Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, advokatams Gediminui Skaisčiui ir Annai Grinevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., nevedęs, teistas 2014-07-29 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, 2017-01-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str.1d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 -1 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 4 mėnesių laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2017-10-20 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi 2017-01-24 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (nuo 2017-11-07 atlieka bausmę, bausmės pabaiga 2018-03-07), kaltinamas trimis nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 182 straipsnio 1 dalyje, ir

G. P. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) raj., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav., ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą (dvi nusikalstamos veikos):

jis, veikdamas kartu su nenustatytu bendrininku, pastarajam nenustatytu laiku į interneto svetainę www.autogidas.lt patalpinus apgaulingą skelbimą apie neva parduodamą 2006 metų laidos automobilį „Mercedes ML 320“, skelbimu susidomėjusiam ir 2015-10-10 paskambinusiam nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) E. S., į skambutį atsiliepęs J. D. bendrininkas su pastaruoju susitarė, kad E. S. už automobilį sumokės 200 eurų avansą, o automobilis 2015-10-17 bus atgabentas į Lietuvą. J. D. 2015-10-15 Vilniuje, Seinų gatvėje susitikęs su automobilį ketinusiu pirkti E. S. ir apsimetęs automobilį neva parduodančio asmens sūnėnu, paėmė iš pastarojo 200 eurų grynųjų pinigų kaip avansą už automobilį „Mercedes ML 320“, nors pažadėto automobilio nei jis, nei bendrininkas neturėjo ir nepardavinėjo. J. D. apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo E. S. priklausančius 200 eurų;

jis, veikdamas kartu su nenustatytu bendrininku, pastarajam nenustatytu laiku į interneto svetainę www.autogidas.lt patalpinus apgaulingą skelbimą apie neva parduodamą 2008 metų laidos automobilį „H. A.“, parduodamu automobiliu susidomėjusiam nukentėjusiam A. K. paskambinus nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), į skambutį atsiliepęs J. D. bendrininkas su pastaruoju susitarė, kad A. K. sumokės 200 eurų avansą už parduodamą automobilį, kuris netrukus bus atgabentas į Lietuvą. J. D. 2015-10-18 Vilniuje, Seinų gatvėje susitikęs su automobilį ketinusiu pirkti A. K. ir apsimetęs automobilį neva parduodančio asmens sūnumi, paėmė iš A. K. 200 eurų grynųjų pinigų kaip avansą už automobilį „H. A.“, nors pažadėto automobilio nei jis, nei bendrininkas neturėjo ir nepardavinėjo. J. D. apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo A. K. 200 eurų.

J. D. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, o G. P. apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą:

jie, veikdami kaip bendrininkai kartu su kitais nenustatytais asmenimis, 2015-10-21 9.31 val., J. D. būnant parduotuvėje „Maxima X“, esančioje Vilniuje(duomenys neskelbtini), kur 8-oje kasoje kasininke dirbo G. P., pasakė G. P. keturių UAB „T. S.“ žaidėjų lošimo sąskaitų kodus, kuriuos tuo pat metu J. D. telefonu diktavo nenustatytas bendrininkas, bei nurodė pastarajai, kad ši iš UAB „Maxima LT“ administruojamos sąskaitos į jo padiktuotas keturių asmenų sąskaitas pervestų, o vykdydama nurodymą G. P. pervedė 450 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., 300 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. D., 350 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią P. K., 350 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. D., viso 1450 eurų, nors iš tiesų J. D. padavė G. P., o ši įnešė į UAB „Maxima LT“ kasą dešimt kartų mažesnę sumą, t.y. tik apie 140 eurų;

tą pačią dieną, apie 2015-10-21 12.49 val., abiem kaltinamiesiems tęsiant nusikalstamą veiką, analogišku būdu G. P. pervedė 300 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. Č., 300 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. D., 200 eurų į UAB „Top sport“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią J. D., 210 eurų į UAB „T. S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią P. K., viso 1010 eurų, nors G. P. į UAB „Maxima LT“ kasą priėmė tik apie 110 J. D. jai paduotų eurų. Taip jie bendrai – J. D. savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai, o G. P. – kitų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo UAB „Maxima LT“ priklausančius 2213.96 eurų.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (Sukčiavimas) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ir/ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiaudamas kaltininkas įsipareigoja nukentėjusiesiems pagal sutartis arba tiesiog susitarimus, tačiau iš tiesų jis neketina vykdyti iš to jam kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti – apgauti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir, pasinaudodamas šių patiklumu, neteisėtai įgyti jų turtą. Būtent tai yra esminis kriterijus, atribojantis kaltininko (skolininko) baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę nusikalstamą pobūdį ir nori būtent apgaulės būdu gauti turtą ar turtinę naudą.

Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia vienos ar kelių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymu: svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

J. D. yra kaltinamas dviejų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, t.y. svetimo turto savo ir kitų asmenų naudai įgijimu apgaule.

Bylos duomenys patvirtina, kad abi šias nusikalstamas veikas J. D. padarė tokiu pačiu būdu, t.y. jis neteisėtai siekė svetimo turto ir jį gavo apgaulingai įtraukdamas nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius, t.y. kartu su bendrininku įsipareigoję nukentėjusiesiems parduoti automobilį, nors iš anksto žinojo, kad to nebus, J. D. iš nukentėjusiųjų, kaip iš antrosios sandorio šalies, prisiimtų įsipareigojimų garantą, paimdavo ir pasisavindavo šių pinigus, kurių didžiąją dalį pervesdavo į bendrininko padiktuotas UAB „T. S.“ lošėjų sąskaitas, sau kaip užmokestį pasilikdamas apie 20 eurų sumą.

Apkaltinamąjį nuosprendį J. D. teismas grindžia paties kaltinamojo kaltės prisipažinimui bei parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma: nukentėjusiųjų E. S. ir A. K. parodymais, kitais rašytiniais duomenimis. Šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi, jie atitinka kaltinamojo parodymus, vieni kitus papildo ir yra pakankami konstatavimui, kad kaltinamojo J. D. veikose – jos yra analogiško pobūdžio, - yra visi Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikalstamų veikų kvalifikacija teisinga. Teismas, pripažindamas J. D. kaltu bei konstatuodamas jo veikoje bendrininkavimo požymį, konstatuoja taip pat ir tai, kad nukentėjusiųjų turtą (pinigus) kaltinamasis įgijo savo ir dar vieno, o ne kelių asmenų, kaip yra kaltinama, naudai. Byloje iš esmės nėra jokių duomenų apie tai, kad J. D. veikė daugiau nei vieno asmens naudai.

A. K. apklaustas liudytoju parodė, kad www.autigidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „H. A.“. Paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kalbėjo su vyriškiu, šis pasakė, kad automobilis tvarkingas, tačiau dar yra vežamas, jei neklysta, iš Vokietijos ir, jei jis nori pirkti tai turi pervesti avansą. Automobilio kaina berods buvo 4000 eurų. Vyriškis jam pasakė, kad turi sumokėti 200 eurų avansą ir tada tiesiai jam atgabens automobilį. Pasakė taip pat, kad jis dar ne Lietuvoje, todėl avansą galėtų sumokėti jo sūnui, kuris pasirašytų raštelį, jog gavo pinigus. Tą patį vakarą – tai buvo 2015-10-18, - apie 19.00 val. prie Vilniaus geležinkelio stoties restorano „McDonald“ jis susitiko su pardavėjo sūnumi prisistačiusiu J. D., šis pasirašė sutartį, kurioje nurodė savo duomenis ir parašė, kad paėmė 200 eurų avansą už automobilį, sutartį nufotografavo, jos originalas liko jam (A. K.). Po dienos ar dviejų jis skambino pardavėjui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Vėliau pavykus prisiskambinti šis pasakė, kad automobilis bus Vilniuje prie pagrindinės „Regitros“, o kai paskambino pardavėjui tą dieną, kai jau turėjo būti atgabentas automobilis, atsiliepęs vyriškis pasakė, kad tai buvo apgaulė. Tuomet jis iš karto kreipėsi į policiją. Taip pat skambino J. D., tačiau šis aiškino, kad nieko nežino ir, kad jis tik paėmė pinigus. Jam (A. K.) iš viso skambino iš trijų skirtingų numerių, tai yra (duomenys neskelbtini) (šis numeris buvo nurodytas skelbime), (duomenys neskelbtini) (J. D. numeris) ir (duomenys neskelbtini) (dar vienas neva pardavėjo numeris). Jam yra padaryta 200 eurų žala, tačiau civilinio ieškinio nereikš, kadangi neturi laiko važinėti į teismus dėl darbo. (b. l. 85, 87-88, 1 t.)

