Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas: 1. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos nuosprendis ir nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimas – konfiskuotas nuteistajam priklausantis automobilis, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista; 2. Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, atidėtas 1 metams, paskyrus įpareigojimus, ir bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikintas Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas; 3. Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir turto – automobilio konfiskavimas; Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir turto – automobilio konfiskavimas, bausmę atlikęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. gruodžio 1 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,67 prom. neblaivumas) parvertė ant grindų savo sugyventinę K. A., po ko suėmęs rankomis jai už kaklo jį spaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad K. A. yra jo sugyventinė, su ja kaip sutuoktiniai gyvena apie 2 metus. Gyvena dviese, bendrų vaikų neturi. Gyvena jo tėvui V. G. priklausančiame bute. Su K. sutaria gerai, bet būna, kad pasipyksta žodžiais. 2024 m. gruodžio 1 d. po pietų, tiksliai laiko negali pasakyti, dviese, su K., savo namuose, pradėjo vartoti alkoholį. Jis gėrė alų ir degtinę. K. gėrė ne daug degtinės. Jis jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet visas įvykio aplinkybes pamena. Prisimena, kad apie 17 val., tarp jo ir K. įvyko žodinis konfliktas, konfliktas kilo būnat jiems kambaryje. Konfliktas persikėlė į laiptinę, kur išbėgo K., o jis jai iš paskos. Jis K. sugriebė už rankos ir bandė parsivesti į namus. Tada K. laiptinėje pradėjo šaukti ir pati parkrito ant žemės. Jis jai viena ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, taip pasielgė, nes ji labai garsiai rėkė ir tai jį suerzino. Dėl to labai gailisi, K. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Prižadėjo K., kad daugiau taip nesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0124000744375, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 1 d. 17.11 val., pas kaimynus girdi, kaip vyras muša moterį. Moteris galimai laukiasi. Bute gyvena sugyventiniai;

- 2024 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko šalia (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buto durų. Apžiūrint įvykio jokių grumtynių ar muštynių požymių nepastebėta. Pridėtos foto lentelės;

- 2024 gruodžio 1 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. A. apžiūros metu išoriškai apžiūrėjus moters kūną, kaklo srityje matosi paraudimai, dešiniame skruoste matosi hematoma, lūpos srityje žaizdelė. Daugiau išoriškai jokių sužalojimų nepastebėta. Pridėtos foto lentelės;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. A. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad G. G. yra jos sugyventinis. Su G. draugauja apie 2 metus, apie 4-5 mėnesius gyvena kartu, kaip sutuoktiniai. Su G. vaikų neturi, gyvena dviese. Gyvena jo tėvui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Su G. sutaria gerai, būna, kad pasipyksta žodžiais. 2024 m. gruodžio 1 d. su sugyventiniu G. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, G. gėrė dar ir alaus. Apie 16-17 val., tiksliai laiko nepamena, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl mobiliojo ryšio telefono. Jiems dviese būnant kambaryje, konflikto metu sugyventinis išplėšė jai iš rankų telefoną, dėl to, ji pabėgo iš buto. G. jai sakė eiti namo, pasikalbės. Po to ji pati atsisėdo ant žemės ir atsigulė. G. toliau prašė, kad eitų namo, ji toliau gulėjo, jis ją bandė pakelti, ji muistėsi nesileido, kad ją jis pakeltų. Po to ji atsisėdo ir jis jai viena ranka, nepamena kuria, sugriebė už kaklo ir jį spaudė, jai skaudėjo. Skausmą 10 balų sistemoje vertina 4-5 balais. Po to jis ją paleido ir nuo jos nuėjo. Pamena, kai ji su G. buvo laiptinėje, kažkuriuo metu pro duris buvo išlindęs kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tik galvą buvo iškišęs į laiptinę, į laiptinę išėjęs nebuvo. Tai buvo pirmas kartas kai G. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Ji jam dėl to atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio nereikš;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. S. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. ji buvo (duomenys neskelbtini), kai apie 17 val., jai paskambino vyras V. S.. Jis pasakė, kad kaimynas G. G. su savo sugyventine koridoriuje šūkauja, kad gal mušasi. Jis pasakė, kad jis į policiją neskambins, nes jis sunkiai girdi, pasakė, jei nori pati skambink. Ji tik baigusi pokalbį su vyru būdama (duomenys neskelbtini), ne įvykio vietoje, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie triukšmą. Ji su vyru kalbėjo apie įvykį jis sakė, kad nieko nematė, kad G. G. būtų mušęs sugyventinę, pasak jo, jis girdėjo triukšmą koridoriuje, buvo iškišęs galvą, matė, kad koridoriuje yra kaimynai, jie šūkavo, bet, kad būtų G. G. mušęsi sugyventinę nematė;

- 2024 m. gruodžio 5 d. specialisto išvada Nr. G 1420/2024(04), kurioje nurodyta, kad turimų medicininių dokumentų duomenimis, K. A. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje parvertė ant grindų savo sugyventinę K. A., po ko suėmęs rankomis jai už kaklo jį spaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. A. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, G. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. A. ir liudytojos R. S. parodymais, asmens, įvykio vietos apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. gruodžio 16 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko bei nurodė, jog sutinka vykdyti viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas neblaivus ir girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (nustatytas 3,67 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam G. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, Baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, nevedęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę G. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas G. G. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 18.00 val. iki 2024 m. gruodžio 2 d. 16.45 val. išbūtas laikas (viena diena), vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, jog G. G. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų bausmės.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam G. G. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

G. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 18.00 val. iki 2024 m. gruodžio 2 d. 16.45 val. (vieną dieną) ir laikyti, jog G. G. yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu G. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią G. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d. G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. G., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti G. G., jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. G., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam G. G..

Išaiškinti G. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.