojas informavo darbdavį darbo metu ir būdamas darbo vietoje, neįrodo, jog ir sužalojimas įvyko būtent tuo metu ir toje vietoje. Šiuo atveju nenustatyta, kada, o ypač kokiems veiksniams, priežastims lėmus, darbuotojas susižalojo. 2014-07-22 Telšių skyriaus rašte Nr. (6)SD-9893 nurodoma, kad Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.2 ir 8.3 punktais. Šiuose punktuose numatyta, kad N-1 formos aktas surašomas, atitinkamai, kai parengiama darbo vieta (8.2) arba vykstant darbo reikalais (8.3). Nei viena iš šių aplinkybių nebuvo nustatyta nei komisijos, nei Telšių skyriaus, todėl Bendrovė laikosi pozicijos, kad vadovautis šiais punktais nebuvo pagrindo.

Taip pat atsakovas nesutinka su tuo, jog, kaip nurodyta Valstybinės darbo inspekcijos prie sprendimo pridėtose išvadose, pagrindas pripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu darbe yra bent vieno iš trijų esminių kriterijų (ar įvykis įvyko darbo laiku, ar įvykis įvyko darbo vietoje, ar įvykis įvyko darbuotojui vykdant darbines funkcijas) buvimas. Atsakovas nurodo, jog pirmiausia būtina nustatyti visų trijų aplinkybių buvimą tam, kad įvykis būtų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.

Apie įvykio darbe nepripažinimą nelaimingu atsitikimu darbe A. K. sužinojo iš 2014-04-18 jam siųsto Bendrovės rašto, skundą Telšių skyriui jis pateikė 2014-07-11. Teigti, jog darbuotojas savo tariamai pažeistas teises gali ginti neribotai, nėra teisinio pagrindo. Atsakovo manymu, šiuo atveju taikytina analogija tam, kad būtų užtikrintas teisinės padėties apibrėžtumas – Nuostatų 73 punkte nustatyta, kad pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių nukentėjusysis gali teikti per 2 mėnesius nuo akto surašymo.

Taip pat atsakovo pozicija, kad surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą būtina nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (Nuostatų 46.5 punktas), nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Nuostatų 46.17 punktas), duomenys nelaimingo atsitikimo aplinkybių aprašyme pateikiami pagal jų priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu darbe (Nuostatų 46.8 punktas). Nenustačius priežastinio ryšio ir veiksnių įvykis darbe nepripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Telšių skyrius 2014-09-07 gavo A. K. skundą, kad jis, 2014-04-03 atlikdamas mazuto pylimą į cisternas estakadoje Nr. 910-10, pajuto skausmą dešinės kojos šlaunyje, jam buvo diagnozuotas dešinės šlaunies raiščių patempimas, tačiau atsakovo dvišalė komisija nesurašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto. Komisija, ištyrusi minėtą įvykį darbe, dėl kurio A. K. patyrė žalą sveikatai, nutraukė nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą motyvuodama tuo, kad nustatytas įvykis darbe nėra susijęs su darbu.