Įvykio vieta (t.y. vieta, kur J. D. paėmė iš A. K. pinigus) užfiksuota proceso veiksmų atlikimo protokole (b.l. 64-67, t. 1)

Byloje taip pat yra 2015-10-18 A. K. surašyta sutartis, kurios turinys patvirtina, kad jis perdavė J. D., o šis pasirašė, kad gavo 200 eurų kaip užstatą už automobilį H. A.. (b.l.69, t. 1)

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ir/ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, pasireiškia sąmoningu turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013).

Šiame kaltinimo epizode sukčiavimo specifika yra ta, kad nusikalstama veika buvo padaryta sukčiaujant elektroninėje erdvėje.

Kaltininkų J. D. ir G. P. bei nenustatytų jų bendrininkų apgaulė pasisavinant UAB „Maxima.Lt“ pinigus pasireiškė pinigų pervedimo per „Maxima“ parduotuvės kasą į UAB „T. S.“ lošėjų sąskaitas viešu inscenizavimu. Nustatyta, kad kaltinamasis J. D., vykdydamas nenustatytų bendrininkų nurodymus, parduotuvės kasininkei G. P., kuri taip pat veikė kaip bendrininkė, nurodydavo per „Maxima“ parduotuvės kasą įnešti įvairias pinigų sumas į įvairias UAB „T. S.“ lošėjų sąskaitas bei paduodavo šias finansines operacijas įgaliotai atlikti kasininkei G. P. grynųjų pinigų sumas, kurios, kaip jiems abiems buvo žinoma, buvo dešimt kartų mažesnės, nei nusikalstamą sumanymą vykdžiusios G. P. realiai pervestos sumos.

Kaltinamųjų J. D. ir G. P. kaltė įrodytą jų pačių kaltės prisipažinimu ir tarpusavyje neprieštaraujančiais parodymais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamųjų parodymų teisingumą patvirtina rašytiniai bylos duomenys: liudytojų parodymai, dokumentai.

Apklaustas kaltinamuoju J. D. parodė, kad pasakojo savo pažįstamai G. P. apie tai, kad gauna pajamų vykdydamas jam skambinančių asmenų nurodymus, t.y. susitikdamas su žmonėmis, imdamas iš jų avansus už automobilius bei pervesdamas gautas sumas į UAB „T. S.“ lošėjų sąskaitas. Jis telefonu suvedė jam skambinėjusį vyriškį, kuris turėjo savo paskyrą „Facebook“ ir buvo pasivadinęs „L. L.“, su G. P. ir ši taip pat „įsidarbino“ pas Laimį bei pradėjo bendrauti tiek su juo, tiek ir su kitais jai skambinusiais asmenimis, tarp kurių buvo ir Egidijus. Šie asmenys, sužinoję, kad G. P. dirba parduotuvėje „Maxima“, pasakė, kad pas ją darbo metu į kasą ateis jis (t.y. J. D.) ir pasakys, kiek reikia pervesti pinigų į „T. S.“ sąskaitas, o ji dar prie tos sumos turės įrašyti po nulį. 2015-10-21 apie 9,30 val. jis nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, kuriame dirbo (duomenys neskelbtini), stovėdamas G. P. kasos eilėje kalbėjo telefonu ar tai su Laimiu, ar tai su Egidijumi ir vaikinas, su kuriuo kalbėjo, jam padiktavo kelis sąskaitų numerius ir sumas, kurias reikėjo įnešti į nurodytas sąskaitas. G. P. kasoje įvedė minėtus sąskaitų numerius ir padarė pervedimą į UAB „T. S.“ sąskaitą, nurodydama 10 kartų didesnę pinigų sumą, nei jis jai perdavė grynaisiais pinigais. Tą pačią dieną pas G. P. jis buvo atėjęs dar kartą ir ši tokiu pat būdu įnešė pinigų į jam telefonu nurodytas „T. S.“ sąskaitas per PC „Maxima“ kasą, t.y. dešimteriopai didesnę sumą, nei jis G. P. padavė grynaisiais. Atėjęs pirmą kartą jis padavė G. P. grynaisiais apie 140 eurų, o antrą kartą apie 100 eurų. Kieno vardu buvo šios sąskaitos jis nežinojo. Po to, jam skambinusių asmenų nurodymu, nuėjęs į „T. S.“ lažybų punktą, esantį Sodų g., prie stoties, iš savo sąskaitos paėmė per du kartus 500 eurų o kartu buvęs P. K. (tuo metu jis draugavo su G. P.) per du kartus paėmė virš 400 eurų. Vėliau Egidijaus nurodymu jie nuvažiavo į Kauną, kur abu lažybų punkte vėl išgrynino pinigų, kuriuos perdavė prie jų priėjusioms dviem moterims. Visus šiuos veiksmus telefonu kontroliavo Egidijus. Už visą šį darbą jis negavo jokio atlygio, nors Egidijus žadėjo atsiskaityti. Dar vėliau Egidijaus nurodymu visus pinigų pervedimo į „T. S.“ sąskaitą čekius jis nunešė ir paliko kavinėje, esančioje prie Vilniaus miesto 3 PK dirbusiai padavėjai. Laimis su Egidijumi „T. S.“ buvo atidarę jo ir P. K. vardu sąskaitas, nes jie šiems buvo nusiuntę savo asmens tapatybės kortelių kopijas.

