Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei S. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės S. K. priešieškinį ieškovei V. L. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovei patikslinus ieškinį ir pareiškus reikalavimą dėl atidalijimo nekilnojamuoju turtu, atsakovė su reikalavimu sutiko. Nurodė, kad sutinka atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją. Nurodė, kad 35000 Eur kompensacijos suma už ieškovei priklausantį turto dalį atitinka rinkos vertę, ginčo nėra. Kadangi ieškovė patikslino reikalavimą, nurodė, kad atsiima ar atsisako priešieškinio reikalavimų, pasilieka savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, prašė grąžinti žyminį mokestį. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priešieškinio atsiėmimas priimtinas ir jis paliktinas nenagrinėtu.

Teismas nurodo, kad CPK 139 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui atsiimti pareikštą reikalavimą, nors procesinio dokumento kopija buvo išsiųsta kitai šaliai, jeigu yra pastarosios šalies sutikimas.

Šiuo atveju atsakovė atsiliepimu nurodė, kad atsiima ar atsisako pareikšto priešieškinio reikalavimų. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko dėl priešieškinio atsiėmimo, todėl priešieškinio reikalavimų atsiėmimas priimtinas ir šie reikalavimai paliktini nenagrinėtais (CPK 139 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsiėmus priešieškinio reikalavimus atsakovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 138 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Priimtinas dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas, reikalavimas dėl atidalijimo tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisako pirminių ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos, nuostolių atlyginimo. Teismo posėdžio palaikė savo poziciją išdėstytą patikslintame ieškinyje.

Teismas nurodo, kad įstatymas suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio ar pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos, nuostolių atlyginimo atsisakymas priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad atsisakius ieškinio reikalavimų ir šią bylos dalį nutraukus, ieškovei vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, bei įvertinus šalių pastangas spręsti ginčą mediacijos metu, taip pat geranoriškai taikiai ir abiem šalims pasiekus sutarimą, t. y. kad sutinkama su reiškiamais reikalavimais, grąžintinas ieškovei visas sumokėtas žyminis mokestis – 263 Eur. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Šis turtas buvo įgytas paveldėjimo būdu. Ieškovė prašo atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai kompensaciją, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka.

Teismas nurodo, kad CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsiliepimu atsakovė nurodė, kad su ieškinio reikalavimų dėl atsidalijimo priteisiant kompensaciją sutinka, teismo posėdyje nedalyvavo, pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepakeitė, todėl taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma ir surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai.

Teismas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad tais atvejais, kai bendraturtis kreipiasi su ieškiniu į teismą, sprendžiama ne dėl pačios asmens subjektinės teisės atsidalyti, tačiau dėl tik atidalijimo būdo – natūra arba pinigais. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje J.M., H.M., E.M.v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, R.R., bylos Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.Š.v. A.J., bylos Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.K.v. N.K., M.T., bylos Nr. 3K-3-536/2006;2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB „Prospero polis“ v. UAB „Kauno gelžbetonis“, VĮRegistrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.R., P.R.v. A.U.(A.U.), bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.R.v. V.R.ir kt., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

Įvertinus išsakytus paaiškinimus pripažintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jos priklausančio nekilnojamojo daikto dalių ar jų vertės. Paaiškino, kad atidalijamas visas šalims priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir ieškovei priklausanti turto dalis priteistina atsakovei, atitinkamai iš atsakovės priteistina kompensacija (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys prašė joms aplikti jų turtėtas bylinėjimosi išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinio ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiėmimą ir atsakovės S. K. priešieškinį palikti nenagrinėtu.

Priimti ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių ieškinio reikalavimų atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti:

nustatyti pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų naudojimosi realiosiomis dalimis tvarką: ieškovė naudosis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (UAB „Geometrą“ projekte įvardijama kaip 1 butas) pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis numeriais 1-2 (0.70 kv. m), 1-3 (0.66 kv. m), 1-4 (3.76 kv. m), 1-5 (14.46 kv. m), 1-6 (11.66 kv. m), kas sudaro 31,24 kv. m, t. y. 38/100 daliu namo ploto; atsakovė naudosis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (UAB „Geometrą“ projekte įvardijama kaip 2 butas) pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis numeriais 1-1 (4.41 kv. m), 1-7 (10.72 kv. m), 1-8 (3.52 kv. m) ir pastogės patalpomis plane pažymėtomis numeriais 1-9 (16.34 kv. m), 1-10 (10.94 kv. m), 1-11 (4.53 kv. m), 1-12 (0.72 kv. m), kas sudaro 51,18 kv. m, t. y. 62/100 daliu namo ploto; ieškovei priteisti iš atsakovės 2793 Eur kompensaciją už naudojimąsi 2,24 kv. m didesne pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų ploto dalimi, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei iš atsakovės priteisti 3669 Eur turtinę žalą už neteisėtą be ieškovės sutikimo naudojimąsi pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 dalių gyvenamosiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki ieškinio pateikimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovei patirtą turtinę žalą dėl patirtų nuostolių susijusių su: 50 Eur už 2018-01-08 UAB „Geometra“ atliktą pastato–gyvenamojo namo patalpų padalijimo projekto parengimą pagal paslaugu perdavimo–priėmimo aktą; 60 Eur patirtas išlaidas už 2017-10-02 MB „Archsprendimai“ architekto M. G. atliktą projekto parengimą; 52 Eur patirtas išlaidas dėl sumokėto valstybei žemės mokesčio už 2017–2018 metus.

Ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti:

priteisti atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą – 13/32 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/32 dalių pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/32 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/32 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/32 dalių kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ir už šį turtą iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti 35 000 Eur piniginę kompensaciją.

Grąžinti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 263 Eur žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Grąžinti atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138 Eur žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.