A. K. skundą tyrusi Telšių skyriaus vyr. darbo inspektorė E. G. pripažino, kad minėtas įvykis darbe yra susijęs su darbu ir 2014-07-22 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 5. Tyrimo metu nustatyta, kad A. K. 2014-04-03 patyrė fizinę žalą sveikatai, atlikdamas darbines funkcijas darbo vietoje, t. y. atliekant mazuto pylimą į cisternas estakadoje Nr. 910-10. Vadovaujantis Nuostatų 8.1 punktu „dirbant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą darbą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas“, vyr. darbo inspektorė surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 5.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atsiliepime ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paminėjo, kad A. K. pagal darbo sutartį Bendrovėje dirbo Naftos produktų krovos cecho pylėju. To, kad A. K. 2014-04-03 darbo laiku darbo vietoje (mazuto užpylimo estakados paviršiuje, esančiame 3 aukšte) vykdė jam privalomas vykdyti funkcijas (t. y. cisternų užpylimo mazutu priežiūrą), nepaneigė įvykį tyrusi dvišalė komisija. Kitokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta ir VDI vyr. darbo inspektorės atlikto tyrimo metu. Būtent todėl, vadovaudamasi Nuostatų 8.1 punktu, VDI vyr. inspektorė konstatavo, kad Komisija, kvalifikuodama įvykį kaip „nesusijusį su darbu“, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) bei nuostatuose įtvirtintų normų reikalavimus, ir todėl surašė N-1 formos aktą. Pareiškėjo teiginys, kad „šiuo atveju darbuotojas nebuvo paveiktas jokių išorės veiksnių, t. y. neužkliuvo, nepargriuvo, nepaslydo ar pan., be to, judėjimo paviršius atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl, Bendrovės nuomone, nebuvo nustatytas ryšys su darbu“, nesudaro pagrindo įvykio darbe, atsitikusio A. K., nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe. Atvirkščiai, konstatuotina, jog įvykis įvyko darbo laiku, darbo vietoje, vykdant darbo sutartyje sulygtą darbą. Tokiu būdu, vadovaujantis Įstatyme bei Nuostatuose nurodytomis sąlygų apibrėžtimis, vienareikšmiškai suponuojama išvada, kad įvykis, įvykęs A. K., susijęs priežastiniais ryšiais su darbu (darbuotojo pasisukimas su tikslu eiti atlikti privalomas vykdyti darbo funkcijas).

Dėl pareiškėjo hipotezės, jog „tai, kad darbuotojas informavo darbdavį darbo metu ir būdamas darbo vietoje, neįrodo, kad ir sužalojimas įvyko būtent tuo metu ir toje vietoje“, nurodė, kad atliekamo pirminio tyrimo metu dvišalė komisija turėjo nustatyti faktines įvykio aplinkybes, t. y. ar darbuotojas patyrė traumą darbo vietoje, ar patirta trauma nebuvo ankstesnės traumos pasekmė, surinkti kitus duomenis ir įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius įvykio sąryšius su darbu. Tačiau nei Komisijos surinktoje įvykio tyrimo medžiagoje, nei komisijos surašytame akte jokių įrodymų (dokumentų), patvirtinančių pareiškėjo keliamas hipotezes, nenustatyta ir nepateikta. Priešingai – tiek faktinių aplinkybių, išdėstytų Komisijos surašytame akte, tiek ir tyrimo medžiagoje pateikiamų dokumentų analizė neleidžia abejoti faktu, kad A. K. fizinę žalą sveikatai patyrė atlikdamas darbines funkcijas darbo vietoje. Aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad A. K. traumą patyrė dėl ligos ar kitu nei darbo laiku, nenustatyta ir VDI vyr. darbo inspektorės E. G. atlikto tyrimo metu.

Atsiliepimas

VDI atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pastaba, jog VDI vyr. darbo inspektorė Telšių skyriaus lydraštyje Nr. (6)SD-9893 nurodė netinkamus nuostatų punktus, tačiau pažymėjo, kad formalus techninės klaidos fiksavimas negali paneigti ad hoc nustatytų faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu darbe ir surašyti Nuostatuose nurodytos atitinkamos formos dokumentą.

Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo VDI nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog reikalinga nustatyti aplinkybių visetą (įvykis įvyko darbuotojo darbo laiku, darbo vietoje, vykdant darbines funkcijas) tam, kad įvykis būtų laikomas įvykiu darbe. Nurodė, jog komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011 (toliau – Reglamentas) 1 straipsnyje nurodyta, kad „Nelaimingas atsitikimas darbe – pavienis įvykis darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala. Darbo metu – vykdant profesinę veiklą arba būnant darbe“. Taigi Reglamente vienareikšmiškai nustatyta, kad pakankamas pagrindas įvykį kvalifikuoti nelaimingu atsitikimu darbe yra sąlyga, kad darbuotojas įvykio metu vykdė darbines funkcijas (arba buvo darbe), išskyrus išimtis, nurodytas Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 44 straipsnio 7 dalyje ir Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos metodikoje – t. y. nepripažįstant įvykio nelaimingu atsitikimu darbe būtina nustatyti dviejų sąlygų egzistavimą vienu metu: darbuotojas buvo ne darbo vietoje ir vykdė su darbu nesusijusias funkcijas.