Apklausta kaltinamąja G. P. parodė, kad 2015-10-20 pradėjo dirbti UAB „Maxima LT“ prekybos centre „Maxima X“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-10-21 apie 8.00 val., jai iš užslėpto telefono numerio paskambino jau ir anksčiau jai skambinėjęs Egidijumi prisistatęs nepažįstamas vyras ir pasakė, kad šiandien jos darbo metu pas ją į kasą ateis jos pažįstamas J. D., kuris pasakys į kokia UAB „T. S.“ sąskaitą kokią sumą pinigų pervesti. Vyriškis pagrasino, kad, jei ji nevykdys šių jo reikalavimų, ją pasigaus, sudaužys galvą ir išveš į mišką. Ji išties pažinojo J. D. – su juo susipažino 2015 m. rudenį per Varėnoje vykusią „Grybų šventę“. Išsigandusi Egidijaus grasinimų ji padarė tai, ką šis jai liepė. Kaip ir sakė Egidijus, minėtą dieną jai dirbant 8-oje kasoje, apie 09.30 val. atėjo J. D.. Jis visą laiką kalbėjo mobiliuoju telefonu ir tuo pačiu metu jai pasakė, kad nori įnešti pinigų i UAB „T. S.“. Ji nuskenavo UAB „T. S.“ barkodą, po ko ant kasos ekrano atsirado užrašas, reikalaujantis įvesti sąskaitos numerį (kodą). Numerius (kodus) jai padiktavo J. D.. Tai buvo šešių skaičių kombinacijos. J. D. nurodymu ir jam diktuojant numerius, ji padarė kelis pervedimus į UAB „T. S.“ sąskaitas. Kai suvedė visus įnešimus, kuriuos jai diktavo J. D., jai kasos ekrane pasirodė suma pinigų, kurią J. D. jai turėjo sumokėti, tačiau jis jai padavė žymiai mažesnę pinigų sumą. Apie tai, kad bus trūkumas kasoje ji nepagalvojo. Kokią sumą pinigų jai padavė (duomenys neskelbtini) – neatsimena, tačiau kaip jai buvo nurodyta, ji į UAB „T. S.“ sąskaitas pervedė pinigų sumą, pridėdama ”0“, t.y. pervesdavo 10 kartų didesnę sumą, nei J. D. duota suma. Tą pačią dieną, apie 12.49 val. vėl atėjo J. D. ir tokiu pačiu būdu ji atliko kelis pinigų įnešimus į UAB „T. S.“ J. D. padiktuotas sąskaitas, po ko šis, vėl sumokėjęs žymiai mažesnę sumą, nei kad reikėjo, pasišalino. Iš viso J. D. per abu kartus padavė virš 200 eurų, nors turėjo sumokėti apie 2460 eurų. Darbo pabaigoje su vyr. kasininke susiskaičiavo kasą ir pamatė, kad yra didelis trūkumas, trūko apie 2214 eurų. Visas šis trūkumas atsirado dėl to, kad J. D. neįnešė į kasą tiek pinigų, kiek turėjo įnešti. Ji nereikalavo, kad J. D. sumokėtų tiek, kiek priklauso, nes bijojo, kad bus įvykdyti grasinimai. J. D. nuolat kalbėjo telefonu ir jo galvojo, kad jis kalba su jai grasinusiu Egidijumi. Ji nežino į kokių asmenų UAB „T. S.“ sąskaitas buvo įnešami pinigai, nes įnešant pinigus ji šių asmenų pavardžių ar kitų duomenų nemato. Ji nepažįsta Ž. P., D. D., ir A. Č.. P. K. yra jos buvęs draugas. Ji nežinojo apie tai, kad P. K. turi sąskaitą UAB „T. S.“. Tą patį vakarą jai paskambinęs Egidijus pažadėjo už padarytą paslaugą sumokėti 800 eurų, tačiau daugiau jis neskambino ir jokių pinigų neperdavė. Ji supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl tokio elgesio nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas J. D. parodė, kad pagal UAB „Maxima LT“ sudarytą sutartį su UAB „T. S.“, UAB „Maxima LT“ į UAB „T. S.“ administruojamas sąskaitas priima grynuosius arba iš mokėjimo kortelės įnešamus pinigus. Įneštus pinigus galima atsiimti tik iš UAB „T. S.“ pervedant juos į savo sąskaitą per elektroninės bankininkystės sistemą arba grynaisiais UAB „T. S.“ punktuose. Įnešant pinigus į sąskaitas klientas neprivalo pateikti asmens dokumentą. Jo paduotus pinigus kasininkė įneša į UAB „T. S.“ kliento nurodytas sąskaitas. 2015-10-21 parduotuvėje „Maxima X“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pas kasininkę G. P. (dabar G. P.) kasoje Nr. 8 buvo nustatytas 2213.96 EU trūkumas. Kasininkę paaiškino, kad trukumas galėjo atsirasti jai neteisingai įvedant UAB „T. S.“ lažybų sumas ir prisipažino, kad pinigų trūkumą ji padarė tyčia, nes neva jai buvo grasinta. Peržiūrėjus vaizdo įrašą bei patikrinus kasos kvitus ir iš surašyto neatitikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad 2015-10-21 G. P. (dabar G. P.) du kartus, t.y. 09.31 val. įnešė 1450 EU ir 12.49 val. - 1010 EU už UAB „T. S.“ lažybų paslaugas. Iš kasos kvitų matyti, kad minėtą dieną (2015-10-21) 09.31 val. ji pinigus įnešė į UAB „T. S.“ sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) - 450 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) -300 eurų, (duomenys neskelbtini) - 350 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) - 350 eurų, o 12.49 val. - į sąskaitas : Nr. (duomenys neskelbtini) - 300 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) - 300 eurų, (duomenys neskelbtini) - 200 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) - 210 eurų. G. P. ((duomenys neskelbtini) )– ji parduotuvėje dirbo tik antrą dieną, - aptarnautas pirkėjas, kurio galva buvo uždengta gobtuvu, nuolat bendravo telefonu. Kasoje 2213,96 eurų trūkumas atsirado dėl to, kad G. P. ((duomenys neskelbtini)) į UAB „T. S.“ sąskaitą pervestų 1450 eurų ir 1010 eurų iš tikrųjų negavo, o į kasą ji įnešė iš pirkėjo gautą žymiai mažesnę sumą, tai yra per du kartus galimai, tik 246 eurų. UAB „T. S.“ pranešė, kad sąskaitos, į kurias buvo pervesti pinigai priklauso: Nr. (duomenys neskelbtini) - Ž. P., Nr. (duomenys neskelbtini) - D. D., Nr. (duomenys neskelbtini) - P. K., Nr. (duomenys neskelbtini) - J. D., Nr. (duomenys neskelbtini) - A. Č.. Dėl šio įvykio parduotuvei buvo padaryta 2213.96 eurų turtinė žala. (b. l. 159-160, 1 t.)