Dėl skundo VDI padavimo terminų nurodė, jog apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe darbdavys praneša, pateikdamas VDI Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą. Šiuo atveju joks aktas ar pranešimas apie įvykį VDI nebuvo pateiktas, VDI apie įvykį darbe sužinojo tik gavus nukentėjusiojo skundą. Tokiu būdu A. K. prašymas laikytinas pranešimu apie nelaimingą atsitikimą darbe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus 2014 m. liepos 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 5 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

Nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-07-23) 2 straipsnio 20 dalyje: nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnis nustato, kad nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus: 1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai; 2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras; 3) nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas. Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu: 1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo; 2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais). Taigi įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. A. K., Bendrovėje dirbęs naftos produktų krovos cecho pylėju, kartu su kitais darbuotojais (K. V., R. P., V. S.) pylė mazutą į vagonus cisternas mazuto užpylimo estakadoje. Apie 11.45 val. pylėjas A. K., eidamas estakados paviršiumi nuo vienos cisternos link kitos, pajuto stiprų skausmą dešinės kojos šlaunies srityje. Darbuotojui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis nuvežtas į VšĮ Mažeikių ligoninę, kur diagnozuota dešinės šlaunies raiščio patempimas (traumos pobūdis). 2014 m. balandžio 3 d. pažymoje apie traumos sunkumą Nr. P6-200 (86 b. l.), išduotoje VšĮ Mažeikių ligoninės, taip pat nurodyta, kad nurodytoji trauma nepriskiriama prie sunkių. Siekiant ištirti įvykį, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, Bendrovėje iš darbdavio ir darbuotojų atstovų buvo sudaryta dvišalė komisija. Komisija, ištyrusi įvykio aplinkybes, apžiūrėjusi nelaimingo atsitikimo vietą, įvertinusi darbuotojų paaiškinimus nustatė, jog pylėjas A. K., eidamas estakada, nebuvo paveiktas jokio išorės veiksnio, t. y. neužkliuvo, nepargriuvo, nepaslydo ar pan., taip pat jog judėjimo paviršius atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. lygus, be plyšių, įdubimų, atsikišimų, todėl konstatavo, kad A. K. patirtas sužeidimas nėra susijęs su jo vykdomu darbu, dėl to tyrimą nutraukė bei nesurašė N-1 formos akto ( 2014 m. balandžio 18 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas dėl užfiksuoto įvykio darbe, dėl kurio A. K. patyrė žalą sveikatai Nr. TV26(1.60-8)-202, 7–8 b. l.).

2014 m. liepos 9 d. A. K. kreipėsi į Telšių skyrių, prašydamas ištirti įvykį darbe. Telšių skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 11 d. pavedimu Nr. 325 Dėl inspektavimo pavedė vyriausiajai darbo inspektorei E. G. „pagal VDI kompetenciją ištirti galimai darbe įvykusį įvykį A. K. nelaimingą atsitikimą įmonėje (įmonėse)“ (87 b. l.).

Telšių skyriaus vyr. darbo inspektorė E. G., ištyrusi nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pripažino, jog 2014 m. balandžio 3 d. įvykęs įvykis susijęs su darbu ir 2014 m. liepos 22 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 5 (37–40 b. l.).

Atsakovas, nesutikdamas su Telšių skyriaus 2014 m. liepos 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktu Nr. 5, 2014 m. rugpjūčio 18 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (25)SD-11958 nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų.