Liudytojas P. K. parodė, kad niekada nėra turėjęs UAB „T. S.“ sąskaitos ir jokių pinigų įnešimų ar pervedimų nėra daręs, nors yra buvęs UAB „T. S.“ lažybų punktuose yra daręs statymus už šunų lenktynes, tačiau tai darydavo grynaisiais pinigais. Sąskaitą jo vardu galbūt atidarė jo pažįstamas J. D., kuris, kaip įtaria, po jųdviejų išgertuvių, pasinaudojęs jo girtumu, iš piniginės galėjo paimti jo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę kartu su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su minėta mokėjimo kortele, slaptažodžių kortele bei lapeliu su vartotojo ID ir prisijungimo slaptažodžiu. Be to, pamena, kad J. D. jis leido nufotografuoti jo (P. K.) asmens tapatybės kortelę bei dar iki mokėjimo kortelės dingimo buvo davęs savo banko sąskaitos numerį ir prisijungimo duomenis, nes juo pasitikėjo. Jis nieko nežinojo nei apie tai, kad tuo metu jo mergina G. P. (dabar – G. P.) bendravo su J. D., nei apie jų darytus pervedimus į „T. S.“ sąskaitas. (b. l. 188-190, 1 t.)

Liudytojas D. D. parodė, kad 2015 metais Alytuje užsiregistravo „(duomenys neskelbtini)“ žaidėju ir pradėjo lošti, tai yra prisijungdavo prie www. (duomenys neskelbtini).lt, užeidavo į savo profilį ir ten darė statymus. Visada jo statymai buvo nedideli - didžiausias jo statymas buvo gal 5 eurai. Laimėjimus dažniausiai atsiimdavo Alytaus parduotuvėje „IKI“ esančiame lažybų punkte. Kartą (2015 metais) nuėjęs atsiimti laimėjimo, jo negavo, pardavėja pasakė, kad operacija yra negalima ir pati išsiuntė užklausą į pagrindinę buveinę „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ laišką, kuriame buvo nurodyta, kad į jo, kaip žaidėjo, sąskaitą iš parduotuvės „Maxima“ buvo neteisėtai vedami pinigai ir, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis nepažįsta P. K., J. D. ir G. P.. Priešingai, nei prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos, šiuo atveju jis savo, kaip žaidėjo, profilyje pinigų judėjimo nemato, o mato tik savo statymą ir laimėjimą. (b. l. 109-110, 2 t.).

Liudytojas A. Č. parodė, kad apie 2014 metus draugo R. V., kuris tuo metu kalėjo Marijampolės pataisos namuose, prašymu užsiregistravo kaip žaidėjas „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, esančiame prekybos centre „Mega“ Kaune. Apie tai jis pasakė R. V., tačiau neprisimena, ar jam perdavė gautą žaidėjo kodų kortelę. Jis pats nelošė, jokių statymų nedarė ir niekada nenusiimdavo pinigų. Neprisimena, ar buvo į sąskaitą įnešęs pinigų. Suprato, kad jo vardu lošdavo R. V.. (b. l. 114-115, 2 t.).

Liudytojas R. V. parodė, kad atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose - tai buvo 2014 metų pabaigoje, - paskambinęs paprašė A. Č., kad šis užsiregistruotų lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, nes atlikdamas bausmę norėjo lošti. Kai A. Č. užsiregistravo, ir kai juodu susiskambino, A. Č. padiktavo jam šešių skaičių kodą (kodas reikalingas tam, kad į sąskaitą galima būtų įnešti pinigus). Taip atlikdamas bausmę pataisos namuose jis apie metus lošė „(duomenys neskelbtini)“. Į jo sąskaitą pinigus lošimui įnešdavo jo brolis, žmona, taip pat A. Č.. Išloštus pinigus nuimdavo A. Č. (tai gali daryti tik sąskaitos savininkas) ir įnešdavo juos į Marijampolės pataisos namų sąskaitą jam maistui ir kitoms išlaidoms. Didžiausia suma, kurią galima nuimti yra 500 eurų. Iš Marijampolės pataisos namų išėjo 2015 metų birželio mėnesį ir minėtą šešių skaičių kodą pasakęs vienam iš kalinių pravarde „(duomenys neskelbtini)“, taip perleido jam lošimo teisę. Išėjęs iš Marijampolės pataisos namų kelis kartus dar sulošė A. Č. vardu, nors jau pats savo vardu galėjo užsiregistruoti „(duomenys neskelbtini)’ ir lošti. 2015 metų rudenį nuėjo į Kaune, Savanorių prospekte parduotuvėje „Maxima“ esantį lažybų punktą ir padarė statymus, išlošė nemažai pinigų ir tą dieną A. Č. nuėmė 500 eurų. Likusius pinigus nusprendė nuimti kitą dieną, tačiau jam pinigų neišmokėjo ir paaiškino, kad užblokuota sąskaita. A. Č. pradėjo aiškintis kas atsitiko, vėliau gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ laišką, kuriame buvo nurodyta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, nes į A. Č. lošimo sąskaitą iš parduotuvės „Maxima“ buvo neteisėtai pervesti pinigai. P. K., J. D. ir G. P. jis nepažįsta. Didelių sumų jo sąskaitoje nebuvo. ( b. l. 117-118, 2 t.).