Byloje ginčo dėl faktinių įvykio aplinkybių nėra, ginčas kilęs dėl šių aplinkybių vertinimo ir 2014 m. balandžio 3 d. nelaimingo atsitikimo pripažinimo / nepripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe.

Pagrindinis atsakovo argumentas, nepripažįstant įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, yra tai, jog, išanalizavusi faktines aplinkybes ir dokumentus, Bendrovės sudaryta dvišalė komisija nepripažino įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, nelaimingu atsitikimu darbe, nes, atsakovo nuomone, nėra nustatytas šio atsitikimo ryšys su darbu.

Kaip jau buvo minėta, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-09-12), kurių 7 punkte nustatyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Nuostatų 8.1 punkte nurodyta, jog N-1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens (toliau vadinama – įmonės vadovas) ar jo įgalioto asmens (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo) žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas. Taip pat Nuostatų 12 punkte baigtiniu sąrašu nurodyta, kokie nelaimingi atsitikimai nelaikomi susijusiais su darbu – nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, yra įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis: 12.1. sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; 12.2. susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką; 12.3. savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais); 12.4. nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.

Nuostatuose taip pat nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai (Nuostatų 5 p.). N-1 formos aktas, pagal Nuostatų 1 priedą, yra surašomas, esant lengvam nelaimingam atsitikimui darbe (Nuostatų 7 p., 48 p.). Iš 1 priedo 4.3–4.5 punktų matyti, kad akte turės būti nurodomi sužalojimo diagnozė, sužalota kūno dalis, sužalojimo pobūdis, t. y. duomenys apie traumą.

Atsižvelgdama į nustatytą reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad tam, jog įvykis būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, turi būti nustatyta, jog jis įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, taip pat, jog būtinas nelaimingo atsitikimo darbe padarinys – darbuotojo trauma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-541/2014).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pasisakymus teismo posėdžio metu kaip nepagrįstą atmeta atsakovo argumentą, jog tai, kad darbuotojas informavo darbdavį apie įvykį darbo metu ir būdamas darbo vietoje, neįrodo, jog ir sužalojimas įvyko būtent tuo metu ir toje vietoje. Pažymėtina, kad šios abejonės įvykį tyrusi komisija nei 2014 m. balandžio 18 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. TV26(1.60-8)-202, nei kituose tyrimo dokumentuose nenurodė, tyrimą dėl įvykio nutraukė, kaip konstatuota, tik dėl priežastinio ryšio tarp traumos ir vykdomo darbo nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismo vertinimu, visi byloje esantys dokumentai, Komisijos ir Telšių skyriaus atliktų tyrimų metu nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, A. K. ir kartu buvusių darbuotojų paaiškinimai kaip tik patvirtina faktą, kad įvykis, dėl kurio darbuotojas patyrė traumą, įvyko būtent 2014 m. balandžio 3 d. apie 11.45 val., t. y. darbo metu, būnant darbo vietoje.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju darbuotojas nebuvo paveiktas jokių išorės veiksnių, t. y. neužkliuvo, nepargriuvo, nepaslydo ar pan., judėjimo paviršius atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl mano, jog įvykis nesusijęs su darbu.