Liudytoja Ž. P. parodė, kad su UAB "(duomenys neskelbtini) " buvo savo vardu sudariusi sutartį, užsiregistravusi kaip žaidėja. Sutartį sudarė UAB "(duomenys neskelbtini) " prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. Išloštus pinigus išgrynindavo tame pačiame UAB "(duomenys neskelbtini) " lažybų punkte. Tai buvo keli kartai po 20 eurų. Savo asmens dokumento praradusi nebuvo, J. D., P. K. ir G. P. nepažįsta. (b. l. 132, 2 t.).

Patikrinus numerių (duomenys neskelbtini) priklausomybę nustatyta, kad visi numeriai yra išankstinio apmokėjimo paslauga, kam priklauso numeriai nenustatyta (t.1., b.l.90-103).

Byloje yra 2015-10-21 vaizdo įrašo, pateikto UAB "Maxima LT", apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas parduotuvėje vaikštantis, taip pat ir prie kasos buvęs telefonu kalbantis vaikinas. (t.1, b.l.148-155).

UAB „Maxima LT“ pateikė du kasos kvitus, kuriuose užfiksuota, kad 2015-10-21 9,30 val. ir 15,49 val. parduotuvės kasoje Nr. 8 buvo atlikti 1450 eurų ir 1010 eurų pervedimai į UAB „T. S.“ sąskaitą. (b.l. 156, 157. t. 1)

Aptartų bylos duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad J. D. ir G. P., veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis apgaule įgijo svetimą UAB „Maxima.LT“ turtą, t.y. J. D. svetimą turtą įgijo savo ir kitų asmenų, o G. P. – kitų asmenų naudai, nes nėra objektyvių duomenų, kad ji asmeniškai iš nusikalstamos veikos turėjo turtinę naudą ar, kad tokia nauda (atlygis) jai buvo pažadėta prieš darant nusikalstamą veiką. Veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį teisinga, esant veikos tęstinumo požymiui.

J. D. padarė tris, o G. P. vieną nusikalstamą veiką, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Padaryta žala nėra atlyginta.

J. D. ir G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi, o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.

Priklausomybės ar psichikos ligos ar sutrikimai nė vienam iš kaltinamųjų nediagnozuoti. ( t. 3, b.l. 29-31, 82-84)

J. D. teisiamas antrą kartą, jis 2017-01-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, kurią įvykdė iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas, t.y. 2015 m. spalio mėnesį. Reikšminga yra tai, kad būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme taikant šios bausmės vykdymo atidėjimą ir tuo pat metu vykstant šiam ikiteisminiam tyrimui, taigi gresiant bausmei šioje byloje, J. D. piktybiškai nepaisė jam teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, darė pažeidimus, todėl 2017-10-20 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Tai rodo lengvabūdišką ir kritikos dėl savo veiksmų stokojantį J. D. elgesį.

J. D. baustas už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų – penkis kartus 2015 metais už pažeidimus, kurie buvo kvalifikuojami pagal ATPK 50 str. kaip smulkusis svetimo turto grobimas, tačiau savo esme tai buvo baudžiamosios atsakomybės masto nesiekusios analogiško pobūdžio, kaip ir nagrinėjamos šioje byloje, veikos. Vieno iš tokių administracinių pažeidimų aprašyme, be kita ko, figūruoja ir G. P. ((duomenys neskelbtini))pavardė (b. l. 63-67, 3 t.).

Teismas J. D. asmenybę vertina kaip linkusią daryti teisės pažeidimus bei nesuvokiančią atsakomybės neišvengiamumo. Bausmės tikslai jam siektini skiriant laisvės atėmimo bausmę.

G. P. teisiama pirmą kartą, tačiau buvo ne kartą bausta už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą dėl to, kad važiavo visuomeniniu transportu be bilieto (b. l. 21-22, 3 t.).

G. P. sukūrė šeimą, ji niekur nebedirba bei neteikia duomenų apie pragyvenimo lėšas.

G. P. bausmės paskirties įgyvendinimo teismas siekia skirdamas laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjęs E. S. pareiškė civilinį ieškinį 380 eurų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 82, 83, 1 t.). Jis nurodė, kad turtinė žala - tai yra 200 eurų avansas, kuri jis sumokėjo J. D. už neva pardavinėtą automobilį, 100 eurų jis sumokėjo už autovežį, kuriuo nupirktas automobilis turėjo būti pargabentas iš Kauno į Vilnių, 50 eurų už kompiuterinę diagnostiką, nes į Kauną važiavo kartu su kompiuterinės diagnostikos specialistu, ir už kurą vykstant į Kauną ir atgal - 30 eurų. Kvito už kurą nėra išsaugojęs, o už diagnostiką ir autovežį jokių dokumentų nepasirašinėjo, nes dėl šių paslaugų buvo susitaręs žodžiu.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti reiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tad, atlyginama tik tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys, t.y. baudžiamajame procese yra priteisiama tik tiesioginė nusikalstama veika padaryta žala. Tai reiškia, kad kaltinamieji baudžiamajame procese atsako tik už tą apgaule įgyto turto dalį, kurios neketino grąžinti ar dėl kurios, kaip yra šiuo atveju, jie neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kiti civilinių ieškovų turtiniai reikalavimai, t. y. kitos išlaidos ar mokesčiai yra civilinio pobūdžio, todėl baudžiamajame procese nenagrinėtini.

E. S. civilinis ieškinys, nors jo dydžio kaltinamasis J. D. neginčijo, vis dėlto tenkintinas tik iš dalies, t.y. priteisiant tik realiai apgaulės būdu iš jo išviliotą pinigų sumą - 200 eurų.

UAB „Maxima LT“ pareiškė civilinį ieškinį 2213.96 eurų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo. ( b. l. 147, 1 t.). Civilinio ieškovo nurodoma turtinė žala – tai iš „Maxima LT“ sąskaitos į UAB „T. S.“ sąskaitą G. P. neteisėtai pervesta pinigų suma, iš kurios yra atskaityta J. D. grynaisiais perduota G. P. pinigų suma, kurią ši užpajamavo į kasą. Ieškinio dydį įrodo UAB „Maxima LT“ teikiamas Neatitikimų aktas ir pinigų pervedimą į UAB „T. S.“ sąskaitą patvirtinantys kasos kvitai (b.l. 135-137, t. 1).

Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas, jo dydžio kaltinamieji neginčijo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. D. pripažinti kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl E. S. turto įgijimo apgaule, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl A. K. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Maxima LT“ turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir nustatyti J. D. subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki aštuonių laisvės atėmimo mėnesių.

Sumažintą bausmę, taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas subendrinti su 2017-01-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. D. paskirta laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pakeisti J. D. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, suimant jį teismo posėdžio salėje.

Bausmės pradžią J. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti jau atliktą bausmę pagal 2017-01-24 nuosprendį ir laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2015-11-24 iki 2015-11-26 (dvi paras).

Nuosprendžio apskundimo atveju nustatyti J. D. trijų mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo, - terminą.

G. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki šešių laisvės apribojimo mėnesių.

Įpareigoti G. P. bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti pusę šiuo nuosprendžiu iš jos solidariai su J. D. priteisiamos sumos UAB „Maxima LT“ padarytai žalai atlyginti, t.y. įpareigoti G. P. kas mėnesį atlyginti ne mažiau, nei 184,50 eurų žalos, kas per šešis bausmės atlikimo mėnesius sudaro 1107 eurus.

Išaiškinti G. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti G. P., kad jai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai bus keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Išieškoti iš J. D. 200 eurų (du šimtus eurų) turtinės žalos E. S..

Išieškoti iš J. D. ir G. P. solidariai 2213.96 eurų (du tūkstančius du šimtus trylika eurų ir 96 ct) turtinės žalos UAB „Maxima LT“ naudai.

Tyrimui reikšmingus daiktus - CD su vaizdo įrašais, gautais iš parduotuvės „Maxima“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam J. D. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.