Byloje nustatyta, kad A. K. AB „Orlen Lietuva“ dirbo pagal darbo sutartį Naftos produktų krovos cecho pylėju (15-16 b. l.). AB „Mažeikių nafta“ (atsakovas yra AB „Mažeikių nafta“ teisių perėmėjas) personalo direktorės 2009-07-24 patvirtintų pylėjo pareiginių nuostatų (158–159 b. l.) 6.1–6.21 punktuose nustatytos pylėjo darbo funkcijos, tarp kurių nustatyta, kad pylėjas pila/išpila naftos produktus, prisilaikant darbų eiliškumo, išvengiant produktų nuostolių bei prastovų (6.8 punktas), prieš krovą patikrina vagonų cisternų vidaus techninę būklę, jų švarą ir tinkamumą naftos produktų pylimui, vagonų cisternų liuko uždarymo, užplombavimo mechanizmo tvarkingumą (6.10 punktas), nustatyta bendrovėje tvarka užpildžius talpas, uždaro jas, nustatyta tvarka užplombuoja vagonų cisternų liukus (6.11 punktas) ir kitos. Tiek įvykį tyrusi atsakovo sudaryta komisija, tiek Telšių skyrius nustatė, kad A. K. 2014 m. balandžio 3 d. apie 11.45 val. darbo laiku darbo vietoje vykdė jam privalomas vykdyti darbo funkcijas – cisternų užpylimo mazutu priežiūrą, einant nuo vienos cisternos prie kitos pajuto skausmą dešinės šlaunies srityje. Teismo vertinimu, tai, jog šiuo atveju darbuotojas nebuvo paveiktas jokių išorės veiksnių, t. y. neužkliuvo, nepargriuvo, nepaslydo ar pan., nesudaro pagrindo teigti, jog ši aplinkybė lemia priežastinio ryšio nebuvimą – priešingai, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad įvykis įvyko darbo laiku, darbo vietoje, vykdant darbo sutartyje sulygtą darbą.

Kaip jau šiame sprendime buvo minėta, būtinas nelaimingo atsitikimo darbe padarinys – darbuotojo trauma.

Po įvykio darbe A. K. buvo išvežtas į VšĮ Mažeikių ligoninę, šios įstaigos 2014 m. balandžio 3 d. pažymoje apie traumą Nr. P6-200 (86 b. l.) nurodytas traumos pobūdis – dešinės šlaunies raiščio patempimas bei pažymėta, kad nurodytoji trauma nepriskiriama prie sunkių. Taigi A. K. medicininiuose dokumentuose sveikatos sutrikimo priežastimi nurodyta trauma. Pažymėtina, kad nei darbdavių dvišalė komisija, nei VDI nėra kompetentingos nustatyti diagnozę ir traumos sunkumą, o turi vadovautis asmens sveikatos priežiūros įstaigų išvadomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju yra nustatytas būtinas nelaimingo atsitikimo darbe padarinys – darbuotojo trauma.

Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad Telšių skyriaus 2014 m. liepos 22 d. rašte Nr. (6)SD-9893 nurodoma, jog Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas surašytas vadovaujantis Nuostatų 8.2 ir 8.3 punktais, kuriuose nurodoma, kad N-1 formos aktas surašomas, kai parengiama darbo vieta (8.2 punktas) arba vykstant darbo reikalais (8.3 punktas). Kadangi nei viena iš šių aplinkybių nebuvo nustatyta nei Komisijos, nei Telšių skyriaus, vadovautis šiais punktais nebuvo pagrindo.

Teismas sutinka su šiuo atsakovo argumentu, kad Telšių skyriaus 2014 m. liepos 22 d. rašte Nr. (6)SD-9893 (42 b. l.) nurodyti netinkami Nuostatų punktai, tačiau vertintina, kad tai formalus pažeidimas, techninė klaida, kuri nepaneigia tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad šiame rašte nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant savo darbo funkcijas darbo vietoje bendrovės teritorijoje.

Dėl kitų atsakovo argumentų teismas pažymi, jog ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliai neaptarinės visų pareiškėjo argumentų, būtent papildomų argumentų, kuriais pareiškėjas ginčija trečiojo suinteresuoto asmens VDI sprendimą, kadangi šiame sprendime nurodė pakankamai motyvų, pagrindžiančių išvadą, jog atsakovo priimtas Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas Nr. 5 yra teisėtas ir pagrįstas, tuo pačiu konstatuotina, jog ir trečiojo suinteresuoto asmens, tyrusio pareiškėjo skundą bei nusprendusio, jog įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, t. y. patvirtinusio Telšių skyriaus sprendimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniuose, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Arvydas MartinavičiusJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius